- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-20/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas
- Nukentėjusysis
- A. T., K. T.
- Kategorijos
Pranešėjas S. Knizleris Baudžiamoji byla Nr. 1A-20/2006 Teisėjas V. Meidus Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.2.7.2.;1.2.7.4.;1.1.8.10.;2.4.6.1.;2.4.6.4.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
2006 m. sausio 17 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. išteisintas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK (toliau- BK) 121 str., 2000 m. BK 22 str. 2 d. 149 str. 3 d.; 149 str. 3 d.; 149 str. 4 d.; 22 str. 1 d. 150 str. 3 d.; 150 str. 3 d.; 150 str. 4 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. T. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 1998 m. liepos 31 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), savo sodybos daržinėje, grasindamas dukrai A. T. prieš ją bei jos motiną - savo žmoną I. T. ateityje panaudoti fizinį smurtą ir nurengdamas A. T. bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu, seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) analiniu būdu, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 150 str. 4 d.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas savo dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas mažametės bejėgiškumu bei priklausomumu, atliko tvirkinamuosius veiksmus dukros A. T. atžvilgiu, t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais ir liesdavo jos lytinius organus, krūtis, savo pirštus kišdavo jai į makštį, fizinio sąlyčio būdu visu savo kūnu užgulęs ją imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą 1961m. BK 121 str.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas savo dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas A. T. priklausomumu, seksualiai prievartavo dukrą A. T. , t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis bei savo pirštus kišdavo jai į makštį, fizinio sąlyčio būdu visu savo kūnu užguldamas ją imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo nepilnametės dukros A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 150 str. 3 d.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2002 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, dienos metu, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje, grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, priversdamas A. T. nusirengti iki pusės ir pasinaudodamas mažametės bejėgiškumu bei priklausomumu, išžagino savo mažametę dukrą A.T. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. privertė lytiškai su juo santykiauti natūraliu būdu, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 149 str. 4 d.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje, grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną -savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, priversdamas A. T. nusirengti iki puses ir pasinaudodamas nepilnametės bejėgiškumu bei priklausomumu, išžagino savo nepilnametę dukrą A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. privertė lytiškai su juo santykiauti natūraliu būdu, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 149 str. 3 d.
Taip pat dėl to, kad 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini), grasindamas savo nepilnametei dukrai A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) panaudoti fizinį smurtą ir tuoj pat jį panaudodamas - ranka trenkdamas jai į veidą, kėsinosi seksualiai prievartauti A. T. , versdamas ją parodyti savo lytinius organus, tačiau savo nusikalstamos veikos neįvykdė dėl priežasčių nepriklausančiu nuo jo valios, nes A. T. pabėgo, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 22 str. 2 d., 150 str. 3 d.
Taip pat dėl to, kad 2003 m. liepos 2 d., apie 14 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, vertė ją lytiškai santykiauti, tačiau savo nusikalstamos veikos neįvykdė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nepilnametė A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) pabėgo, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 22 str. 2 d., 149 str. 3 d.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 2000 m. vasaros iki 2003 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas dukrai K. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus savo mažametės dukros K. T. atžvilgiu, t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis bei kišdavo savo pirštus jai į makštį, savo kūnu ją užguldamas imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 121 str.
Taip pat dėl to, kad laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas dukrai K. T. prieš ją ir jos motiną-savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu ir priklausomumu, seksualiai prievartavo K. T. , t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis, savo pirštus kišdavo jai į makštį, savo kūnu ją užguldamas imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą 2000 m. BK 150 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 305 str. 5 d. 1 p., Z. T. dėl visų veikų pagal 1961 m. BK 121 str., 2000 m. BK 22 str. 2 d., 149 str. 3 d.; 149 str. 3 d.; 149 str. 4 d.; 22 str. 2 d., 150 str. 3 d.; 150 str. 3 d.; 150 str. 4 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių rašytinių Z. T. kaltę patvirtinančių įrodymų bent dėl vieno išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar mažamečio asmens tvirkinimo prieš dukras A. T. ir K. T. fakto per beveik penkerių metų laikotarpį. Z. T. tiek bylos tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kategoriškai ir nuosekliai neigė atlikęs prieš savo dukras kaltinime jam nurodytus neteisėtus veiksmus, t.y. jas žaginęs, seksualiai prievartavęs ar atlikęs tvirkinamuosius veiksmus. Tiek nukentėjusiųjų, tiek jos atstovės parodymai yra labai abstraktūs, bendro pobūdžio, absoliučiai nekonkretūs ir netikslūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, todėl vien tik jų nepakanka besąlygiškai ir neginčijamai įrodyti kaltę dėl praktiškai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas Z. T. . Teismas neatmetė versijos, kad žmona I. T. ir dukros A. T. ir K. T. tėvą apkalba bei kaltina šiais nusikaltimais iš pykčio ar keršto jam. Todėl teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, nusprendė, kad jų nepakanka tvirtinti, jog Z. T. padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį Z. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 121 str., 2000 m. BK 150 str. 3 d., 150 str. 4 d., 149 str. 3 d., 149 str. 4 d., 22 str. 2 d. 150 str. 3 d., 22 str. 2 d. 149 str. 3 d., ir paskirti jam galutinę bausmę 10 metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Prokuroras nurodo, kad teismas Z. T. išteisino remdamasis tuo, jog pastarasis dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino. Epizode dėl A. T. seksualinio prievartavimo 1998m. liepos 31 d. išteisintas dar motyvuojant, kad nukentėjusiosios A. T. ir išvestiniai jos motinos I. T. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs; dėl šio įvykio, nesurinkta kaltinamojo kaltės įrodymų, du kartus buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino ir objektyvūs bylos įrodymai -teismo medicinos specialisto išvados. Dėl šio įvykio yra prieštaringi nukentėjusiosios ir liudytojos I. T. parodymai. Liudytoja A.D. niekada nedavė parodymų apie tai, kad anūkė A. T. jai buvo sakiusi apie tai, kad 1998 m. liepos 31 d. bei du kartus iki tos dienos tėvas ją seksualiai prievartavo analiniu būdu.
Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, išteisindamas Z. T. , rėmėsi tik teisiamajame posėdyje duotais A. T. parodymais, nevertindamas jų visumos, akcentuodamas, kad šie jos parodymai galutinai paneigia tai, kad ji buvo seksualiai prievartauta Z. T. . A. T. apie šį įvykį netrukus po jo buvo apklausiama policijos pareigūnų ir 1998 m. rugpjūčio 10 d. savo paaiškinime nurodė, kad tėvas daržinėje liepė jai gultis ant nugaros ir pats nusirengė ir, įkišęs savo lytinį organą jai į užpakaliuką, jį stumdė. Jos motina I. T. taip pat patvirtino, kad 1998 m. liepos 31 d., užėjusi į daržinę, pamatė nusirengusius savo vyrą Z. T. ir dukrą A. T. gulinčius ant šieno. Z. T. , pamatęs savo žmoną, iš karto apsirengė, buvo sutrikęs. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta 2003 m. gruodžio 8 d. A. T. tvirtino, kad tėvas tą dieną nusimovęs kelnes ją daržinėje buvo užgulęs ant viršaus. Ji šios apklausos metu patvirtino ankščiau duotus policijos pareigūnams savo parodymus. Nors teisiamojo posėdžio metu A. T. negalėjo tiksliai pasakyti, ar tą dieną ji buvo seksualiai prievartauta analiniu būdu, tačiau akivaizdžiai buvo matoma, kad jai apie tai pasakoti trims teisėjams, prokurorui bei gynėjui yra didelė psichologinė trauma. Tai, kad ją neberekomenduoja dar kartą apklausinėti šioje baudžiamojoje byloje, patvirtino ir teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės akto išvada. Skunde prokuroras teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog liudytojos I. T. parodymai yra išvestiniai. Nuosprendyje teismas konstatuoja, kad I. T. matė, kaip jos dukra A. T. ir jos vyras nusirengę gulėjo ant šieno daržinėje, dukra jai yra pasakojusi, kad jai tėvas savo lytinį organą kaišiojo į išeinamąją angą. Todėl, vertindamas nukentėjusiosios A. T. ir jos motinos I. T. parodymų visumą šiame epizode, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jie prieštaringi, nenuoseklūs. Darydamas tokią išvadą, teismas visai neįvertino laiko tarpo praėjusio nuo šio įvykio iki teisiamojo posėdžio - beveik 5 metai. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, tiek nukentėjusioji, tiek ir jos motina, gali sąžiningai klysti nurodydamos nusikalstamų veikų aplinkybes. Teismas, kaip išteisinamąjį motyvą, nurodo ir tai, kad teisės medicinos specialistė apžiūrėjusi nukentėjusiąją A. T. po kelių dienų po įvykio, nerado jokių išangės sužalojimų ar kitų įrodymų dėl prievartinio akto analiniu būdu. Prokuroras nurodo, kad teismas neišsiaiškino, ar tokie sužalojimai tokiais atvejais visada atsiranda, ar yra galimybė, kad jie iki nukentėjusiosios apžiūros galėjo išnykti. Todėl prokuroras teigia, kad teismas, nepagrįstai išteisindamas Z. T. šiame epizode - dėl A. T. seksualinio prievartavimo 1998 m. liepos 31 d., rėmėsi vien teisinančiomis Z. T. aplinkybėmis, neįvertindamas kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, patvirtinančių Z. T. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Todėl prokuroras teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas, nepagrįstai išteisindamas Z. T. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, neįvertino paties pripažintų faktinių aplinkybių bei duomenų, kurie pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto 2000 m. BK 153 str. sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, Z. T. išteisindamas epizoduose dėl A. T. tvirkinimo, seksualinio prievartavimo ir išžaginimo bei K. T. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo, pasikėsinimų tai daryti laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. liepos 2 d., motyvavo tuo, kad Z. T. neprisipažįsta padaręs nurodytas kaltinime veikas, kad byloje nėra jokių objektyvių rašytinių jo kaltę patvirtinančių įrodymų bent dėl vieno išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar mažamečio asmens tvirkinimo prieš dukras A. T. ir K. T. fakto per beveik 5 metų laikotarpį. Teismas nurodė, kad kaltinimai Z. T. paremti tik nenuosekliais nukentėjusiųjų, išvestiniais I. T. , netiesioginių liudytojų parodymais.
Teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji A. T. parodė, kad prieš kelis metus, kai jai buvo 9-10 metų, dažniausiai dienos metu, kai namuose būdavo tik ji su K. T., tėvas pradėjo prie jos lįsti, t.y. gulėdamas lovoje jis liepdavo ką nors jam atnešti, liepdavo nusirengti, pasiguldydavo ją į lovą, kišdavo pirštus į jos lytinius organus, žagindavo. Tai darydavo 2-3 kartus per savaitę. Tėvas liepdavo nesipriešinti, grasino sumušti ją ir motiną. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. T. parodė, kad jai sulaukus 9 metų, tėvas pradėjo lįsti ir prie jos, t.y. jis kaišiodavo savo pirštus jai į lytinius organus, graibydavo krūtinę, guldydavosi ją į lovą, užguldavo ant viršaus, savo lytinį organą trindavo jai į šlaunis. Taip jis darydavo kambaryje, miške einant grybauti. Apie tokį tėvo elgesį ji pasipasakojo seseriai. Tėvas dažnai prie lovos, kur miegojo ji su seserimi, ateidavo prieš rytą, graibydavo jai prie jos makšties. Prokuroras teigia, kad tokiais parodymas, nukentėjusiosios iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs. Išteisindamas Z. T. šiuose epizoduose ir vertindamas nukentėjusiųjų parodymus kaip nepastovius, teismas nuosprendyje iš esmės grindžia tik tuo, kad nukentėjusioji A. T. negali tiksliai nurodyti, kada ją tėvas pradėjo seksualiai prievartauti, tvirkinti ir pan. Tačiau visose apklausose nukentėjusioji vienodai tvirtino, kad tėvas liesdavo jos lytinius organus, kišdavo pirštus į makštį, žagindavo, liepdavo rodyti savo lytinius organus, grasindavo, kad apie tai niekam nepasakotų. Nukentėjusioji K. T. taip pat visose apklausose patvirtino tai, kad tėvas liesdavo jos lytinius organus, kaišiodavo savo lytinį organą jai tarp šlaunų, kišdavo savo pirštus jai į lytinius organus ir tai darydavo pakankamai dažnai.
Nepagrįstas teismo teiginys, kad liudytojos I. T. parodymai yra išvestiniai. Nuosprendyje teismas nurodo bei patvirtina objektyvias bylos aplinkybes apie tai, kad I. T. 2001 m. vasarą rado savo vyrą Z. T. ir dukrą A. T. gulinčius daržinėje ant šieno. A. T. verkė, pasakojo, kad tėvas lytiniu organu lietė jos kojas. Dar po kiek laiko ji savo vyrą su A. T. užklupo miegamajame, vyras savo rankas buvo pakišęs po dukros rūbais - viena ranka lietė jos krūtinę, kita -lytinius organus. I. T. taip pat parodė, kad yra mačiusi, kaip dukra K. T. išeina iš kambario, kur būdavo tėvas, ji būdavo pasimetusi, įraudusi, vėliau pasakodavo, kad tėvas jai liepdavo nusirengti, savo lytiniu organu liesdavo jos kojas, lytinius organus. Todėl prokuroras teigia, kad teismas, šiuos I. T. parodymus vertindamas kaip išvestinius, pažeidė BPK 20str. 5 d.
Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojo A. D. parodymai išplaukia iš pačių nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos teismas vertina kaip netiesioginius. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad yra matęs, kaip patėvis Z. T. glamonėdavo A. T., čiupinėdavo A. T. žemiau liemens, liesdavo jos lytinius organus. Tai matė daugiau nei 10 kartų. Liudytojas taip pat parodė, kad vieną karta jam užėjus į kambarį, jis pamatė, kaip Z. T. šalia sėdinčiai A. T. čiupinėjo krūtinę, kišo rankas po sijonu. Tėvas, pamatęs įėjusį į kambarį A. D. , labai supyko. Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai anūkės A. T. nebūdavo namuose, tėvas kviesdavosi K. T., posūniui A. D. liepdavo išeiti, su K. T. kambaryje užtrukdavo apie 20 min. Anūkes iš tėvo išeidavo apsiverkusios. Liudytoja tiki, kad mergaitės buvo prigąsdintos, todėl apie tai, ką su jomis daro tėvas, niekam nepasakojo. Prokuroras teigia, kad tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip netiesioginiai, ir taip juos vertindamas teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išteisindamas Z. T. , rėmėsi teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvada, kad K. T. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ji negali suprasti įvykio turinio, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, pagal savo amžių ir intelektą ji negalėjo konstruktyviai ir aktyviai pasipriešinti, todėl jos parodymų teisingumą reikėtų vertinti kritiškai. Tačiau teismas neišsiaiškino bei neįvertino to, kad nei minėtu ekspertizės aktu, nei specialistės psichologės parodymais nėra paneigta, kad mažametė K. T. tėvo veiksmus, atliktus jos atžvilgiu, tvirtina kaip patį faktą. Todėl šiuo atveju negali būti jos parodymai vertinami kritiškai vien dėl to, kad ji, būdama mažametė, nesupranta su ja atliekamų veiksmų turinio, pobūdžio ar prasmės. Taip pat teismas, remdamasis teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės aktu bei specialistės psichologės parodymais, analogiškai vertino ir nukentėjusiosios A. T. parodymus, nurodydamas, kad ši nukentėjusioji yra linkusi meluoti ir fantazuoti. Prokuroras nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu apklausus psichologę, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji meluoja būtent šiuo atveju, t.y., tvirtindama, kad ją tėvas žagino, seksualiai prievartavo, tvirkino. Teismas, darydamas išvadą, kad A. T. parodymų objektyvumas yra abejotinas, rėmėsi tik prielaida.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad jokiais faktiniais duomenimis neparemta teismo išvada, jog nukentėjusiosios A. T. , K. T. bei jų motina I. T. kaltinamąjį apkalba ir kaltina šiais nusikaltimais, neva tėvas dukras auklėjo griežtai, liepdavo dirbti įvairius darbus. Tai konstatuodamas teismas akivaizdžiai rėmėsi tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne įrodymais.
Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus daiktinius įrodymus - įvykio vietos apžiūros metu išimtas kelnaites, bei paaiškėjus, kad kelnaitės, kurios pagal bylos dokumentus turėjo priklausyti K. T. ir ant kurių buvo rasta Z. T. spermos, iš tikrųjų priklauso pačiam Z. T. , teismas DNR ekspertizės akto nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio Z. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ant kitų šios nukentėjusiosios kelnaičių buvo rasta sperma, kurios priklausomybė nenustatyta. Teismas nurodė, kad buvo pažeista daiktinių įrodymų laikymo tvarka. Iš tokios teismo nuosprendyje išdėstytos formuluotės, prokuroras mano, kad sperma galėjo patekti nuo vienų kelnaičių ant kitų, jas netinkamai laikant. Prokuroras nurodo, kad teismas nenagrinėjo, kaip ir kokiu būdu sperma galėjo atsirasti nuo vienų kelnaičių ant kitų, ar šiuo konkrečiu atveju taip galėjo atsitikti. Todėl teismo teiginys, kad iš esmės sperma rasta tik ant vienų kelnaičių, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios ir jų atstovė pagal įstatymą prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Z. T. laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas savo dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas mažametės bejėgiškumu bei priklausomumu, atliko tvirkinamuosius veiksmus dukros A. T. atžvilgiu, t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais ir liesdavo jos lytinius organus, krūtis, savo pirštus kišdavo jai į makštį, fizinio sąlyčio būdu visu savo kūnu užgulęs ją imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą 1961m. BK 121str.
Taip pat laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas savo dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas A. T. priklausomumu, seksualiai prievartavo dukrą A. T. , t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis bei savo pirštus kišdavo jai į makštį, fizinio sąlyčio būdu visu savo kūnu užguldamas ją imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo nepilnametės dukros A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 150 str. 3 d.
Taip pat laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2002 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, dienos metu, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje, grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, priversdamas A. T. nusirengti iki pusės ir pasinaudodamas mažametės bejėgiškumu bei priklausomumu, išžagino savo mažametę dukrą A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. privertė lytiškai su juo santykiauti natūraliu būdu, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 149 str. 4 d.
Taip pat laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje, grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, priversdamas A. T. nusirengti iki puses ir pasinaudodamas nepilnametės bejėgiškumu bei priklausomumu, išžagino savo nepilnametę dukrą A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. privertė lytiškai su juo santykiauti natūraliu būdu, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 149 str. 3 d.
Taip pat 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje, dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini), grasindamas savo nepilnametei dukrai A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) panaudoti fizinį smurtą ir tuoj pat jį panaudodamas - ranka trenkdamas jai į veidą, kėsinosi seksualiai prievartauti A. T. , versdamas ją parodyti savo lytinius organus, tačiau savo nusikalstamos veikos neįvykdė dėl priežasčių nepriklausančiu nuo jo valios, nes A. T. pabėgo, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 22 str. 2 d., 150 str. 3 d.
Taip pat 2003 m. liepos 2 d., apie 14 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), grasindamas dukrai A. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą, vertė ją lytiškai santykiauti, tačiau savo nusikalstamos veikos neįvykdė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nepilnametė A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) pabėgo, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 22 str. 2 d., 149 str. 3 d.
Taip pat laikotarpyje nuo 2000 m. vasaros iki 2003 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas dukrai K. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu bei priklausomumu, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus savo mažametės dukros K. T. atžvilgiu, t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis bei kišdavo savo pirštus jai į makštį, savo kūnu ją užguldamas imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 121 str.
Taip pat laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, nuolat - ne mažiau kaip du kartus per savaitę, savo namuose (duomenys neskelbtini), lovoje ir šalia jos, grasindamas dukrai K. T. prieš ją ir jos motiną - savo žmoną I. T. , ateityje panaudoti fizinį smurtą bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu ir priklausomumu, seksualiai prievartavo K. T. , t.y. savo rankas kišdavo po jos rūbais, liesdavo jos lytinius organus, krūtis, savo pirštus kišdavo jai į makštį, savo kūnu ją užguldamas imituodavo lytinį aktą, apnuogintu savo lyties organu liesdavo apnuogintas savo mažametės dukros K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) šlaunis, taip padarydamas nusikaltimą, numatytą 2000 m. BK 150 str. 4 d.
Apygardos teismas, išteisindamas Z. T. dėl A. T. tvirkinimo, seksualinio prievartavimo ir išžaginimo bei K. T. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo padaryti minėtas nusikalstamas veikas laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. liepos 2 d., motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta tiesioginių, objektyvių, nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, o pačių nukentėjusiųjų bei liudytojos I. T. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jais negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis Z. T. atžvilgiu. Tokiu būdu Z. T. nepadarė kaltinime nurodytų veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje iš tiesų konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau to paties punkto 2 dalyje nurodyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvais dėl nepagrįsto Z. T. išteisinimo, jog apygardos teismas neišnaudojo visų galimybių, byloje surinktus įrodymus vertino atskirai, o ne jų visetą, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant Z. T. kaltės klausimą.
Taip nukentėjusioji A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji parodė, kad jos tėvas Z. T. nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. liepos 2 d., kai jai buvo 9-10 metų, nuolat 2-3 kartus per savaitę, liepus ateiti pas jį prie lovos, kišdavo savo rankas po rūbais ir liesdavo krūtis bei lytinius organus, kitais atvejais jis liepdavo nusirengti iki pusės ir gultis ant nugaros, o jis atsiguldavo viršuje ir nusimovęs kelnes savo lytinį organą trindavo į jos šlaunis, kartais savo lytinį organą kišdavo jai į makštį. Naktimis ateidavo prie jos lovos, kišdavo ranką po antklode, numaudavo kelnaites, pražergdavo kojas ir liesdavo jos lytinius organus ar kišdavo pirštą į makštį. Visus šiuos veiksmus jis atlikdavo 2-3 kartus per savaitę. Nuolat grasindavo, kad apie tai niekam nesakytų ir tylėtų, nes sumuš ją ir jos motiną. Nukentėjusioji tėvo bijodavosi ir paklusdavo jam, nes jis ir šiaip, dažniausiai būdamas girtas, mušdavo ją dėl menkniekių, dėl nepaklusnumo. 2003 m. liepos 2 d. apie 14 val., jai būnant namuose, jis liepė eiti į daržinę ant šieno ir nusirengti, tačiau ji nesutiko ir pabėgo. Nukentėjusioji su nieko nėra turėjusi lytinių santykių ir niekas, išskyrus jį, jos netvirkino ir seksualiai neprievartavo. Be to, nukentėjusiosios sesuo K. T. jai papasakojo, kad tėvas ir su ja panašiai elgėsi. Apie šiuos įvykius ji ne iš karto namiškiams papasakojo, nes bijojo tėvo grasinimų ir smurto jos atžvilgiu, tik maždaug prieš pusę metų nukentėjusioji pasipasakojo draugei S. M. , kad tėvas ją nuolat žagina ir tvirkina (t. 1 b.l. 48-57, t. 2 b.l. 24-29). Šias Z. T. nusikalstamos veikos aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme bei paaiškino, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sakė tiesą.
Nukentėjusiosios A. T. parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1017 seka, kad nukentėjusioji lytinius santykius turėjusi, mergystės plėvėje nustatytas sugijęs plyšimas, surandėjęs. A. T. lytiškai nesubrendusi, nes jos bendras fizinis ir lytinis išsivystymas nesiekia lytiškai subrendusios moters minimalios išsivystimo ribos.
Iš liudytojos S. M. parodymų seka, kad 2003 m. liepos 2 d. apie pietus pas ją atėjo nukentėjusioji A. T. , buvo apsiverkusi, purvina, ilgai negalėjo nusiraminti. Paprašė paslėpti ją nuo tėvo. A. T. jai papasakojo, kad tėvas reikalavo su juo lytiškai santykiauti, tačiau namuose buvo žmonių ir ji nesutiko, pabėgo iš namų. Neužilgo atvažiavo Z. T. , ieškojo A. T. , po to išvažiavo. Jis buvo piktas. Su nukentėjusiąja liudytoja pažįstama apie trejus metus, maždaug po pusės metų pažinties A. T. jai papasakojo, kad tėvas ją žagina, kai namuose nieko nebūna. Ji to nenorinti, tačiau bijanti griežto tėvo, kuris, kaip sakė A. T. , ją ir kitus vaikus mušdavo.
Nukentėjusioji K. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad sulaukus devynerių metų, jos tėvas Z. T. pradėjo lįsti prie jos, t.y. jis kaišiodavo savo pirštus jai į lytinius organus, graibydavo krūtinę, guldydavosi ją į lovą, užlipdavo ant viršaus, savo lytinį organą trindavo jai į šlaunis. Taip jis darydavo kambaryje, miške einant grybauti, tačiau tai darydavo nedažnai. Naktimis eidavo prie jos lovos ir pakišęs ranką po kaldra, numaudavo kelnaites liesdavo lytinius organus. Tėvas tai darydavo ir A. T. Nuolat grasindavo, kad apie niekam apie tai nepasakotų ir tylėtų, kadangi sumuš ją ir jos motiną. Ji tėvo bijojo, nes jis dažnai mušdavo ją, bardavosi, ypač girtas. Apie tokį tėvo elgesį ji papasakojo seseriai A. T. Tądien, kai tėvas buvo sulaikytas, jis liepė A. T. eiti į dažinę, ši atsisakė. Tada tėvas liepė jai plauti kambarius, A. T. taip pat atsisakė ir išbėgo iš namų, pasakiusi, kad toks gyvenimas nusibodo. Tėvas nusivijo A. T. Apie tai ji papasakojo močiutei A. D. Mama iškvietė policiją ir tėvas buvo sulaikytas (t. 1 b.l. 71-79, t. 2 b.l. 35-36). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bei paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sakė tiesą.
Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą I. T. patvirtino dukrų parodymus ir parodė, kad dukros jai pasakodavo, jog tėvas naktimis ateidavo pas jas, liesdavo rankoms jų lytinius organus, graibydavo krūtis. Ji negirdėdavo ir nejausdavo, kaip ir kada vyras tai darydavo, nes miega stipriai. Ji matė, kaip vyras pasikviesdavo dukras ką nors atnešti, pagal dukrų pasakojimus jis jas tuomet tvirkindavo. Ji tai įtarė, tačiau bijojo vyro, kuris ne kartą grasino ją ir dukras užmušti, žiauraus elgesio. Pagrindo bijoti buvo, nes vyras ją yra kelis kartus stipriai sumušęs. Nors ji seniai įtarė, kad tėvas tvirkina dukras, tačiau niekur jokios pagalbos nesikreipė, tikėdamasi, kad jis pats susipras ir baigs netinkamai elgtis (t. 1 b.l. 89-92, t. 2 b.l. 7-11). Šiuos savo parodymus I. T. patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.
Be to, ir liudytojas A. D. parodė, kad kelis kartus yra matęs kaip tėvas kviečiasi seseris A. T. ir K. T. į kambarį, kur jis gulėdavo at lovos. Jį nuolat su jauniausiu broliu išvarydavo į kiemą. Kambaryje tėvas pasilikdavo apie pusę valandos, po to A. T. būdavo nusiminusi. Vieną kartą atsitiktinai užėjus į kambarį pamatė, kaip tėvas rankomis čiupinėja A. T. lytinius organus, krūtinę. Seseris jis kviesdavosi po vieną, liepdamas jam ką nors atnešti. Apie tai, ką su jomis darydavo tėvas, jam papasakojo pačios nukentėjusiosios (t. 1 b.l. 103-104, t. 2 b.l. 13-16). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino apklaustas apeliacinės instancijos teisme.
Taigi, įvertinus visus anksčiau aptartus nukentėjusiųjų A. T. , K. T. , jų atstovės pagal įstatymą I. T. , liudytojų S. M. , A. D. parodymus, jie iš esmės sutampa bei neprieštarauja vieni kitiems ir ikiteisminio tyrimo metu surinktai baudžiamosios bylos medžiagai.
Apygardos teismas, išteisindamas Z. T. nepagrįstai konstatavo, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek jų atstovės pagal įstatymą parodymai labai abstraktūs, bendro pobūdžio, absoliučiai nekonkretūs ir netikslūs. Esantys kai kurie neatitikimai jų parodymuose yra logiški ir paaiškinami objektyviomis aplinkybėmis. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, tiek nukentėjusiosios, tiek jų motina gali sąžiningai klysti, nurodydamos nusikalstamų veikų, kurios buvo Z. T. daromos penkerius metus ir keliskart per savaitę, aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykių metu nukentėjusiosios buvo mažametės. Tačiau šių parodymų esmė yra ta pati – minėtu laikotarpiu Z. T. tvirkino, seksualiai prievartavo savo dukras, o A. T. ir žagino. Be to, tai patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvados, liudytojų S. M. , D. D. parodymai. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios dėl kokių nors priežasčių galėtų apkalbėti Z. T. , pačios nukentėjusiosios kategoriškai tai neigia. Todėl, kolegijos manymu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymų objektyvumu ir atmesti juos kaip netinkamą įrodymų šaltinį.
