- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-142-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00222-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- S. K., ir V
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Civilinis atsakovas
- UAB „M.B.“
- Atsakovas
- AB „A.C.“, UAB „M.B.“
- Advokatai
- Violeta Savickienė, Valdas Falkauskas, Henrikas Oseckis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL (380 Eur) bauda.
Nukentėjusiajam A. A. priteista solidariai iš atsakovų AB „A.C.“ ir UAB „M.B.“ 3 411,30 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), AB „A.C.“, pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, nuleidžiant traktoriaus „MOAZ–6014“, kuris priklauso UAB „M.B.“, hidraulinius pakrovimo lafetus, dešinysis lafetas krito ir prispaudė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. A., dirbusį AB „A.C.“ sunkvežimio vairuotoju, taip S. K., būdamas AB „A.C.“ Generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007-06-04 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB „M.B.“ ir AB „A.C.“ energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, pažeidė 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 30 straipsnį, kuriame nurodoma, kad du ir daugiau darbdavių atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. nukentėjusįjį A. A. prispaudė traktoriaus „MOAZ–6014“ krentantis dešinysis lafetas, tuo nukentėjusiajam A. A. padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad teismas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes bylos duomenis vertino vienpusiškai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje nenurodė įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius nusikaltimą, neatliko įrodymų analizės, kad jo veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nurodo, kad nors teismas rėmėsi liudytojų D. J., E. V., S. G. paaiškinimais, jog jiems nebuvo žinoma, kad bus vykdoma dviejų įmonių darbinė veikla, tačiau AB „A.C.“ teritorijoje kiekvieną dieną dirba kitų įmonių darbuotojai, į įmonės teritoriją atvyksta transporto priemonės iš įvairių įmonių, AB „A.C.“ darbuotojai yra instruktuojami ir supažindinti su visomis AB „A.C.“ darbo saugumo instrukcijomis.
Apeliantas skunde nurodo, kad AB „A.C.“ 2010-02-19 buvo pasirašiusi sutartį Nr. 70-2010 su UAB „M.B.“, pagal kurios 6 punktą ši įmonė, kaip darbų vykdytojas, „atlikdamas darbus AB „A.C.“ teritorijoje, už saugos ir sveikatos norminių aktų laikymąsi“ buvo atsakinga. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis A. A. buvo supažindintas su šiais dokumentais. Nurodo, kad pagal bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintų „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos“ 4.6.1., 4.6.2. punktus darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrautuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas, todėl apeliantas teigia, kad pats A. A. turėjo saugotis ir būti atsargus šalia veikiančių mechanizmų.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad 2010-07-12 UAB „M.B.“ darbuotojas V. A. darbus vykdė, stumdė plytas kitoje vietoje, nei savo darbą atlikinėjo AB „A.C.“ darbuotojas A. A.. Prieš pradedant darbus V. A. jo darbo vietą parodė tiek UAB „M.B.“ direktorius S. G., tiek ir AB „A.C.“ gamybos cecho viršininko pavaduotojas V. A., jie buvo nuvykę į vietą, aptarė darbus, kur reikia stumdyti plytas, kur išsikrauti atsivežtą buldozerį. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai S. G., V. A., V. A.. V. A. savarankiškai pakeitė buldozerio pasikrovimo vietą, to su niekuo nederinęs. Tai, kad platforma buvo perstumta į kitą vietą nei buvo nurodyta pradedant darbus, teisme nurodė ir pats V. A. bei liudytojai S. G., V. A.. Pažymi, kad net ir toje vietoje stovint savaeigei platformai, pro ją buvo galima praeiti, nepatenkant po lafetais.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada, jog neigiami padariniai – nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – buvo sąlygoti jo, kaip paskirto koordinatoriumi, nepakankamu koordinavimu (kontroliavimu) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamų darbų bei, kad padaryti atitinkamų norminių aktų pažeidimai nulėmė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Teigia, kad 2014-09-09 teismo posėdyje ekspertas T. Dėjus nurodė, jog „tinkamas suderinimas veiksmų mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, <...>, abu darbdaviai turėjo koordinuoti, <...> nelaimingo atsitikimo kilimą, šiuo atveju lėmė netvarkingumas ir patekimas į pavojingą zoną, o kitos priemonės, koordinavimas, instruktavimas, mokymas – sumažintų nelaimingų atsitikimų kilimą, bet tai nėra nelemiama aplinkybė. Dėl to apeliantas mano, kad teismas neteisingai įvertino priežastinį ryšį tarp jo veikos ir kilusių pasekmių, nes, jei ir būtų nepakankamai koordinuojama, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei naudojama technika – traktorius „MOAZ – 6014“ savaeigė platforma, t. y. jos lafetas būtų buvęs techniškai tvarkingas, tokiu atveju net ir pro jį einant nukentėjusiajam, jis ant darbuotojo staigiai neužkristų, kaip, kad buvo nelaimingo atsitikimo metu. Pastebi, kad pats nukentėjusysis, būdamas instruktuotas ir supažindintas su „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija“, jos nesilaikė – ėjo galimai po veikiančia technika (lafetu). Dėl to nesutinka su teismo išvada, kad pagrindinė sąlyga, lėmusi nelaimingą atsitikimą darbe, buvo jo (apelianto) veiksmai dėl darbų koordinavimo, o ne technikos gedimas, todėl teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo padaryta BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog tai, kad įvykio metu technika buvo netvarkinga patvirtina iš karto po įvykio atliktas technikos bandymas, kuris buvo užfiksuotas 2010-07-12 nelaimingo atsitikimo vietos apžiūros akte, patvirtino ir teisme liudytojai A. I., S. G..
Mano, kad nustačius, jog jis nepagrįstai nuteistas, turi būti panaikintas ir priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. A. iš AB „A.C.“.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir pilnai patenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai mažas. Nurodo, kad teismas, nuosprendyje kalbėdamas apie po sužalojimo atsiradusias pasekmes, apsiribojo tik nuorodomis į tai, kad jis (apeliantas) jaučia didelį skausmą ir ilgas gydymas jam sukelia neigiamas emocijas arba „tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus“. Nesutinka su teismo išvada, kad jo bendravimo galimybės nebuvo sumažėjusios ir jis pagal savo sveikatos būklę gali dirbti darbus. Teigia, kad teismas visiškai neįvertino jo teiginių, jog pirmaisiais mėnesiais po traumos jis buvo bejėgis ir negalėjo savimi pasirūpinti, nes visiškai negalėjo judėti, po to ilgą laiką mokėsi vaikščioti iš naujo ir tai buvo susiję su didelėmis fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis, jam ilgą laiką buvo reikalinga pašalinio žmogaus pagalba, kurią suteikė jį gydymo įstaigose lankanti sutuoktinė. Teismas taip pat neįvertino medicininiuose dokumentuose išdėstytų faktų, jog kasmet jis yra priverstas gydytis stacionare, kad jam po pirminio hospitalizavimo buvo darytos dar kelios operacijos tam, kad būtų atkurtas jo gebėjimas vaikščioti bei kitos organizmo funkcijos. Teigia, kad viso to negalima vadinti „tam tikrais negatyviais išgyvenimais“, nes tai yra labai sunkios pasekmės ir labai rimti ir ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis, eidamas pro veikiančią techniką, pats elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, kadangi nelaimingą atsitikimą sukėlė V. A. padaryti darbo saugos ir rizikos veiksnių pažeidimai, nes V. A., dirbdamas su transporto priemone nepastatė gale jos kito asmens, kuris stebėtų mechanizmus ir aplinką, neaptvėrė veikiančių mechanizmų saugumo juosta, kuri perspėtų kitus asmenis apie pavojingą zoną. Jo padaryti saugos darbe taisyklių pažeidimai yra pirminiai laiko atžvilgiu ir pagrindiniai pasekmių atžvilgiu. Dėl to teigia, kad jo (apelianto) ir V. A. neatsargumai nėra lygiaverčiai ir kad jo (apelianto) tariamas neatsargumas taip pat sąlygojo nelaimingo atsitikimo faktą ir pasekmes. Teigia, kad dėl įvykio ir pasekmių yra kaltas ne tik V. A., bet ir S. K., kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal savo tarnybinę padėtį ir kompetenciją, todėl šių asmenų neveikimas arba netinkamas veikimas yra pirminės ir pagrindinės priežastys, sąlygojusios nelaimingo atsitikimo prielaidas.
Apeliantas skunde nurodo, kad gydytojai jo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, dėl šio sužalojimo jis buvo ilgai gydytas, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, todėl sąlygoja didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teigia, kad jo psichinė sveikata buvo ženkliai pažeista ir jis patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities. Taip buvo pažeistos jo teisės į fizinį ir psichinį asmenybės neliečiamumą, teisė į saugią aplinką ne tik viešoje vietoje, tačiau ir savo darbo vietoje. Medicininiai duomenys rodo, kad jo patirti sužalojimai yra sunkaus ir neatitaisomo pobūdžio, jie tęsis visą likusį jo gyvenimą ir turės įtakos jo kokybei tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje, todėl šiam kriterijui suteiktina didesnė svarba. Teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį – į atsakovų juridinių asmenų turtinę padėtį, tačiau AB „A.C.“ turtinė ir finansinė padėtis teismo nuosprendyje visiškai neanalizuota. Gamykla yra cemento gamybos monopolistas Pabaltijo valstybėse ir užima nemažą rinkos dalį Rytų Europoje, o taip pat kitose valstybėse. Jos gamybos lygis yra didelis, produkcija paklausi ir tai liudija neseniai baigtas gamyklos atnaujinimas. Kadangi teisminis bylos nagrinėjimas vyko ilgai, tai užtęsė jo išgyvenimus, kėlė įvairiausias abejones ir taip mažino teisinio tikrumo ir teisinio saugumo jausmus. Teigia, kad jis nėra kaltas dėl tokios ilgos proceso trukmės, jis niekaip netrukdė teismui bylą išnagrinėti per trumpiausią laiką, todėl mano, kad teismas, atsižvelgdamas į šį aspektą, privalėjo spręsti adekvatų neturtinės žalos padidinimo klausimą.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas adv. V. Falkauskas prašė nukentėjusiojo skundą patenkinti. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas adv. H. Oseckis prašė S. K. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies. Civilinio atsakovo UAB „M.B.“ atstovė adv. V. Savickienė prašė nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl S. K. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi, tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.
Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K., jį motyvavo tuo, kad S. K., būdamas AB „A.C.“ generalinio direktoriaus 2007-06-04 įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nepakankamai kontroliavo bendrovės elektros ceche UAB „M.B.“ ir AB „A.C.“ darbuotojų atliekamus darbus ir tokiais veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Specialisto išvadoje Nr. 11-550(11) bei ekspertizės aktuose Nr. 11-986(12) ir Nr. 11-614(16) nurodyta bei teisme ekspertas T. Dėjus patvirtino, jog darbų atlikimą įvykio vietoje turėjo suderinti ir aptarti abu darbdaviai, todėl tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą buvo abiejų darbdavių ir jų įgaliotų asmenų pareiga. Tačiau iš bylos matyti, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas tik S. K., o UAB „M.B.“ už darbų saugą atsakingų asmenų atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas net ir bylą grąžinus ikiteisminio tyrimo papildymui.
Be to, S. K. suformuluotame kaltinime nedetalizuota, kokiais veiksmais (neveikimu) jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o tik nurodytas abstraktus, nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis paremtas, teiginys, jog S. K. „nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus <...>, todėl toks nekonkretus kaltinimas yra ydingas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.
AB „A.C.“ generalinio direktoriaus 2007-06-04 įsakymu Nr. 61 generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. buvo paskirtas koordinuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (1 t., 162 b. l.).
Nuteistasis S. K. pripažino, kad įvykio metu jam buvo pavesta koordinuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbu, bei paaiškino, kad koordinavimas apima jo dalyvavimą ruošiant dokumentus, pagal kuriuos vykdomi darbai, sutarčių sudarymą, o instruktavimą gamybos ceche atlieka pamainos vyr. meistras (1 t., 107 b. l.; 2 t., 133–134 b. l.). Teisme kaip liudytojai apklausti AB „A.C.“ darbuotojai D. J., E. V. bei V. A. nurodė, kad bendrovėje vyksta pasitarimai, kurių metu konkrečiai aptariami atliekami konkretūs darbai. Liudytojas V. A., kuris įvykio metu dirbo AB „A.C.“ gamybos cecho viršininko pavaduotoju, taip pat parodė, kad savaitę prieš nelaimingą atsitikimą vyko susirinkimas (operatyvinė planuotė), kurio metu buvo aptarta tęsti aikštelės atlaisvinimo darbus (išstumdyti plytų laužą), nes išpiltas betonas pirmame ceche jau buvo sukietėjęs, ir šiame susirinkime dalyvavo cecho viršininkas, jis, gamybos cecho technologai, S. K., mechanikai, E. V.. Kaip liudytojai apklausti AB „A.C.“ darbuotojai D. J., A. I., P. J., N. Z., pats nukentėjusysis parodė, kad jie buvo pavaldūs E. V.. Liudytojas E. V. patvirtino, kad įvykio dieną jis skirstė darbus. Iš liudytojų E. V., D. J., nukentėjusiojo parodymų matyti, jog užduotį organizuoti vandens išsiurbimą iš pirmo komplekso teritorijoje esančio kabelių kanalo nukentėjusiajam davė remonto padalinio energetikas D. J., o pastarajam – E. V., iš nuteistojo V. A., liudytojų S. G. bei V. A. parodymų matyti, jog užduotį išstumdyti plytų laužą prie pirmo cecho, t. y. įvykio vietoje, nuteistajam V. A. davė ir su saugos reikalavimais supažindino bei konkrečią darbo vietą nurodė AB „A.C.“ gamybos cecho viršininko pavaduotojas V. A., kaip AB „A.C.“ atstovas, atsakingas už 2010-02-19 tarp AB „A.C.“ ir UAB „M.B.“ pasirašytos įrengimų ir statinių remonto, montavimo ir demontavimo drabų sutarties vykdymą. Iš AB „A.C.“ pateiktų generalinio direktoriaus 2007-03-21 įsakymu Nr. 29 patvirtintų Remonto padalinio vyriausiojo energetiko pareiginių nuostatų Nr. PN 72-01 matyti, kad kitų organizacijų atliekamų darbų kontrolė buvo pavesta vyriausiajam energetikui – t. y. liudytojui E. V., kuris tiesiogiai buvo pavaldus generalinio direktoriaus pavaduotojui remontui – remonto padalinio vadovui S. K. (1 t., 173–175 b. l.). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kaip turėjo būti koordinuojamas bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamų ir atliekamų kitų įmonių darbuotojų darbai, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, todėl pagal byloje surinktus duomenis negalima spręsti, kokių būtinų veiksmų neatliko S. K. koordinuodamas darbus, kad pripažinti, jog nepakankamai buvo koordinuojami darbai. Teisme apklaustas darbų saugos ekspertas T. Dėjus taip pat patvirtino neradęs apibrėžimo ar išaiškinimo, kas yra darbų koordinavimas, ir juo labiau vienoje teritorijoje dirbančių dviejų įmonių darbų koordinavimas. Ekspertas paaiškino, kad tokiu atveju pats žmogus savarankiškai sprendžia, kaip koordinuoti darbus. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, bei atsižvelgiant į tai, kad nei generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 61, nei kituose lokaliniuose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose S. K. darbines funkcijas, nenurodyta, kaip turi būti koordinuojami bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojami ir atliekami kitų įmonių darbuotojų darbai, kad buvo organizuojami kiekvieną savaitę operatyviniai susirinkimai (planuotės), kurių metų konkrečiai buvo aptariami vykdomi darbai, kad organizuojamų ir atliekamų darbų kontrolė buvo pavesta kitiems asmenims, daroma išvada, kad S. K., bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamų ir atliekamų kitų įmonių darbuotojų darbų koordinatoriumi, iš esmės koordinavo bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbų, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. K. neatliko kokių nors konkrečių savo, kaip koordinatoriaus, pareigų.
Kadangi AB „A.C.“ generalinio direktoriaus 2007-06-04 įsakymu Nr. 61 S. K. buvo pavesta tik koordinuoti, bet nebuvo pavesta kontroliuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. K. netinkamai vykdė minėtą įsakymą nepakankamai kontroliuodamas darbus.
Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto ir jo papildomų tyrimų aktų (1 t., 37–38 b. l., 121–122 b. l.; 2 t. 138–140 b. l.) bei specialisto išvados Nr. 11-550(11) matyti, kad darbų nekoordinavimas (nepakankamas koordinavimas) organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Ekspertas T. Dėjus tokią išvadą patvirtino apklausiamas ne kartą teisme (3 t. 94–96, 134–135 b. l.; 5 t. 136–138 b. l.), taip pat ir apeliacinės instancijos teisme (6 t. 125–128, 151–154 b. l.). Ekspertas paaiškino, kad atliekamų darbų nekoordinavimas organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes tinkamas veiksmų koordinavimas mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, tačiau paties nelaimingo atsitikimo darbų nekoordinavimas nelėmė.
Analizuodamas 2010-07-12 įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai buvo sužalotas nukentėjusysis A. A., priežastis, darbų saugos ekspertas T. Dėjus tiek specialisto išvadoje Nr. 11-550(11), tiek ir ekspertizės aktuose Nr. 11-986(12), Nr. 11-614(16) nurodė, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną.
Iš 2010-02-19 tarp AB „A.C.“ ir UAB „M.B.“ pasirašytos įrengimų ir statinių remonto, montavimo ir demontavimo darbų sutarties Nr. 70-2010 (1 t. 123–124 b. l.) matyti, kad darbo įrankiais ir pagalbinėmis priemonėmis (elektrodais, dujomis ir kt.) pasirūpina vykdytojas (t. y. UAB „M.B.“), bei, atlikdamas darbus AB „A.C.“ teritorijoje yra atsakingas už saugos ir sveikatos norminių aktų laikymąsi. Iš nuteistojo V. A., V. A. bei S. G. parodymų matyti, kad iš AB „A.C.“ atstovo V. A. gavę užduotį išstumdyti plytų laužą prie pirmo cecho, UAB „M.B.“ už darbų saugą atsakingas asmuo V. A. skirtų darbų eiga dienos metu nesidomėjo, t. y. nekontroliavo. Pažymėtina, kad pagal minėtos sutarties 9.3 punktą UAB „M.B.“, kaip sutarties vykdytojas, privalėjo nustatyti galimas avarines situacijas, numatyti prevencines priemones avarijoms išvengti, tačiau duomenų, kad tokių veiksmų būtų imtasi, byloje nebuvo nustatyta. Teisme apklaustas darbų saugos ekspertas T. Dėjus nurodė, kad už savaeigės platformos techninį stovį yra atsakingas jos savininkas – UAB „M.B.“. Techninis savaeigės platformos stovis buvo patikrintas tik įvykus nelaimingam atsitikimui atliekant bandymus nuleisti lafetus ir tų bandymų metu buvo nustatyta, kad dešinysis lafetas leidosi greičiau ir su trūkčiojimais, kad platformos cilindrai apkibę tepalais ir purvu (1 t., 5–16 b. l.). Savaeigės platformos techninė apžiūra buvo atlikta metai iki nelaimingo atsitikimo, duomenų, kad įvykio dienos rytą savaeigė platforma buvo techniškai tvarkinga, byloje nėra, techninė priežastis, kodėl vienas lafetas leidosi greičiau ir su trūkčiojimais, byloje ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo tiriama. Visuma šių paminėtų aplinkybių rodo, kad UAB „M.B.“ už darbų saugą atsakingas asmuo neužtikrino saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, nekontroliavo V. A. atliekamų darbų.
Vertinant kitą nustatytą nelaimingo atsitikimo priežastį – darbuotojo patekimą į veikiančio įrenginio pavojingą zoną, pažymėtina, kad nukentėjusysis buvo tinkamai supažindintas su pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 152, todėl nukentėjusysis A. A., eidamas pro veikiančią savaeigę platformą (matydamas, jog ji įvykio vietoje dirbo visą dieną) nebuvo pakankamai atidus ir, kaip pats nukentėjusysis pripažino, pro savaeigę platformą jis vaikščiojo visą dieną ir nelaimingo atsitikimo metu pro ją ėjo, nes taip būtų buvę greičiau nueiti iki automobilio, nors platformą galėjo apeiti ir iš kitos pusės. Dėl to pripažįstama, kad nukentėjusysis, eidamas pro veikiančią transporto priemonę nesaugiu atstumu, buvo neatsargus.
Apibendrinus visa tai, kas paminėta, bei atsižvelgiant į tai, kad S. K. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kad jis, kaip darbų koordinatorius, koordinavo bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus darbus, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata, nulėmė kitos priežastys, o ne darbų nepakankamas koordinavimas, daroma išvada, kad S. K. veiksmuose nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – S. K. išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos dydžio
Skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimas solidariai priteistas iš atsakovų –AB „A.C.“, kaip už S. K. veiksmus materialiai atsakingo asmens, ir UAB „M.B.“, kaip už V. A. veiksmus materialiai atsakingo asmens. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. išteisinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, o pagal BPK 115 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys priteisiamas tik iš kalto asmens ar materialiai už jo veiksmus atsakingo asmens, skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama neturtinės žalos atlyginimą priteisiant tik iš UAB „M.B.“.
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pilnai patenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė ieškinį 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. A. dėl darbo metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo užkritus savaeigės platformos lafetui patyrė neturinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas UAB „M.B.“ vykdo veiklą, gauna pajamų, jokių duomenų apie sunkią įmonės turtinę padėtį byloje nėra, ši įmonė yra dukterinė AB „A.C.“ įmonė. Nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neatsargiais UAB „M.B.“ darbuotojo V. A. veiksmais ir dėl to, kad buvo leista dirbti su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu, savaeige platforma, už kurios techninį stovį buvo atsakinga UAB „M.B.“.
Specialisto išvadoje Nr. G 2-264/10(13) (1 t., 79 b. l.) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. A. buvo padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoatrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, kad komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 proc. pastovų darbingumo netekimą, kad sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis parodė, kad dėl patirtos traumos darbe jis ilgai gydėsi ligoninėse, vaikščioti be ramentų pradėjo praėjus pusmečiui po traumos, pasikeitė jo gyvenimo sąlygos – jis negali dirbti vairuotoju, toli vaikščioti, ilgai sėdėti, turi miegoti tik ant nugaros, negali kelti nieko sunkaus, nuolat patiria skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, sumažėjo jo bendravimo galimybės, negali padėti motinai namuose, pakito jo psichologinė būklė, jaučia nepatogumus, turėjo problemų dėl lytinių santykių su žmona (3 t. 19–21 b. l.; 4 t. 164–168 b. l.).
Nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai, neįgaliojo pažymėjimų kopijos, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jo gydymas trunka ilgai, kad iš pradžių nukentėjusiajam buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, šiuo metu jo nedarbingumo lygis yra 45 procentai, kad jis negali dirbti darbo, susijusio su krovinių, sunkesnių kaip 15 kg, kėlimu rankomis, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais (1 t., 57, 58, 69–72, 81–85, 87–88, 89–103 b. l.; 2 t., 54–87, 154 b. l.; 3 t. 3–4, 6–9 b. l.; 4 t. 84–101, 134–136 b. l.; 5 t. 78–81, 90–91, 129 b. l.; 6 t. 27, 111–114 b. l.). Teisme medicinos ekspertai V. Batavičius ir J. Sakalas nurodė, kad nukentėjusiojo gydymo procesas nebaigtas ir jam nustatytas nedarbingumo lygis gali dar keistis, kad nukentėjusiajam nustatytos komplikacijos yra susijusios su pagrindine trauma (3 t. 93–94 b. l.; 4 t. 81–83 b. l.). Ekspertas V. Batavičius taip pat nurodė, kad skausminis sindromas ir radikulopatija yra pagrindinio sužalojimo (dubens kaulų lūžio) pasekmė, kad ankstesnės ligos (disko išvarža) kūno sužalojimui ir pasekmėms įtakos neturėjo. Šios paminėtos visos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis A. A. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, psichologinę traumą. Nors nukentėjusysis A. A. iki įvykio skundėsi skausmu nugaroje, tačiau buvo darbingas, o dėl patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, todėl jo darbo pasirinkimo galimybė, taip pat galimybė dirbti namų ūkio darbus, rūpintis šeimos nariais yra apribota. Nors byloje nustatyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo tai, kad A. A. pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną, tačiau, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama į tai, kad nebuvo imtasi priemonių, kad nukentėjusysis ar kitas darbininkas nepateiktų į transporto priemonės veikimo zoną, kad nukentėjusiajam ten eiti nebuvo uždrausta ir jis pro stovinčią savaeigę platformą vaikščiojo visą dieną, nukentėjusiojo veiksmai – ėjimas pro veikiančią transporto priemonę nesaugiu atstumu – nors ir yra neatsargūs negali būti vertinami kaip padaryti dėl pastarojo itin didelio neatsargumo, lėmusio nelaimingą atsitikimą darbe.
Taigi, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, liekamuosius sužalojimo padarinius, prarastą darbingumą, galimybių praradimą, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (nukentėjusiesiems buvo priteista nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 60 000 Lt (17 377 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2007, 2K-545/2010, 2K-181/2012, 2K-410/2013, 2K-65/2014, 2K-74/2014, 2K-23-895/2016 ir kt.)), bei į nukentėjusiojo neatsargumą, nukentėjusiajam A. A. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 Eur (34 528 Lt). Todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Nukentėjusiojo A. A. atstovas adv. V. Falkauskas prašė priteisti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas. Iš bylos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė du kvitus, patvirtinančius, jog adv. V. Falkauskui už dokumentų surašymą, atstovavimą, patarimą bei kitas teisines paslaugas jis sumokėjo iš viso 2 500 Lt (2 t. 89, 109 b. l.), tačiau šių išlaidų priteisimo klausimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas ir skundu neprašoma dėl to keisti skundžiamą nuosprendį. (Dėl šių išlaidų priteisimo nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.) Taip pat iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas pateikė kvitus, patvirtinančius, jog nukentėjusysis advokatui už dokumentų rengimą, atstovavimą bei patarimus apeliacinės instancijos bei kasacinės instancijos teismuose sumokėjo iš viso 900 Eur ( 300 + 300 + 300 ) (6 t. 28, 115, 117 b. l.). Nukentėjusiojo A. A. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nebuvo priimtas dėl to, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų (6 t. 57–58 b. l.), todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos už kasacinio skundo surašymą ir pateikimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama du kartus, kad iš viso įvyko 3 posėdžiai, kad antrą kartą bylą nagrinėjant buvo atliktas įrodymų tyrimas, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio tenkinamas iš dalies, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui nėra aiškiai per didelės, daroma išvada, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatui tenkinamas ir 600 eurų priteisiama iš nuteistojo V. A..
Taip pat byloje yra duomenų, aptvirtinančių teismo proceso išlaidas, apmokant eksperto T. Dėjaus kelionės išlaidas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius (6 t. 130–131, 146–147 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodymų tyrimas buvo atliekamas ir ekspertas T. Dėjus į teismo posėdžius buvo kviečiamas nagrinėjant ne nuteistojo V. A., o S. K. kaltės klausimą, bei S. K. išteisinus pagal BK 176 straipsnį, proceso išlaidos eksperto kelionei apmokėti nepriteisiamos iš nuteistojo V. A..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
S. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:
nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir tik iš civilinio atsakovo UAB“ M.B.“ priteisti nukentėjusiajam 3 411,30 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.