- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-151-964/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00110-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., D. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, bedarbio, nevedusio, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2015-02-07, apie 16.00 val. Molėtų r., Sklėriškių kaimo teritorijoje, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojas nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių 5, 16, 127, 219, 222, 226 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
G. K. paaiškino, kad 2015-02-06 vakare su draugu D. K. pirko automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta D. K. vardu, tačiau už automobilį pinigus mokėjo jis ir jį pirko sau, todėl automobilis priklauso G. K.. 2015-02-07 vairavo automobilį jis vienas, nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl apgadintą automobilį paliko ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bandė surasti, kuo ištraukti automobilį, tačiau neradęs pagalbos, paliko jį likimo valiai. Pripažino, kad neturėjo vairuoti automobilio neturėdamas teisės jį vairuoti, reikalingų dokumentų, turėjo važiuoti atsargiau. Teigė, kad vairavo išregistruotą automobilį, tačiau su valstybinio numerio ženklu. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Patikino, kad automobilį vairavo blaivus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. paaiškino, kad jis nėra automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Jį pardavė A. P.. Pateikė tai patvirtinančią 2015-01-21 pirkimo pardavimo sutartį ir VĮ Regitra 2015-01-27 pažymą apie pasikeitusių duomenų registravimą.
Suinteresuotas asmuo D. K. paaiškino, kad kartu su G. K. šių metų vasario mėnesį važiavo pirkti jam automobilio. Pinigus už automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo G. K., tik pirkimo pardavimo sutartis sudaryta D. K. vardu, nes G. K. neturėjo asmens dokumento. Automobilį G. K. pirko tam, kad išardęs parduotų detales. Nuo automobilio pirkimo šiuo automobiliu nesidomėjo ir jokių pretenzijų dėl jo G. K. neturi, nes mano, kad automobilis yra G. K., o jis tik formaliai nurodytas pirkimo pardavimo sutartyje kaip transporto priemonės pirkėjas. Dėl to ir jokio leidimo G. K. vairuoti automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereikėjo, jokia žala D. K. dėl automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavimo nuo kelio ir jo apgadinimo nepadaryta.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiama už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Taigi būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą.
Formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. K. vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį. Iš G. K. D. K. paaiškinimų matyti, kad G. K. vairuotas automobilis jam ir priklauso, t.y. jis yra faktinis šio daikto savininkas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog G. K. automobilį būtų valdęs neteisėtai. D. K., kurio vardu sudaryta aukščiau minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartis, patvirtino, jokių pretenzijų G. K. dėl automobilio neturintis, laiko jį šio automobilio savininku, todėl jis automobiliu galėjo disponuoti laisvai, be jo leidimo. Darytina išvada, kad nors automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas, tačiau žala kito asmens transporto priemonei padaryta nebuvo (analogiškai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartyje faktinėmis aplinkybėmis panašioje administracinėje byloje Nr. N62-3234/2011). Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo D. K. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Iš šio ATPK straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. punktas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra bei jam pranešti neįmanoma (222 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal KET 222 (buvusį 272) punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (analogiškai pasisakyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-209/2011).
Kadangi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. eismo įvykio metu apgadino tik savo vairuotą automobilį, kuris buvo jo teisėtame valdyme, teismas konstatuoja, kad G. K. administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neskirtina. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo G. K. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų. Teismas, išklausęs G. K. paaiškinimą ir įvertinęs bylos medžiagą, policijos pateiktą išrašą apie registruotą kelių transporto priemonę, kad draudimas negalioja, nenustatė pagrindo abejoti dėl G. K. kaltės padarius šį pažeidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo veika pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį buvo kvalifikuota teisingai, kaip pažeidus Kelių eismo taisyklių 226 punktą, todėl už šio pažeidimo padarymą jam skirtina administracinė nuobauda.
ATPK 124¹ str. 8 d. nustato, kad administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, G. K. nepateikė automobilio techninės apžiūros talono, tačiau policijos išrašas apie registruotą kelių transporto priemonę patvirtina, kad techninė apžiūra atlikta (b.l. 23), jo veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį. Tačiau teismas pažymi, kad nors nebuvo pateiktas ir automobilio registracijos liudijimas, šio dokumento G. K. neturėjo ir negalėjo turėti, nes automobilis 2015-02-06 buvo išregistruotas.
ATPK 123 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už išregistruotų transporto priemonių vairavimą be valstybinio numerio ženklų. G. K. paaiškinimas, informacija iš VĮ Registra duomenų bazės (b.l. 22) patvirtina, kad automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo automatiškai išregistruotas 2015-02-06. Vadinasi, 2015-02-07, kai G. K. Molėtų r., Sklėriškių kaimo teritorijoje, vairavo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, šis automobilis buvo išregistruotas. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kad per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka panaikinamas leidimas šiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme ir ji išregistruojama. Šių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais. Šioje dalyje nurodytos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio saloną, jame buvo rastas priekinis bamperis su pritvirtintu valstybinio numerio ženklu, tačiau jis, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi negaliojo, vadinasi, G. K. veiksmai vairuojant išregistruotą transporto priemonę negaliojant valstybinio numerio ženklui kvalifikuotini pagal ATPK 123 str. 2 d., pažeidus Kelių eismo taisyklių 226 punktą.
G. K. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė - G. K. gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.).
Skiriant administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – transporto priemonės vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. neturint reikiamų dokumentų, nepasirūpinus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eksploatuojant išregistruotą transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: pažeidėjas teistas, nedirba, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų pažeidimų, atsižvelgiant į G. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam už ATPK 123 str. 2 d., 5 d., 124¹ str. 8 d. skirtinos baudos, artimos šių straipsnių sankcijose numatytiems jų vidurkiams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant, galutinai administracinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo bylą G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 2 d. ir skirti jam 43 EUR (keturiasdešimt trijų eurų) baudą.
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. ir skirti jam 29 EUR (dvidešimt devynių eurų) baudą
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 8 d. ir skirti jam 8 EUR (aštuonių eurų) baudą.
Nuobaudas subendrinus apėmimo būdu pagal ATPK 33 str. 2 d., galutinai G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), skirti 43 EUR (keturiasdešimt trijų eurų) baudą.
Paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, įmokos kodas 6030.
Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimo vykdymą pavesti Utenos apskrities VPK Molėtų rajono Policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.