Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. M. pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2014 m. vasario 7 d. sutuoktiniai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 12–14) sudarė Bendrą sutuoktinių testamentą, paliekant turtą įpėdiniui, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (el. byla, b. l. 7–9). Testamentu nustatyta, jog mirus vienam iš sutuoktinių, pastarojo palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, o mirus šiam – palikimas tenka pareiškėjai K. R. (M.). Palikėjas B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 15), palikėja S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 16). Po pareiškėjo B. B. mirties liko: pareiškėjo vardu registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r. (el. byla, b. l. 35–37), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., registruotas B. B. ir S. B. vardu (el. byla, b. l. 38–39). Po S. B. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. (el. byla, b. l. 40–43).

Palikėja S. B. po sutuoktinio B. B. mirties mokėjo nekilnojamojo turto išlaikymui reikalingus mokesčius (el. byla, b. l. 21–31).

Pareiškėja K. R. Kauno r. 1-ajam notarų biurui pateiktu pareiškimu priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (el. byla, b. l. 10, 11).

Suinteresuotas asmuo V. M. yra pareiškėjos K. R. mama ir palikėjų S. ir B. B. dukra (el. byla, b. l. 17–20).

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuoto asmens paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėjo B. B. sutuoktinė S. B., būdama palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kaip savo valdė po sutuoktinio mirties likusį turtą. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo sutinka, kad palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, priėmė palikėją pergyvenusi sutuoktinė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.43 straipsnis numato, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikėja S. B., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad palikėją pergyvenusi sutuoktinė S. B. mokėjo paveldėto nekilnojamojo turto išlaikymui reikalingus mokesčius (CPK 177 str., 185 str.). Testamentų registro duomenys patvirtina aplinkybę, kad po palikėjo B. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. byla, b. l. 101–102). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog palikėją B. B. pergyvenusi sutuoktinė S. B. siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio B. B. mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai K. R. sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės realizuoti teisę paveldėti palikimą, atsiradusį po jos senelės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje yra nežymiai didesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai K. R. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.