- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-8972-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjos K. M. įmonės savininkui K. M., atsakovės atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. M. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė) skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4973 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti pareiškėjos K. M. individualios įmonės 2016 m. gegužės 24 d. prašymą bei 2016 m. liepos 8 d. papildomus dokumentus dėl 103 858,14 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminį mokestį.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspekcijai 2016 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą ir 2016 m. liepos 8 d. papildomus dokumentus dėl 103 858,14 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui. Prašymą grindė tuo, kad mokestinės nepriemokos negali sumokėti, kadangi trūksta apyvartinių lėšų, nes įmonės pirkėjų užsakymus įvykdo iš užsakovo gaunamo avanso.
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir teigia, kad Inspekcija netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją išdėstyti / atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, netinkamai įvertino faktinę pareiškėjos padėtį. Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus. Teigė, kad siekia padengti turimus įsiskolinimus, tačiau tik dėl lėšų trūkumo to padaryti negali. Nesutiko su Inspekcijos vertinimu, kad įmonės būklė nėra kritinė ir įmonė negali būti įvardijama kaip sunkumus patirianti. Pati Inspekcija nustatė, kad pareiškėja turi įsiskolinimų už 2015 m. ir padarė išvadą, kad net ir išdėsčius nepriemokos mokėjimą, ji neturėtų galimybių tinkamai sumokėti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjos teigimu, sumokėjus nepriemoką iš karto finansinė padėtis taptų kritine. Nepriemokos išdėstymas suteiktų įmonei galimybę stabilizuoti savo finansinę padėtį ir ją sumokėti dalimis vėliau. Neigė, kad įmonė pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Taip pat ši aplinkybė negali būti pagrindu netenkinti pareiškėjos prašymo. Pareiškėjas teigė, kad Įmonės savininkas nuosavybės teise valdo vertingą komercinės paskirties žemės sklypą, kuriame K. M. rengiasi pastatyti sandėliavimo patalpas. Pakiltų sklypo vertė, pareiškėjas jį pardavęs gautą pelną panaudotų atsiskaitymams. Pabrėžė, kad vykdo pelningą veiklą ir siekia uždirbti. Akcentavo, kad tik gavusi pelno, siekia sumokėti mokesčius. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į įmonės gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei įsiskolinimus kreditoriams, turimą nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esantį piniginių lėšų įsiskolinimą, teigia nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų įmonei galimybę stabilizuoti savo finansinę veiklą ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis vėliau.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad siekia padengti mokestinę nepriemoką, tačiau Įmonėje trūksta apyvartinių lėšų, todėl ir nėra galimybių iš karto ją sumokėti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–73).
Atsiliepime nurodė, kad Inspekcija, priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei papildomai pateiktus dokumentus ir mokesčių administratoriaus surinktą informaciją. Išnagrinėjusi pateiktą prašymą nustatė, kad Įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, todėl negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti įmonė; nors įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau ji netinkamai vykdo mokesčių mokėtojo pareigas (MAĮ 40 straipsnio 1 punktas), t. y. laiku ir tiksliai neįvykdo mokestinių prievolių. Akcentavo, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog Įmonei išdėsčius prašomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ji neturės galimybių tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir laiku mokėti einamųjų mokėjimų. Įmonės debitoriniai įsipareigojimai padengia kreditorinius įsipareigojimus. Įmonės savininkui antstolių kontorose yra užvestos ir vykdomos 2 vykdomosios bylos. Pažymėjo, kad nepateiktas įmonės savininko banko „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas. Įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Inspekcija nustatė, kad įmonė dirba pelningai, todėl pagrįsta išvada, kad įmonės būklė nėra kritiška ir ji negali būti įvardijama kaip sunkumus patirianti. Inspekcija, remdamasi pateiktomis kasos knygos ir avansinių apyskaitų kopijomis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d., nustatė, jog įmonė vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įmonei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl ji privalėjo laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pareiškėjos teiginius, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga ir ji neturi pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti normalią ūkinę veiklą, nepaneigia įmonės pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per kuo trumpesnį laiką. Inspekcija priimdama Sprendimą vertino pareiškėjos ir jos savininko K. M. finansinę būklę, duomenų visumą. Pabrėžė, kad yra pagrįsta rizika, jog įmonei išdėsčius prašomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ji neturės galimybių tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir laiku mokėti einamųjų mokėjimų. Pareiškėjos teiginius, kad ji valdo vertingą komercinės paskirties žemės sklypą, kuriame įvykdžius statybas, jį brangiai realizuos, o gautą pelną panaudos atsiskaitymui su valstybe ir kitais kreditoriais, vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Inspekcijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Inspekcija 2016 m. liepos 28 d. surašė išvadą Nr. (23.31-08)-326-3739 (toliau – ir Išvada), kurioje siūlė netenkinti pareiškėjos prašymo ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis (b. l. 78–82). Išvadoje nustatė, kad: Įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas (2016 metų I ketv. pajamos sudarė 62.858,00 EUR, 2015 m. pajamos – 121.720,00 EUR), todėl negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti įmonė; nors Įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau ji netinkamai vykdo mokesčių mokėtojo pareigas (MAĮ 40 straipsnio 1 punktas), t. y. laiku ir tiksliai neįvykdo mokestinių prievolių, kadangi be prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos Įmonė 2016-07-28 yra nesumokėjusi už 2015 m. 1.569,00 EUR deklaruoto pelno mokesčio ir 26,68 EUR susijusių delspinigių, už 2016 m. birželio mėn. deklaruoto 1.758,00 EUR pridėtinės vertės mokesčio ir 554,04 EUR delspinigių. Yra pagrįsta rizika, kad Įmonei išdėsčius prašomos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ji neturės galimybių tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir laiku mokėti einamųjų mokėjimų; Įmonė į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2016 m. liepos 28 dienai sumokėjo 3.367,51 EUR, iš jų 1.080,84,00 EUR priverstinai išieškota iš Įmonės sąskaitų pagal Inspekcijos nurodymus; Įmonės debitoriniai įsipareigojimai (20.454,75 EUR) padengia kreditorinius įsipareigojimus (1.392,02 EUR); pagal Inspekcijos sprendimus Įmonės savininkui antstolių kontorose yra užvestos ir vykdomos 2 vykdomosios bylos; nepateiktas Įmonės savininko banko „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas, nurodytas 2016 m. birželio 23 d. Inspekcijos rašte Nr. (23.1-08) RNA-19859; Įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Pareiškėja skunde teigia, kad Inspekcija netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo bei netinkamai įvertino pareiškėjos K. M. įmonės ir juridinio asmens dalyvio – K. M. įmonės savininko K. M. turtinę (finansinę) padėtį bei nepagrįstai teigia, kad Įmonė negali būti įvardijama kaip sunkumus patirianti įmonė.
Vertintina, ar Inspekcija tinkamai įvertino pareiškėjos prašymą ir su juo bei 2016 m. liepos 8 d. pateiktus dokumentus.
Byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Taigi, mokesčių administratorius, turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011).
Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi, mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kuris leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).
Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė (8 punktas). Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė (Taisyklių 20 punktas).
Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada. Mokesčių administratorius Išvadoje įvertino Įmonės finansines galimybes, siūlydamas neatidėti pareiškėjos mokestinės nepriemokos termino. Teismas nesutinka su mokesčių administratoriaus pareiškėjos ir jos savininko atliktu finansinės būklės vertinimu. Inspekcija padarė prieštaringas išvadas, t. y. vertino kad Įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau taip pat vertino, kad yra pagrįsta rizika, jog Įmonė, išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą, neturės galimybių tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ši išvada niekuo nepagrįsta. Pareiškėja pateikė duomenis ir teismo posėdyje patvirtino, kad stengiasi vykdyti mokestines prievoles, tačiau neturi realių galimybių jų įvykdyti iš karto. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiki finansiniai duomenys (įmonės ir fizinio asmens) rodo, jog Įmonė veikia ir turi galimybę įvykdyti mokestinę prievolę. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius turi ne formaliai, o visapusiškai vertinti pareiškėjos finansines galimybes.
Inspekcija, vertindama Įmonės veiklos rodiklius nustatė: kad Įmonė gauna pajamas ir turi grynojo pelno (2015 m. – 58.133 Eur, 2016 m. – 37 604 (I ketvirtis) Eur); vertino piniginių lėšų judėjimą bankų sąskaitose už laikotaprį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., nustatė, kad išlaidos sudaro 4 322,27 Eur; rėmėsi ir Kasos knygos išrašais laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. Be to, nustatė, kad Įmonė 2016 m. liepos 28 d. sumokėjo 3 367,51 Eur, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 980 Eur. Inspekcija vertino ir Įmonės savininko fiannsinę padėtį: nustatė, kad jis turi nekilnojamojo turto, 2015 m. ir 2016 m. turėjo pajamų, taip pat yra užvesto dvi vykdomosios bylos (suma 1 369,97 Eur).
