Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-301-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
AN2-301-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00819-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-301-966/2020Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00819-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimo T. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2020 m. gegužės 6 d., 23.45 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra (pasibaigusi 2019 m. lapkričio 2 d.), vairuodamas buvo neatidus, neįvertino transporto priemonės gabaritų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar turto saugumui, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 14 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad T. K. kaltę dėl inkriminuojamų administracinių nusižengimų patvirtina byloje esanti rašytinių įrodymų visuma. Siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu T. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką.

3.1. Apeliantas nurodo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo prisipažino ir labai gailisi. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Nėra asmuo, linkęs daryti nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu turi materialinių sunkumų, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš atsitiktinių darbų.

3.2. Skunde pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas dėl darbo logistikos srityje. Šiuo metu slaugo močiutę, kuriai reikalinga priežiūra ir nuolatinis apsilankymas gydymo įstaigoje. Savaitgaliais savanoriauja (duomenys neskelbtini) tvarkymui ir restauravimui. Apelianto manymu, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, šeimyninę ir turtinę padėtį, teisių atėmimas 3 metams neatitinka viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ir be teisėto pagrindo suvaržo labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į T. K. apeliacinį skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. T. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašant jį sutrumpinti. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo švelninti T. K. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti T. K. paskyrus būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonę – 3 metams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas dėl darbo logistikos srityje bei močiutės slaugymui, kuriai reikalinga priežiūra ir nuolatinis apsilankymas gydymo įstaigoje. Apygardos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galbūt apsunkins T. K. galimybes įsidarbinti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, T. K. ir iki nusižengimų padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ateityje įsidarbinti, prižiūrėti artimuosius, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusižengimų darymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais asmenimis, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl, priešingai, nei teigiama skunde, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, nepaisant deklaratyvių apelianto teiginių apeliaciniame skunde, jų nepateikta ir kartu su skundu, kad T. K. prižiūri savo senyvo amžiaus močiutę ir todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

10. Apeliaciniame skunde T. K. taip pat nurodo, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dėl padaryto nusižengimo pilnai prisipažino, gailėjosi, nėra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Byloje taip pat pateiktos (duomenys neskelbtini) T. K. charakteristika, kurioje nurodoma, kad apeliantas šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nusiskundimų jo elgesiu seniūnija nėra gavusi, (duomenys neskelbtini) rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad jis keletą kartų padėjo prie bažnyčioje vykdomų darbų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad apelianto veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl neatsakingo T. K. elgesio kilo pasekmės – apgadintas turtas, kas didina paties nusižengimo pavojingumą. Be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudesnių pasekmių, įvertinus tai, kad apeliantui buvo nustatytas girtumo laipsnis daugiau nei 3 kartus viršijantis leistiną ribą. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį, nėra pagrindo. Sutiktina su apelianto argumentu, jog jis šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino dėl nusižengimo padarymo fakto, tačiau administracinių nusižengimo registro išrašas paneigia teiginį, kad jis nėra linkęs daryti administracinius nusižengimus, kadangi 5 metų laikotarpyje yra padaręs net 8 administracinius nusižengimus (b. l. 13–18), kas liudija, jog priešingas teisei elgesys vis kartojasi.

11. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Apylinkės teismas, netaikydamas apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tinkamai atsižvelgė į visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl pagrįstai skyrė minimalų administracinės poveikio priemonės terminą.

12. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK to paties straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti skundą ir keisti jį nėra pagrindo.

13. 2020 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teisme gautas T. K. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašyme apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl nagrinėjamu atveju procesas turėtų vykti būtent žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Apeliacinės teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčijama kaltė ar nustatytos faktinės aplinkybės, o tik prašoma sušvelninti teisinę padėtį, o be to nėra ir pateikta jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė