- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-342-102/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01532-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Kreditorius
- AB „Linas Agro“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Zinos Mickevičiūtės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko ūkininko R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2442-589/2011 pagal kreditorės AB „Linas Agro“ pareiškimą skolininkui ūkininkui R. L. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorė AB „Linas Agro“ Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą, kuriuo CPK XXIII skyriaus tvarka prašė priteisti iš skolininko ūkininko R. L. 38 392,92 Lt skolą, 550,57 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, reikalavimams užtikrinti prašė skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144 – 151 str., 2011 m. kovo 10 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui R. L. priklausančias pinigines lėšas ar nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 38 943,49 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal paduotą pareiškimą. Nutartį motyvavo tuo, kad skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nėra pateikęs skolos sumokėjimo grafiko, nesiūlė prievolės sumokėti skolą užtikrinimo priemonių ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ūkininkas R. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. CPK 185 str. įpareigoja teismą byloje esančius įrodymus vertinti pagal teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių įvertinimu bei vadovaujantis įstatymu. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į skolininko interesus. Areštas jo turtui, ypač piniginėms lėšoms, sutrikdys jo ūkio ūkinę komercinę veiklą. Areštavus pinigines lėšas, nebus galima atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, valstybės biudžetu ir kitais subjektais, tuo būtų apribota tolesnė ūkio veikla, iš kurios planuojama gauti pajamų, be to, ūkis netektų pasitikėjimo, gali būti apsunkinta galimybė gauti kreditus. Teismų praktikoje pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės taikomos nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams, o piniginės lėšos areštuojamos, jeigu materialaus turto nepakanka. Jo ūkio atsiskaitymų sutrikimas yra laikinas, ūkis yra rentabilus, turtas nėra areštuotas. Pirmosios instancijos teismas nepritaikė CPK 147 str. numatyto galimų ūkio nuostolių užtikrinimo, jeigu jie atsirastų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. CPK 148 str. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, esant realiai grėsmei sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Kreditorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nepagrįstas skolininko teiginys, jog, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, pasunkės kredito gavimas, nes skolininkui suteiktas kreditas 2011 m. balandžio 14 d. Ūkininkas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, o bendras įsiskolinimas AB „Linas Agro“ kartu su suteiktu kreditu 2011 metams sudaro 123 626,92 Lt. Paskolos suteiktos įkeičiant nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad turtas neįkeistas. Kreditorė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo (skolininko) nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui (skolininkui) ir esančių pas atsakovą (skolininką) ar trečiuosius asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė už ieškinio sumą.
Kreditorė nurodo, kad ūkininkas R. L. neįvykdė įsipareigojimų, prisiimtų šalių pasirašyta 2009 m. lapkričio 27 d. sutartimi Nr. 10V/ŠA-07, ir AB „Linas Agro“ liko skolingas kreditorei 38 392,92 Lt. Už pavėluotą atsiskaitymą priskaičiuota 550,57 Lt delspinigių. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Prašoma priteisti suma 38 943,49 Lt yra pakankamai didelė. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, jeigu kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti. Tačiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kaip pagrįstai nurodo apeliantas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laikinąją apsaugos priemonę, nenustatydamas eiliškumo, kokį skolininko turtą areštuoti pirmiausia, neatsižvelgė į CPK 145 str. 2 d. įtvirtintą ekonomiškumo principą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, nebūtų sutrikdyta ūkio subjekto gamybinė ūkinė veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs areštuoti skolininko ūkininko R. L. pinigines lėšas ar kitą skolininkui priklausantį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 38 943,49 Lt sumai, ir nenustatęs eiliškumo, neatsižvelgė į tai, kad skolininkas yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam teisės aktai nustato pareigą atsiskaityti su valstybės ir savivaldybės biudžetais, mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Kokius areštuotinus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus turi skolininkas, teismui nėra žinoma. Todėl kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui tikslinga pirmiausia areštuoti skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant arba esant mažiau, nei areštuotina suma, areštuoti jo pinigines lėšas. Tuo pagrindu skundžiama nutartis papildytina, nustatant areštuotinų piniginių lėšų panaudojimo tvarką skundžiamos nutarties nekeičiant ir nenaikinat.
Procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką. Pagal CPK 146 str. skolininkas turi teisę prašyti, kad pirmosios instancijos teismas pakeistų vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba įmokėti ieškovo reikalaujamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimo raštą, įkeisti turimą turtą.
Apeliantas nurodo, kad teismas netaikė CPK 147 str. numatyto galimų ūkio nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Tačiau pagal CPK 147 str. 1 d. taisyklę teismas nėra įpareigotas būtinai reikalauti, jog prašantis asmuo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų atsakovo ( šioje byloje skolininko ) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK 147 str. 3 d. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ta pati taisyklė taikoma ir bylose, nagrinėjamose CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, tačiau rezoliucinės dalies pirmąją dalį papildyti ir ją išdėstyti taip :
„Kreditorės (ieškovės) AB „Linas Agro“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui (atsakovui) ūkininkui R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus už 38 943,49 Lt sumą, uždraudžiant skolininkui (atsakovui) areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkui (atsakovui) ūkininkui R. L. neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 38 943,49 Lt sumą, areštuoti skolininko (atsakovo) pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, bendrai 38 943,49 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkui (atsakovui) vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore (ieškovu) AB „Linas Agro“ pagal teismui pateiktą pareiškimą (ieškinį), darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.“
Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.