Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
1A-49-334/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53891-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus
Nuteistasis
K. T., A. G., E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-334/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53891-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,gynėjui advokatui M. V. Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. ir jo įstatyminės atstovės L. J. (toliau – Apeliantai) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, K. T. paskirti įpareigojimai: per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi ir pradėti dirbti arba mokytis.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš A. G. ir K. T. solidariai priteista 351,71 Eur UAB „Utenos prekyba“. Nuteistiesiems neturint pajamų ar turto ši suma išieškoma iš nuteistojo A. G. tėvų - S. G. ir I. S. ir iš nuteistojo K. T. motinos L. J..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. G. bei E. J., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu K. T. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. G. ir E. J. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 02.46 val., turėdami tikslą pagrobti, veikdami bendrininkų grupėje, K. T. kartu su A. G. išdaužus (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės vidaus patalpas ir pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančius bendros 28,47 eurų vertės konditerijos gaminių (sausainių, keksų), bendros 82,70 eurų vertės 17 vnt. degtinės butelių, 8,06 eurų vertės 1 vnt. viskio butelį, bendros 24,63 eurų vertės 6 vnt. trauktinės butelių, bendros 97,88 eurų vertės 16 vnt. brendžio butelių, bendros 17,04 eurų vertės 3 vnt. balzamo, bendros 8,77 eurų vertės 15 vnt. vaisvandenių ir kitų gėrimų, bendros 132,79 eurų vertės 60 vnt. cigarečių pakelių, bendros 5,46 eurų vertės 2 vnt. tabako gaminių, bendros 5,70 eurų vertės 57 vnt. butelių, tuo (duomenys neskelbtini) padarydami 410,96 eurų turtinę žalą.Be to, K. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. apie 02.46 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., siekdamas patekti į (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) vidaus patalpas, su tikslu pagrobti joje esantį turtą, į parduotuvės lango stiklą, kuris buvo su reklaminiu apipavidalinimu, tyčia metė betono luito gabalą ir tokiu būdu jį sudaužė, tuo (duomenys neskelbtini) padarydami 191,53 eurų žalą.Apeliantai prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtą bausmę ir žalą priteisti iš visų trijų nuteistųjų po lygiai.Apeliantai nurodo, kad K. T. yra neteistas ir palyginus su bausme paskirta E. J., kuris yra 7 kartus teistas, bausmė paskirta K. T. yra per griežta. Be to, apeliaciniame skunde ginčijamas žalos atlyginimo klausimas, teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą tik iš K. T. ir A. G., kai tuo tarpu nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir E. J..Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra nesutinka su nuteistojo K. T. ir jo atstovės pagal įstatymą L. J. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Teigia, kad pirmos instancijos teismo išdėstyti teiginiai ir argumentai dėl K. T. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio išsprendimo yra argumentuoti ir pagrįsti. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkią, o kitą apysunkę, nusikalto bendrininkų grupėje, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nesimoko, nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. J. nepripažintas kaltu dėl turto sugadinimo, todėl iš jo ir nepriteista padaryta žala.Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantai apeliaciniame skunde keldami bausmės individualizavimo ir žalos atlyginimo klausimus, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta lyginant su bausme, paskirta kitam nuteistajam, už tą pačią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog nuteistieji K. T. ir E. J. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau teismas skirdamas bausmes, tame tarpe ir K. T., bausmes paskyrė individualizuotai, įvertinęs konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes ir kiekvieno atskirai kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. J. pirmos instancijos teismo nuosprendžio neskundžia, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam E. J. paskirtos bausmės individualizavimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina. Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti, ar skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. T. paskirta bausmė nėra per griežta, ar ji atitinka padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Komentuojamo straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kaip matoma iš bylos duomenų, už abi nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas K. T. paskyrė vieną iš alternatyvių bausmės rūšių, švelnesnę – laisvės apribojimą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, K. T. paskirti įpareigojimai: per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi ir pradėti dirbti arba mokytis. Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas K. T. bausmę, teisingai atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. padarytas 1 nesunkus ir 1 apysunkis nusikaltimai, į spontaniškus ir savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tiesioginės tyčinės kaltės formą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai, kad K. T. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. K. T. iš esmės kaltę pripažino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu teismas neišgirdo nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi, todėl šios aplinkybės pagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir nuodugniai įvertino nuteistojo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. teisiamas pirmą kartą, nesimoko, nedirba, žalos neatlygino, daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį sistemingai pažeisti įstatymus, charakterizuojamas patenkinamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41straipsnyje bus pasiekti nuteistajam K. T. paskyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad areštas ir laisvės atėmimas yra susijęs su asmens laisvės suvaržymu, o šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo jauną amžių ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, žemesnės instancijos teismas skyrė laisvės apribojimą, kuris yra susijęs tik su papildomų pareigų vykdymo, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, nustatymu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepilnametis, niekur nedirba ir neturi savarankiško pajamų šaltinio, bauda nėra skirtina. Remiantis visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam K. T. bausmės rūšį ir jos trukmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir jo asmenybe. Atsakant į apeliantų argumentą, jog nuteistajam K. T. paskirta bausmė nelabai skiriasi nuo bausmės paskirtos nuteistajam E. J., pažymėtina, jog nuteistajam E. J. paskirta griežtesnė pagal rūšį bausmė –laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Apeliaciniame skunde ginčijamas priteistos žalos atlyginimo klausimas. Apeliantai teigia, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne tik K. T., A. G., bet ir E. J., todėl žala turi būti priteista iš visų bendrininkų solidariai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Nuteistajam E. J. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad 2016 m. lapkričio 17 d. apie 02.56 val., turėdamas tikslą pagrobti, bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T. bei A. G. ir pastariesiems išdaužus (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į parduotuvės vidaus patalpas ir pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančius bendros 28,47 eurų vertės konditerijos gaminių (sausainių, keksų), bendros 82,70 eurų vertės 17 vnt. degtinės butelių, 8,06 eurų vertės 1 vnt. viskio butelį, bendros 24,63 eurų vertės 6 vnt. trauktinės butelių, bendros 97,88 eurų vertės 16 vnt. brendžio butelių, bendros 17,04 eurų vertės 3 vnt. balzamo, bendros 8,77 eurų vertės 15 vnt. vaisvandenių ir kitų gėrimų, bendros 132,79 eurų vertės 60 vnt. cigarečių pakelių, bendros 5,46 eurų vertės 2 vnt. tabako gaminių, bendros 5,70 eurų vertės 57 vnt. butelių, tuo (duomenys neskelbtini) padarydami 410,96 eurų turtinę žalą. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio turtinei žalai- 874,74 Eur (1t.58 b.l.) ir iš ieškovo atstovo paaiškinimo ir patikslinto ieškinio, matyti, kad parduotuvės prekės buvo draustos, draudimo bendrovė atlygino 464,49 Eur už pavogtas prekes ir prašė iš kaltinamųjų priteisti likusią neatlygintą 410,25 Eur sumą. Iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų matyti, jog bendrovė atlygino už pagrobtas prekes 522,49 Eur., tik minusavo 58 Eur išskaitą (3 t.b.l. 123). Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš kaltinamųjų priteisti už pavogtas prekes nebėra teisinio pagrindo. Likusi neatlyginta žala yra susijusi su išdaužto lango remontu ir ji sudaro 351,71 Eur. Pirmos instancijos teismas pagrįstai minėtą sumą priteisė iš nuteistojo K. T., kuriam buvo inkriminuota nusikalstama veika dėl lango sugadinimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam E. J. nebuvo inkriminuota. Byloje nustatyta, jog parduotuvės langą išdaužė nuteistieji K. T. ir A. G.. Nuteistasis A. G. patvirtino, kad jie išdaužė parduotuvės lango stiklą ir įlindo pro išdaužtą langą į parduotuvę. Nuteistasis E. J. parodė, kad A. G. ir K. T. išdaužė langą ir pirmi įlindo į parduotuvę, po to įlindo ir jis. Šiuo nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad E. J. išdaužė parduotuvės langą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog E. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam E. J. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, todėl padaryta turtinė žala iš E. J. nėra priteisiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai išsprendė nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą. Tenkinti nuteistojo K. T. ir jo įstatyminės atstovės L. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. T. ir jo įstatyminės atstovės L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danutė ŠvitinienėTeisėjai Pranas ŠimkusEvaldas Vanagas