Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 19 d. paduotu ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Jurkaus individuali įmonė „Ommetras“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ieškinį atsakovei V. J. B. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo, ir atsakovės V. J. B. individualios įmonės priešieškinį ieškovei A. J. individualiai įmonei „Ommetras“ dėl skolos priteisimo. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais kasacijos pagrindais. Vis dėlto, ieškovė kasaciniame skunde nenurodė nuo kokios suformuotos kasacinio teismo praktikos nukrypo apeliacinės instancijos teismas, taip pat šio pagrindo negrindžia išsamiais teisiniais argumentais, todėl atrankos kolegija daro išvadą, kad pateiktas kasacinis skundas grindžiamas tik CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-427-1079/2020, tačiau atnaujinęs bylos nagrinėjimą neanalizavo minėtoje civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų, taip paneigdamas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje dėl bylos sustabdymo tarp šių bylų konstatuotą prejudicinį ryšį. Taip pat ieškovė kvestionuoja žemesnės instancijos teismų aiškinimą dėl galimybės dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo metu pereiti iš dokumentinio proceso į ginčo teiseną, todėl atsakovės priešieškinis negalėjo būti priimtas ir patenkintas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Be to, kaip minėta, kasaciniame skunde ieškovė nenurodė konkrečios kasacinio teismo praktikos, nuo kurios, ieškovės teigimu, nukrypo apeliacinės instancijos teismas nenurodė, taip pat nenurodė išsamių teisinių argumentų dėl šio pagrindo kasacijai egzistavimo.

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis nepasirašytas, o remiantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė paštu pateikė du kasacinio skundo egzempliorius, kurių nei vienas nepasirašytas jos atstovo advokato V. F. Taip pat ieškovė prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atleisti tik nuo dalies, o ne nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė kartu su kasaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

Taip pat pažymėtina, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia antstolio vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais ieškovės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, ji negali sumokėti įstatymo reikalaujamos žyminio mokesčio sumos, kadangi antstolis areštavo ieškovės banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą. Tačiau šie dokumentai patys savaime nepatvirtina sunkios apeliantės turtinės padėties, kadangi juose nėra duomenų apie ieškovės atžvilgiu pritaikytus apribojimus (arešto mastą), turimas banko sąskaitas ir juose esančias pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.