Visuma pareiškėjos pateiktų duomenų rodo, kad judėjimas tiek Įmonės, tiek ir įmonės savininko finansinėse sąskaitose vyksta, ji gauna pajamų. Ta aplinkybė, kad Įmonė gauna grynojo pelno, savaime negali būti vertinama, kad ji nepatiria sunkumų. Pažymėtina, kad mokestinės nepriemokos dydis – 103,858,14 Eur, o grynasis pelnas ženkliai mažesnis nei mokestinė prievolė. Akivaizdu, kad pareiškėja negali tokios nepriemokos iš karto sumokėti, o mokėjimas dalimis pasieks esminį tikslą: Įmonės veiklos stabilizavimą bei prievolės įvykdymą per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius nėra saistomas pareiškėjos prašyme nurodyto termino, gali būti nustatomas ir kitas protingas trumpesnis terminas (administracinė byla Nr. A602-1227/2012).
Išvadoje nustatyta, kad Įmonė iš savo debitorių turi gauti 20 454,75 Eur ir tai ženkliai padengia kreditorinius įsipareigojimus (1 392,02 Eur). Tačiau šie rodikliai Sprendime nebuvo įvertinti. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėja nepateikė AB Swedbank sąskaitos išrašo savaime nėra pagrindas tokio prašymo netenkinti. Pati Inspekcija turėjo galimybę dar kartą kreiptis į pareiškėją ir pasiūlyti pateikti tokius duomenis (Taisyklių 22 punktas).
Be to, atsakovė Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė mokėjimų eiliškumą, nustatytą CK 6.930-1 straipsnyje. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes ji nepateikė duomenų, kad Įmonės savininkui būtų taikyta administracinė atsakomybė, t. y. skirta bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50-6 straipsnio pažeidimą. Šiuo atveju tai vertinama kaip atsakovės nepagrįsti teiginiai. Byloje nėra duomenų, kad Įmonė ir jos vadovas, įmonės lėšas naudojo su įmonės veikla nesusijusioms reikmėms. Pareiškėja teigė, kad lėšos naudojamos darbuotojų atlyginimams sumokėti, tiekėjams ir mokėjimams atlikti. Be to, pareiškėjos veikloje nuolatinis prekių užpirkimas yra būtinas veiklai vykdyti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, kad ji siekia stabilizuoti Įmonės veiklą ir padengti įsiskolinimus. Inspekcija nevertino pareiškėjos realiai atliktų mokėjimų, jų paskirties, patiriamų išlaidų, ūkinių operacijų realumo bei verslo plano ir pareiškėjo argumentų dėl turimo nekilnojamojo turto, kurį realizavus pareiškėja turėtų papildomų lėšų ir jomis padengtų įsiskolinimus valstybei.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino netinkamai. Konstatuotina, kad pareiškėja turi realių galimybių įvykdyti mokestinę nepriemoką per protingą jos atidėjimo laikotarpį, kurį turi teisę nustatyti pats mokesčių administratorius.
Inspekcija, be kita ko, yra viešo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. jo sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisės ir faktinių aplinkybių vertinimu. Taip pat turi vadovautis ir gero administravimo principu. Šiuo atveju pareiškėjos rašymo argumentai, pateikti dokumentai nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti, o padarytos išvados, nesusietos su visuma pareiškėjos finansinės veiklos rodiklių. Vien tik atskirų rodiklių nurodymas, nesusiejus su visuma finansinės būklės rodiklių, negali būti vertinamas tinkamu prašymo ištyrimu. Inspekcija turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti objektyvų bei išsamų pareiškėjos prašymą pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų tyrimą. Mokesčių administratorius nepagrindė, kad atidėjus mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėja neturėtų realių galimybių stabilizuoti veiklos rodiklius bei atsiskaityti su valstybės biudžetu. Inspekcija neatsižvelgė į pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir nevisapusiškai įvertino pateiktus duomenis dėl faktinės situacijos Įmonės ūkinėje veikloje. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos pateikti duomenys patvirtina, jog Įmonės finansinė situacija turėtų stabilizuotis ir ji galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu išdėsčius mokestinę nepriemoką.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir žyminį mokestį. Nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį 30 Eur (b. l. 59). Kadangi pareiškėjos skundas tenkinamas, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai priteistinas žyminis mokestis. Jokių kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų pareiškėja nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. M. individualios įmonės skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4973 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos K. M. individualios įmonės 2016 m. gegužės 24 d. prašymą bei 2016 m. liepos 8 d. papildomus dokumentus dėl 103 858,14 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo 60 mėnesių laikotarpiui.
Priteisti K. M. individualiai įmonei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.