Taip pat apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje, kritikuodamas nukentėjusiųjų atstovės I. T. parodymų patikimumą, nurodė, kad kelia abejonių tas faktas, jog I. T. dėl dukrų tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus iš karto sužinojusi apie nusikalstamus Z. T. veiksmus, nesiėmė jokių priemonių tokiam netinkamam Z. T. elgesiui užkirsti (pareiškimo surašymo aplinkybės, datų neatitikimas). Tačiau nukentėjusiųjų atstovė I. T. teisme logiškai ir įtikinamai paaiškino tokį savo elgesį. I. T. paaiškino, kad anksčiau nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus, nes bijojo savo vyro, kuris buvo labai agresyvus, nuolat ją gąsdindavo, smurtaudavo jos ir dukrų atžvilgiu, be to tikėjosi, kad vyras pats susipras ir baigs netinkamai elgtis. Parašyto paaiškinimo iš karto nepadavė policijai, nes neturėjo kaip nuvažiuoti iki Pasvalio, policijos telefonu nekvietė, nes nebuvo iš kur. Nors jos brolis, gyvenantis tame pačiame name, turi telefoną, juo nepasinaudojo, nes už telefoną reikia mokėti. Be to, šiuo atveju, vertinant tokį motinos elgesį, būtina atsižvelgti į socialinę aplinką, kurioje ji gyveno su dukromis (nuolatiniai vyro grasinimai ir smurtavimas) bei pačios I. T. mentalitetą ir požiūrį į netinkamą vyro elgesį („gal pats susipras“).
Apygardos teismas vertindamas nukentėjusiųjų A. T. ir K. T. parodymų patikimumą ypatingą reikšmę skyrė teismo psichiatrinių - psichologinių ekspertizių išvadoms (t. 1 b.l. 71-72, 90-91) bei psichologės E. Z. paaiškinimams teisme. Šiose išvadose nurodoma, kad K. T. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ji negali suprasti įvykio turinio, negali suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, pagal savo amžių ir intelektą ji negalėjo konstruktyviai ir aktyviai pasipriešinti, todėl jos parodymų teisingumą reikėtų vertinti kritiškai. Nors išvadoje ir konstatuota, kad K. T. negali suprasti įvykio turinio, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir prasmės, pagal savo amžių ir intelektą negalėjo konstruktyviai ir aktyviai pasipriešinti, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nei minėtas ekspertizės aktas, nei psichologės parodymai neprieštarauja tam, kad mažametė K. T. tėvo veiksmus, atliktus jos atžvilgiu, tvirtina kaip patį faktą, nesuvokdama su ja atliekamų veiksmų prasmės bei turinio. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai kritiškai vertino K. T. parodymus, vien dėl to, kad ji, būdama mažametė, nesupranta su ja atliekamų veiksmų turinio, pobūdžio ar prasmės. Analogiškai teismas, remdamasis teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvadomis bei psichologės parodymais, vertino ir nukentėjusiosios A. T. parodymus, nurodydamas, kad ji linkusi meluoti ir fantazuoti. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teisiamojo posėdžio metu, apklausus psichologę, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji meluoja būtent šiuo atveju, tvirtindama, kad ją tėvas žagino, tvirkino, seksualiai prievartavo. Be to, minėtos išvadose konstatuota: nors A. T. , atsižvelgiant į jos individualias savybes, socialinę aplinką ir auklėjimą, linkusi fantazuoti ir meluoti, tačiau spręsti apie jos parodymų patikimumą į specialistų kompetenciją neįeina. Tuo pačiu rekomenduota A. T. nedalyvauti tolimesniame baudžiamosios bylos nagrinėjime, nes tai, atsižvelgiant į jos amžių, įvykio aplinkybes ir individualias savybes, yra stipri psichologinė trauma. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, specialistė psichologė papildomai paaiškino, kad negalinti atsakyti, ar šioje konkrečioje situacijoje nukentėjusioji A. T. gali meluoti ar fantazuoti. Ikiteisminio tyrimo metu išvadą, jog nukentėjusioji linkusi meluoti, pasigirti, ji davė remdamasi iš esmės tik charakteristika iš mokyklos apie jos bendravimą su bendraamžiais ir draugais. Teismas taip pat, svarstydamas klausimą dėl A. T. polinkio meluoti, fantazuoti, neįvertino nukentėjusiosios žinių apie seksualinį bendravimą ribotumo. Taigi, kolegijos manymu, aptartos psichiatrinės - psichologinės specialisto išvados nėra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu.
Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad įvykio vietos apžiūra bei daiktinių įrodymų (kelnaičių) išėmimas iš nukentėjusiųjų namų buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl negalima remtis vėliau atliktos DNR ekspertizės išvadomis kaip įrodymų šaltiniu. Tačiau tai kategoriškai nepaneigia Z. T. kaltės dėl jo nusikalstamų veikų padarymo, esant kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Todėl, įvertinus visus aukščiau aptartus įrodymus bei jų visetą, paneigta Z. T. iškelta versija, kad jis nukentėjusiųjų A. T. ir K. T. atžvilgiu jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, o jos jį apkalba tikslu jo „atsikratyti“.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Z. T. laikotarpyje nuo 1998 m. spalio mėnesio iki 2003 m. liepos 2 d. tvirkino, seksualiai prievartavo ir išžagino A. T. bei tvirkino, seksualiai prievartavo, pasikėsino tai daryti. Todėl jo nusikalstami veiksmai atitinkamai kvalifikuojami pagal: 1961 m. BK 121 str. (1998 m. spalio mėnesio – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės A. T. tvirkinimo epizodas), pagal 2000 m. BK 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. seksualinio prievartavimo epizodas), pagal 2000 m. BK 149 str. 4 d. (1998 m. spalio – 2002 m. gruodžio 4 d. mažametės A. T. išžaginimo epizodas), pagal 2000 m. BK 149 str. 3 d. (2002 m. gruodžio 4 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. išžaginimo epizodas), pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d., 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės mėnesio kėsinimosi seksualiai prievartauti nepilnametę A. T. epizodas), pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d. , 149 str. 3 d. (2003 m. liepos 2 d. pasikėsinimo išžaginti nepilnametę A. T. epizodas), pagal 1961 m. BK 121 str. (2000 m. vasaros – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės K. T. tvirkinimo epizodas), pagal 2000 m. BK 150 str. 4 d. (2003m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. mažametės K. T. seksualinio prievartavimo epizodas).
Tačiau kolegija sutinka su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria Z. T. išteisintas epizode dėl A. T. tvirkinimo 1998 m. liepos 31 d., nes šioje dalyje tiek nukentėjusiosios, tiek atstovės I. T. parodymai itin nenuoseklūs ir prieštaringi bei nepasitvirtina kita bylos medžiaga. Be to, ir pats prokuroras apeliacinės instancijos teisme atsisakė nuo kaltinimo šiame epizode, todėl detaliau jis neaptarinėjamas.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į Z.T. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, sunkumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip asmenybė Z. T. charakterizuojamas neigiamai (mėgstantis išgerti, girtas namuose triukšmauja, grubus), niekur nedirba, anksčiau teistas, nors teistumai ir išnykę. Z. T. ilgą laiko tarpą tvirkino, seksualiai prievartavo bei išžagino mažametes, o vėliau ir nepilnametes savo dukras, tuo padarydamas sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Todėl Z. T. skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria Z. T. išteisintas pagal 1961 m. BK 121 str. (1998 m. spalio mėnesio – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės A. T. tvirkinimo epizodas), pagal 2000 m. BK 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. seksualinio prievartavimo epizodas), pagal 2000 m. BK 149 str. 4 d. (1998 m. spalio – 2002 m. gruodžio 4 d. mažametės A. T. išžaginimo epizodas), pagal 2000 m. BK 149 str. 3 d. (2002 m. gruodžio 4 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. išžaginimo epizodas), pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d., 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės mėnesio kėsinimosi seksualiai prievartauti nepilnametę A. T. epizodas), pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d. , 149 str. 3 d. (2003 m. liepos 2 d. pasikėsinimo išžaginti nepilnametę A. T. epizodas), pagal 1961 m. BK 121 str. (2000 m. vasaros – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės K. T. tvirkinimo epizodas), pagal 2000 m. BK 150 str. 4 d. (2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. mažametės K. T. seksualinio prievartavimo epizodas) panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
- pagal 1961 m. BK 121 str. (1998 m. spalio mėnesio – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės A.T. tvirkinimo epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal 2000 m. BK 149 str. 4 d. (1998 m. spalio – 2002 m. gruodžio 4 d. mažametės A. T. išžaginimo epizodas) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
- pagal 2000 m. BK 149 str. 3 d. (2002 m. gruodžio 4 d. – 2003 m. birželio 28 d. nepilnametės A. T. išžaginimo epizodas) laisvės atėmimu šešeriems metams;
- pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d., 150 str. 3 d. (2003 m. gegužės mėnesio kėsinimosi seksualiai prievartauti nepilnametę A. T. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 22 str. 2 d. , 149 str. 3 d. (2003 m. liepos 2 d. pasikėsinimo išžaginti nepilnametę A. T. epizodas) laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pagal 1961 m. BK 121 str. (2000 m. vasaros – 2003 m. gegužės 1 d. mažametės K. T. tvirkinimo epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal 2000 m. BK 150 str. 4 d. (2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. birželio 28 d. mažametės K. T. seksualinio prievartavimo epizodas) laisvės atėmimu septyneriems metams.
Remiantis BK 63 str. 4 d. Z. T. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2003 m. liepos 2 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. imtinai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.