Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo B. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-07-25 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu išdauždamas lango stiklą, pro langą įsibrovė į patalpas – J. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pasikėsino pagrobti svetimą J. S. priklausantį turtą – kaklo vėrinį 10 Eur vertės, sagę 2 Eur vertės, vyrišką paauksuotą žiedą 20 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas liudytojo A. A..

Teismo posėdyje nuteistojo B. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

Apeliantas tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau buvo ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Apeliantas teigia, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir neskyrus jam realios bausmės, tačiau anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas. Nors apeliantas nurodė, kad nori įsidarbinti, atlyginti žalą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki šio nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, sistemingai buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, be to, nuteistas ir Biržų rajono 2016-03-25 nuosprendžiu už dvi analogiškas nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog apelianto daromi nusikaltimai rodo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai švelnesnę už BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. B. V. paskirtosios bausmės rūšis, dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nėra, nes esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tenkinti B. V. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Atskirai pažymėtina, jog nuteistasis B. V. skunde nurodo, jog yra nuteistas už tris tyčinius nusikaltimus ir prašo paskirtų bausmių vykdymą atidėti. Akivaizdu, jog nuteistasis mini ir kitą jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog B. V. buvo nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendžiu subendrinta bausme laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams (baudžiamoji byla Nr. 1-41-857/2016) ir nuosprendis minėtoje byloje įsiteisėjo 2016-05-27. Akivaizdu, jog priimant skundžiamą nuosprendį, Biržų rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nuosprendžiai subendrinti nebuvo. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą privalės spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs Biržų rajono apylinkės teismas (BPK 347 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo B. V. apeliacinį skundą atmesti.