Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
1A-331-508-2011
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-01030-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nukentėjusysis
T. M.
Nuteistasis
L. P.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė, Tomas Kaminskas

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-331-508/2011;

Teisėja J. Petraškienė Proceso Nr. 1-61-1-01030-2009-4;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai T. M., jos atstovui advokatui Tomui Kaminskui, nuteistajam L. P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 25 val. neatlygintinai visuomenės labui. Iš L. P. nukentėjusiajai T. M. priteista 1214,16 Lt turtinės bei 15000 Lt neturtinės žalos ir 3500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-10-28, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Sultenis“ kavinės - viešbučio kavinės salėje „Sofi“, Ruklos miestelyje, Jonavos rajone, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliu elgesiu demonstruodamas niekinantį požiūrį į bare dirbusią barmenę T. M., pavadino ją necenzūriniais žodžiais ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia užlauždamas nukentėjusiajai T. M. kairę ranką, tuo padarė nukentėjusiajai T. M. poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame dilbyje ir sukėlėjai fizinį skausmą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą, laikydamas savo kairę ranką sugniaužtu kumščiu prie T. M. veido, tuo grasindamas suduoti jai smūgį į veidą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. P. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, civilinį ieškinį paliekant spręsti LR Civilinio proceso nustatyta tvarka. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ta apimtimi kiek tai buvo reikalinga priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau byloje neįvertinti kitų liudytojų parodymai, dėl ko teismas padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą nuosprendį.

Skunde nurodyta, kad teismas daugiausiai rėmėsi nukentėjusiosios T. M. bei liudytojų I. A., V. A. ir O. S. parodymais, kiek jie buvo reikalingi priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nevertino šių asmenų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi šie liudytojai pažinojo nukentėjusiąją iš anksčiau, yra tarpusavyje susiję darbiniais arba šeimyniniais santykiais, turi priešiškumą policijai, ką byloje teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V. L. (Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK viršininkas), o nukentėjusioji T. M. taip pat turi ir teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes buvo pateikusi ir civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad jis buvo neblaivus.

Vertindamas bei konstatuodamas bylos aplinkybes teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiąją jis vadino necenzūriniais žodžiais, tyčia užlaužė jai rankas, padarydamas kraujosruvas ant rankų, bei kumščiu grasino suduoti jai smūgį į veidą. Konstatuodamas šias aplinkybes teismas rėmėsi I. A., V. A. ir O. S. parodymais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad konflikto su nukentėjusiąją metu liudytojų I. Ir V. A. visai nebuvo patalpose, o liudytoja O. S. užėjo į kavinę iš virtuvės tuo metu, kai jis bandė nuraminti nukentėjusiąją.

Teismas, priimdamas nuosprendį, formaliai vadovavosi tuo, kad jo veika buvo padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar jos apdarymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Teismas svarbiu argumentu laikė tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nuskalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Be to, teismas nurodė, kad UAB „Sultenis“ kavinės salė „Sofi“ yra vieša vieta dar ir todėl, kad šioje patalpoje ne tik lankosi kavinės lankytojai, bet ir dirba šios kavinės darbuotojai. Taip pat teismas konstatavo, kad konflikto metu bare buvo kitų lankytojų ir darbuotojų, t. y. buvo R. P., R. G., O. S., ir taip elgdamasis jų atžvilgiu aš parodžiau aiškų visuomenės negerbimą ir sutrikdžiau įprastą kavinės darbą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko trumpai, šaukti bei reikšti nepasitenkinimą pirma pradėjo pati nukentėjusioji T. M., prie baro stovėdamas R. G. taipogi nenurodė, kad jis būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, o liudytoja O. S. į patalpą atėjo tiktai konflikto pabaigoje, todėl logiškai, kad negalėjo žinoti kas pradėjo konfliktą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jis su savo kolegomis R. P. ir R. G. buvo bare, jis viešosios tvarkos ar elgesio taisyklių nepažeidinėjo, incidentas tarp jo ir nukentėjusiosios T. M. įvyko dėl asmeninių jo ir nukentėjusiosios nesutarimų, jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti viešąją tvarką ar smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu neturėjo, už baro jis nuėjo tiktai norėdamas nuraminti nukentėjusiąją, dėl jo veiksmų nebuvo sutrikdyta rimtis ar kavinės darbas, kitų kavinės lankytojų ar kitų pašalinių asmenų bare tuo metu nebuvo. Iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad 2009-10-28,apie 15 val. 30 min. UAB „Sultenis“ kavinės - viešbučio kavinės salėje „Sofi“ įvykęs konfliktas yra asmeninio pobūdžio, nulemtas asmeninių motyvų. Jo tikslas kilusio incidento metu buvo nuraminti nukentėjusiąją, jis neturėjo jokio tikslo pažeisti viešosios tvarkos, todėl teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą.

Taip pat teismas priimdamas nuosprendį netinkamai pritaikė ir LR civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, nukrypo nuo neturtinės žalos atlyginimo bylose formuojamos teismų praktikos. Byloje buvo pateiktas nukentėjusios T. M. civilinis ieškinys priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuris teismo buvo tenkintas iš dalies. Priimdamas nuosprendį teismas privalėjo išspręsti klausimą, ar jis turi realią galimybę ir kokia apimtimi gali atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas priimdamas nuosprendį nepakankamai įvertino, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra labai sudėtinga, jo gaunamos pajamos yra minimalaus dydžio, gauti papildomų pajamų dėl sveikatos būklės ir dėl šalies ekonominės padėties yra labai sudėtinga. Nors teismas atsižvelgė į tai, kad jis turi nekilnojamojo turto, tačiau nepagrįstai neįvertino, kad šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, kuriam jis iš gaunamos 648,28 Lt pensijos turi padegti kreditorinius įsipareigojimus, kurių šiuo metu turi apie 70000 Lt. Be to šis turtas (butas) yra skirtas šeimos poreikiams tenkinti, t. y. jis ten gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Be šių kreditorinių įsipareigojimų jis dar turi rūpintis dviem nepilnametėmis dukromis, kurios šiuo metu mokosi, todėl joms taip pat turi skirti lėšų ne tik maitinimui, išlaikymui, bet ir mokslo išlaidoms, kitiems būtiniems poreikiam tenkinti. Be to, reikia mokėti komunalinius mokesčius, dėl prastos sveikatos būklės atsirado papildomų išlaidų privalomiems medikamentams. Priteisiant nukentėjusiajai T. M. neturtinę žalą nebuvo atsižvelgta į jo neva tai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, t. y. priteista 15000 Lt neturtinė žala ženkliai viršijant įstatymo leidėjo nustatytą reikalavimą priteisiant neturtinę žalą, atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Be to, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai, teismas turėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad konfliktą kavinėje iniciavo pati nukentėjusioji T. M..

Teismo argumentai, kad jo parodymus atmeta ir juos vertina kritiškai, tiktai patvirtina prielaidas, kad nagrinėdamas bylą teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiškai, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais, todėl prašo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo jį išteisinti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąją ir jo atstovą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo L. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas šioje dalyje (LR BPK 328 str. 4 p.).

Apeliantas skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios T. M., liudytojų I. A., V. A., R. P., O. S., R. G., D. G., A. V., V. L., V. V. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, teismo medicinos specialisto išvada, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu bei eksperčių paaiškinimais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip L. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Nukentėjusioji T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009-10-28, apie 14 val. į kavinę atvažiavo trys neblaivūs vyrai, tarp jų L. P., kuris pradėjo elgtis agresyviai: ėjo už baro, į virtuvę, neklausė jos aiškinimo, kad jiems ten eiti neleidžiama. L. P. nereagavo į jos drausminimą, pagrasinus, kad iškvies policiją, jai buvo atsakyta, kad jie patys yra policija, o L. P. pagrasino, kad ji šiame bare nuo rytojaus nebedirbs. Vyrai neklausė jos prašymų palikti barą ir dėl tokio jų elgesio ji atsisakė jiems duoti alaus. L. P. pradėjo jai priekaištauti, vadinti „kekše“, „čečėnų kurva“, ji pasijuto pažeminta, jis elgėsi vis agresyviau ir pasakęs frazę „chočeš ja tebe vjebu“, kurią ji suprato kaip grasinimą jai suduoti, L. P. pribėgo už baro, stipriai sugriebęs užlaužė jai kairę ranką už nugaros ir bandė jai suduoti smūgį. Po rankos užlaužimo liko mėlynės žemiau ir virš alkūnės, po susistumdymo jai iš lūpos bėgo kraujas ir skaudėjo kairę akį.

Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, jie nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tas pačias įvykio aplinkybes ji nurodė pirminiame 2009-10-28 protokole-pareiškime, rašytame policijai iš karto po viešosios tvarkos pažeidimo (1 t., b.l. 2-3), tokius parodymus davė ir 2009-11-03 apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b.l. 33-40), savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 44-51). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai.

Liudytoja O. S. parodė, kad būdama virtuvėje apie 15 valandą išgirdo triukšmą iš kavinės salės, girdėjo garsiai šnekančius girtus vyrus. L. P., pabandė įeiti į virtuvės patalpas, bet T. M. paaiškino, kad pašaliniams eiti draudžiama. L. P. atsakė, kad jis policininkas, o policininkams viskas galima. Po kelių minučių L. P. užėjo į virtuvę ir užsirūkė. Ji pakvietė į virtuvę T. M., kuri prašė L. P. išeiti rūkyti į lauką ir jis išėjo. Maždaug po 10 minučių ją pašaukė T. M., išbėgusi iš virtuvės ji pamatė, kad L. P. stovi praėjimo tarp baro stalo ir lentynų su alkoholiniais gėrimais gale, dešine ranka laiko įspaudęs Tatjaną į kampą, o kairę ranką laiko pakėlęs į viršų, lyg norėdamas jai suduoti į veidą. Priėjusi prie L. P., paėmė jį už kairės rankos ir liepė baigti. L. P. paleido Tatjaną, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja I. A. parodė, kad apie 14 val. į kavinę užėjo trys neblaivūs vyrai, tarp jų ir L. P.. Ji nuėjo į viešbutį ir jai būnant kitoje pastato pusėje atbėjo išsigandusi T. M., kuri prašėsi pagalbos, nes ją užpuolė ir sumušė vienas iš klientų. Iš T. M. laikysenos suprato, kad ji yra šoko būsenos.

Liudytojas V. A. parodė, kad lauke jo žmona kalbėjosi su girtu vyriškiu, neleido šiam išvažiuoti, o jo paprašė iškviesti policiją, nes įvyko incidentas. Nuėjęs į kavinės vidų, pamatė apsiverkusią T. M.. Atvykus policijos pareigūnams T. M. paaiškino, kad ją skriaudė L. P..

Liudytojas R. P. parodė, kad barmenei nusprendus kviesti policiją, L. P. užėjo už baro, bandė paimti ją už rankos ir jie susistumdė.

Liudytojas R. G. parodė, kad dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau teigė, kad L. P. kalbėjosi su barmene, bandė užeiti už baro, matė, kad barmenė vaikščiojo apsiašarojusi, sakydama, kad ją įžeidė.

Liudytojas V. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, barmenė teigė, kad incidento iniciatorius buvo L. P., jis ją stumdė, nemandagiai su ja kalbėjo, barmenė buvo sutrikusi, gal ir verkusi. Liudytojas V. V. parodė, kad baro savininkė paaiškino, jog L. P. kabinėjosi prie barmenės T. M., pastaroji atrodė sutrikusi.

Kad nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3365/09(02), kurioje T. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje galėjo atsirasti besiginant (1 t., b.l. 55). Specialisto išvada patvirtina faktines bylos aplinkybes, nustatytas iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, jo pobūdžio ir mechanizmo.

Šių įrodymų visuma patvirtina L. P. kaltę, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, kuomet jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kavinėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas niekinantį požiūrį į bare dirbusią barmenę T. M., pavadino ją necenzūriniais žodžiais ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia užlauždamas nukentėjusiajai kairę ranką, padarė jai poodines kraujosruvas kairiame žaste bei kairiame dilbyje ir sukėlėjai fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdydamas T. M. sveikatą, taip pat laikydamas savo kairę ranką sugniaužtu kumščiu prie T. M. veido, grasino suduoti jai smūgį į veidą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokius neteisėtus L. P. veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., nes jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu bei vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, taip pat grasindamas panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nuteistasis nesutinka, kad jo veika buvo padaryta viešoje vietoje, nes, anot jo, be jo ir R. G. su R. P., kavinėje daugiau nieko nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kad kavinės salė yra vieša vieta, teismui abejonių nekyla, nes šioje patalpoje ne tik lankosi kavinės lankytojai, bet ir dirba darbuotojai, kurių interesus nuo viešosios tvarkos pažeidimų taip pat saugo įstatymas.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad konfliktas tarp jo ir barmenės T. M. buvo asmeninio pobūdžio, kad jis siekė tik nuraminti ją, paimdamas už rankos. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina poodines kraujosruvas nukentėjusiosios kairio dilbio ir žasto srityse, todėl tai negali būti traktuojama kaip nukentėjusiosios nuraminimas. Įžūlus L. P. elgesys sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, sutrikdė įprastą kavinės darbą ir tokios pasekmės pirmosios instancijos teismo teisingai traktuotos kaip viešosios rimties sutrikdymas, o L. P. elgesys ir jo konkretūs veiksmai duoda pagrindą išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kiek tai buvo reikalinga priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau byloje neįvertinti kitų liudytojų parodymai.

Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga, nustatyta LR BPK 20 str. 2 d. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis LR BPK 20 str. įtvirtinto leistinumo principo bei įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų įrodymų vertinimą, LR BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai argumentuota, kokiais įrodymais grindžiama L. P. kaltė, padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kokie įrodymai paneigia L. P. versijas bei kodėl jie atmetami, ir nėra pagrindo su teismo išvadomis nesutikti.

Kad liudytojai R. P. ir R. G. nematė fizinio smurtavimo nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu, kaip nurodyta apelianto skunde, nepaneigia virtuvės darbuotojos O. S. liudijimo, kad ji matė, kaip L. P. dešine ranka laiko įspaudęs T. M. į kampą, o kairę ranką laikė pakėlęs į viršų, lyg norėdamas jai suduoti į veidą. Be to, liudytojas R. G. pats nurodė, kad dėl girtumo neatsimena įvykio eigos.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog jis buvo neblaivus. Pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagal alkotesterio užfiksuotus duomenis bei liudytojų parodymus, kurie teisiamajame posėdyje buvo nešališkai ištirti, todėl abejonių nekelia. Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2009-10-28 16.33 val. L. P. buvo nustatytas 1.93 promilių girtumas (1 t., b.l. 120.). Nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo po įvykio, vežamas į policijos komisariatą, tačiau liudytojas D. G. parodė, kad 2009-10-28 L. P. prašymu nuvežė jį, R. G. ir R. P. į sodus, esančius prie profilaktoriumo, kur šie vyrai išgėrinėjo. Po to vežant vyrus iš sodo į Jonavą, jų prašymu nuvežė juos prie baro, esančio Ruklos miestelyje. L. P. buvo mažiausiai gėręs. Liudytojas A. V. parodė, kad atvykus prie baro, L. P. sėdėjo automobilyje su nugertu buteliu degtinės, atrodė išgėręs. Liudytojas V. L. parodė, kad atvykus prie baro, L. P. sėdėjo automobilyje, atrodė neblaivus. Liudytoja I. A. parodė, kad į barą atėjo trys neblaivūs vyrai, tarp jų ir L. P.. Liudytojas V. A. parodė, kad žmona kalbėjosi su vyriškiu, sėdėjusiu už automobilio vairo, kuris buvo neblaivus. Liudytoja O. S. patvirtino, kad bare garsiai šnekėję vyrai buvo girti. Šie liudytojų parodymai paneigia nuteistojo versiją, kad alkoholį jis vartojo tik po įvykio, važiuojant į policijos komisariatą. Priešingai, negu savo skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino liudytojo V. O. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo šio liudytojo parodymus dėl L. P. blaivumo vertinti kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems įrodymams. Ir tai, kad L. P. uniformuotam policijos pareigūnui V. O. siūlė iš butelio išgerti degtinės, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jie palaiko draugiškus santykius, bei paties V. O. elgesys su L. P. davė pagrindą teismui kritiškai vertinti jo parodymus.

Pagrįstai pripažinęs L. P. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas LR BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 25 val. neatlygintinai visuomenės labui, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas civilinio ieškinio dalyje, kadangi teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistoji 15000 litų dydžio suma nukentėjusiajai T. M. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinkanti teismų praktikos tokio pobūdžio bylose bei pažeidžianti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė itin detalius ir išsamius argumentus dėl bylos duomenų, kuriais grindžiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiais atvejai. Apytiksliai tokio dydžio sumos yra priteisiamos bylose dėl sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šiuo atveju L. P. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Manytina, jog pernelyg sureikšmintas nusikalstamas veikos įvykis bei pasekmės, nes nukentėjusioji keletą metų buvo dirbusi šį darbą ir tai negalėjo būti itin traumuojanti staigmena, pati vietovė ir šios viešosios vietos lankytojai nėra pavyzdiniai piliečiai, nusikalstamas veikimas truko neilgai, specialistų išvadose nurodyta ir pačios nukentėjusiosios probleminės situacijos dėl verslo, šeimyninės padėties. Kyla abejonės dėl nukentėjusiosios parodymų nuoširdumo apie patirto išgąsčio, streso adekvatumą įvykiui, pasekmėms. Pažymėtina, kad specialistai taip pat dėl atitinkamų ir svarstytinų aplinkybių, nevisiškai aiškių duomenų dar nepateikę galutinių išvadų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarinius, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad neturtinės žalos dydis mažintinas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina L. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., todėl nuteistojo prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendį pakeisti:

priteisti iš L. P. nukentėjusiajai T. M. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė