Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. B., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, romės, 4 klasių išsilavinimo, našlės, nedirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistos:

- 1989-03-14 Alytaus rajono teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams;

- 1996-02-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

ir nuteistojo M. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, romo, 5 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, gyv., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisto:

- 2004-12-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, 2005-02-10 Vilniaus apygardos nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams;

- 2008-04-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

2009-07-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda,

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažinta kalta pagal LR BK 260 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. Iš T. B. konfiskuoti 180 Lt., 19110 Lt. nuosavybės apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas ir pinigai grąžintini T. B..

M. V. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d. ir jam paskirtas areštas 40 parų. Paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė areštas 40 parų ir 5 (duomenys neskelbtini) Lt bauda.

M. V. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BK 303 str.5d.2p.)

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir J. Č., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti 2009 m. gruodžio 1 d. laikė(duomenys neskelbtini), 1,719g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį 0,463g 2009-12-01, apie 13.00 val., name, esančiame, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, už 180 Lt pardavė J. Č., o likusią dalį iš karto po pardavimo atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai: 1,201 g – M. V. kabančios striukės kišenėje ir 0,055 g ant žemės po striuke.

M. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d., apie 15 val., prie prekybos centro „MAXIMA“, esančio(duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 25 Lt įgijo 0,23 g, t.y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikė iki 2009-12-01, kai apie 13 val., name esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai 13.15 val. jo asmens kratos metu pas jį kojinėje rado ir paėmė.

Apeliaciniu skundu nuteistoji T. B. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Skunde nuteistoji nurodo, kad buvo kaltinama tuo, kad 2009-12-01 apie 13.00 val. name Nr. 16, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro durų akutę, padedant nepilnametei L. B. pardavė J. Č. už 180 lt 0,463 g heroino. Teismas nustatomojoje dalyje nurodė, kad 2009-12-01 apie 13.00 val. name (duomenys neskelbtini)Vilniuje, ji pardavė J. Č. už 180 lt 0,463 g heroino. Taigi teismas pakeitė kaltinimą, pažeisdamas BPK 255 str. 2 d. nuostatas. Taip pat teismas netinkamai vertino nuteistosios J. Č. parodymus, neanalizavo jų prieštaringumo ir nenuoseklumo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rėmėsi parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantė analizuoja J. Č. M. V. parodymus. Nuteistoji nurodo, kad teismo išvados apie jos dalyvavimą nusikaltimo padaryme pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis. Liudytoja apklausta L. B. teisme patvirtino, kad pardavė nurodytą kiekį heroino J. Č. už 180 lt, taip pat patvirtino, kad močiutė (T. B.) apie tai nežinojo. Apeliantė nurodo, kad teismo nuomonę dėl jos dalyvavimo parduodant narkotikus iš dalies galėjo suformuoti policijos pareigūnų parodymai, jog vieni iš jų neva tai žinojo, kiti yra girdėję, kad ji dideliais kiekiais iš Alytaus veža narkotikus ir jais prekiauja čigonų tabore. Be to, byloje nustatyta, kad nuo jos rankų paimtose nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Rastos elektroninės svarstyklės su heroino pėdsakais jai nepriklauso, jų atsiradimo aplinkybių ji nežino. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad kardomųjų priemonių taikymo klausimas išspręstas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neobjektyviai, nevertino įrodymų viseto, o kaltę grindė tik tais byloje apklaustų asmenų parodymais, kurie derėjo prie pareikšto kaltinimo, taip suteikdamas jiems dominuojančią reikšmę, visiškai neatlikęs jų parodymų detalios analizės. Taigi nuteistoji prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nevertino veikos motyvų ir tikslų, jis narkotines medžiagas nusipirko neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o išimtinai savo poreikiams. Be to, labai svarbu tai, kad jis šiuo metu augina du mažamečius vaikus, kuriais turi nuolat rūpintis ir juos prižiūrėti. Jis siekia susirasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas, siekia pabaigti vidurinę mokyklą. Be to, nuteistasis yra socialiai aktyvus, dalyvauja romų visuomeninėje veikloje. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas turi itin didelės reikšmės nuteistojo socialinei aplinkai tiek šeimoje, tiek romų bendruomenėje. Taigi nuteistojo manymu, teismas paskyrė neteisingą, tinkamai neindividualizuotą bausmę. Taigi apeliantas prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistosios T. B. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis T. B. atžvilgiu naikintinas, jos atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis kadangi neįrodyta, jog T. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistosios T. B. apeliacinio skundo

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis T. B. atžvilgiu neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas T. B. kaltę veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. padarymu, ją grindė šiais duomenimis: liudytojų M. M., A. M., A. K., I. Č. parodymais, nuteistųjų J. Č., T. B. M. V. parodymais. Būtent visų nuteistųjų parodymais įrodyta, kad tuo metu, kai heroinas buvo parduotas, o J. Č. nupirko, M. V. name nebuvo ir jis jo nepardavė. J. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji mačiusi kambaryje praeidama pro langą T. B., kuri parodžiusi jai eiti prie durų. J. Č. nurodė, kad skudurą iš duryse esančios skylės išėmusi, paėmusi pinigus ir padavusi folijos lankstinukus jauna mergina. Tai padarius prisipažino liudytoja L. B., gim. 1994 m. rugpjūčio 2 d., kuri veikos padarymo metu neturėjo 16 metų amžiaus, t.y. amžiaus kuriam esant ji galėtų atsakyti pagal LR BK 260 str.(LR BK 13 str.2d). Taip pat pirmosios instancijos teismas, grįsdamas T. B. kaltę, nurodė, jog liudytojai A. M. ir I. Č., dirbantys Vilniaus m. VPK narkotikų kontrolės skyriuje, nurodo turėję informacijos ir girdėję, kad T. B. dideliais kiekiais veža narkotikus iš Alytaus į Vilnių. Taip pat nuosprendyje nurodoma, jog M. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad heroiną nusipirkęs sau vartoti, tačiau negalėjo nurodyti lankstinukų skaičiaus. Ikiteisminio tyrimo metu (2t.10-11b.l.) M. V. teigė, kad heroinas buvo T. B., kuri dalina heroiną į porcijas ir parduoda. Tokias aplinkybes M. V. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (2t.14-15 b.l.), ką anot pirmos instancijos teismo patvirtina ir kratos metu rastos folijos sukarpytos juostelės bei rastos svarstyklės su heroino likučiais. Nuosprendyje nurodoma, kad tik praėjus porai mėnesių M. V. parašė pareiškimą, kad melavęs (2t.22 b.l.). Jis apklausiamas 2010 m. vasario 20 d. nurodė, kad vieną dozę suvartojęs 2009 m. gruodžio 1 d. ryte, tačiau atlikus iš M. V. paimtos 2009m. gruodžio 1d. 16 val. 35 min. medžiagos tyrimą nustatyta, kad jo šlapime opijatų ir etilo alkoholio nerasta (2t.60 b.l.), kas paneigia M. V. versiją, kad jis heroiną pirkosi savo vartojimui, bei vartojęs. Atlikus iš T. B. paimtos medžiagos 2009 m. gruodžio 3 d. 10 val. 55 min. (2t. 166 b.l.) tyrimą jame nerasta opijatų ir etilo alkoholio (2t.167 b.l.) ir konstatuota, kad ji buvo blaivi (2t. 168 b.l.). Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje neįrodyta, kad M. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B., būtų įgijęs narkotinę medžiagą heroiną turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ir narkotinių medžiagų pardavimo, todėl jis išteisintinas iš kaltinimo pagal LR BK 260 str.1d. nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kadangi byloje neįrodyta, kad kaltinamasis M. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal LR BK 260 str.1d. ir jis išteisintinas, todėl ir T. B. apylinkės teismas pašalino įtarime suformuluotą požymį, kad ji veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras ne mažiau dviejų asmenų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme. Nors L. B. ir atliko platinimo veiksmus, tačiau ji neturėjo amžiaus, kuriam esant galima baudžiamoji atsakomybė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad T. B. veikė bendrininkų grupėje ir dėl šios priežasties, o kaltininkas tokiu atveju atsako kaip tiesioginis atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojas, veikęs vienas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kompleksiškai vertinant visus įrodymus byloje yra pakankamai įrodymų, kad T.B. (duomenys neskelbtini)tikslu parduoti ar kitaip platinti laikė 1,719g narkotinės medžiagos heroino ir dalį jos 0,463g pardavė J. Č. už 180Lt ir jos veika pagal LR BK 260str.1d. kvalifikuota teisingai, įrodyta ir jai skirtina bausmė. Apylinkės teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybė, kad T. B. įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kaip nepagrįstą jokiais duomenimis.

Šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, T. B. iš veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., išteisintina, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. B. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti 2009 m. gruodžio 1d. laikė (duomenys neskelbtini)1,719g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį 0,463 g 2009-12-01 apie 13.00 val., name, esančiame, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, už 180 Lt, padedant nepilnametei L. B., gim(duomenys neskelbtini)pardavė J. Č., o likusią dalį iš karto po pardavimo atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai: 1,201 g – M. V. kabančios striukės kišenėje ir 0,055 g ant žemės po striuke. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog T. B. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti 2009m. gruodžio 1d. laikė (duomenys neskelbtini)1,719 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį 0,463 g 2009-12-01 apie 13.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini)Vilniuje, už 180 Lt pardavė J. Č., o likusią dalį iš karto po pardavimo atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai: 1,201 g – M. V. kabančios striukės kišenėje ir 0,055 g ant žemės po striuke.

Taigi iš esmės buvo pakeistos faktinės bylos aplinkybės. LR BPK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas. Šiame straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ir kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, prokuroras prašė pripažinto T. B. kalta už tai, kad ji pardavė narkotines medžiagas J. Č., padedant L. B.. (T. 3 b. l. 131)

LR BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog kiekviena iš alternatyvių veikų (gaminimas, perdirbimas, laikymas ir kt.) turi būti įrodyta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. T. B. nuteista už tai, kad laikė narkotinę medžiagą – heroiną. Pagal LAT senato 2002-06-21 nutarimą Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nag­ri­nė­jant psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gro­bi­mo, ne­tei­sė­to šių me­džia­gų ir jų pir­mos ka­te­go­ri­jos pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) ga­mi­ni­mo, įgi­ji­mo, lai­ky­mo, ga­be­ni­mo, siun­ti­mo, par­da­vi­mo ar ki­to­kio pla­ti­ni­mo bau­džia­mą­sias by­las“, lai­ky­mas yra psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų, taip pat pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) bu­vi­mas kal­ti­nin­ko ži­nio­je, ne­pri­klau­so­mai nuo jų tu­rė­ji­mo lai­ko truk­mės ar bu­vi­mo vie­tos (su sa­vi­mi, pa­tal­po­je, slėp­tu­vė­je ar ki­to­se vie­to­se). Pa­pras­tai lai­ko­mos tos me­džia­gos, ku­rias kal­ti­nin­kas bu­vo pa­ga­mi­nęs ar įgi­jęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. B. savo žinioje būtų laikiusi narkotines medžiagas - 1,719 g heroino. Priešingai, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog minėtos narkotinės medžiagos rastos pas M. V..

Pati nuteistoji teisiamajame posėdyje parodė, kad važiuodama į Vilnių paėmė su savimi santaupas – virš 20 000 Lt. Atvažiavusi davė pinigų Almazai, nes buvo jos gimtadienis gruodžio 5 d., nupirko anūkams sportinius batelius, išleido apie 500 Lt, todėl pas ją liko apie 19 000 Lt. M. V. išvažiavo pirkti spintą, kuriam ji davusi pinigų. Kadangi ji neturėjo cigarečių, tai pasakė savo anūkei Leilai, kad nueitų nupirktų. G. L., parūkė, po to anūkė pasakė, kad atvažiavo M. V.. Jis užėjo, o paskui jį užėjo pareigūnai, įstūmė J. Č.. Moteris iš policijos jas: ją, Leilą ir M. V. motiną, apieškojo, nieko nerado, todėl pradėjo ieškoti kambaryje. Rado jos rankinuką su pinigais, suvertė ant žemės ir paklausė, kieno jie. Ji atsakiusi, kad jos. Pas M. V. kažką rado kojinėje, dar kažką striukėje, pakabintoje ant sienos. Po kurio laiko grįžę vėl apieškojo, perbraukė su pagaliuku kiekvienam per delnus. M. V. namuose buvusi nuo lapkričio 25 dienos. Nežinanti, kas galėjo J. Č. parduot narkotikus.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirba Narkotikų kontrolės skyriuje ir 2009 metų gruodžio mėnesį kartu su kolegomis iš NTS A. K., I. Č., A. M. ir O. R. nuvyko adresu(duomenys neskelbtini), kur turėjo atlikti kratą M. V. namuose. M. V. pamatė prie namo durų, prie verandos. Prieangyje buvo J. Č.. Kadangi M. V. juos gerai pažįsta, tai pamatęs iš karto įbėgo į namą ir bandė uždaryti duris, tačiau jis nedavęs, įkišęs koją. Jis pirmas užėjo į butą, iš paskos kiti kartu buvę pareigūnai. J. Č. stovėjo prieangyje ir rankoje laikė 20 Lt, buvo įtarimas, kad ji ruošiasi ar jau nupirko narkotikus. Namuose buvo dar dvi moterys ir nepilnametė. Jis visų ten buvusių asmenų paklausė, ar turi narkotikų. M. V. pasirašė nutarimą, nurodydamas, jog neturi narkotikų ir jų fasavimo priemonių. Tuo tarpu I. Č. rado vyriškos striukės kišenėje 20 folijos lankstinukų, dar vieną jis rado ant žemės. Be to, A. M. pasakė matęs kaip J. Č. kažką išmetė už užuolaidos ir ten tarp padangų buvo rasti dar 9 lankstinukai. Dar name rado pinigus, dvejas svarstykles ir folijas, o pas M. V. kanapes. Dėl pinigų viena iš moterų aiškino, kad neseniai grįžo iš Anglijos. Radus heroiną buvo paklausta kieno jis, tada name buvę žmonės pradėjo žvalgytis vienas į kitą, o paklausus, kieno yra striukė, M. V. atsakė, kad jo. Taip pat ir kiti liudytojai – pareigūnai (A. M., A. K., I. Č.), patvirtino, kad narkotinės medžiagos (heroinas) buvo rastos vyriškoje striukėje, ir M. V. kojinėje rastas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga.

Nuteistasis M. V. parodė, jog rūkantis kanapes su heroinu, todėl 2009-11-25 ar 2009-11-26 apie 11-12 val., Naujininkuose prie „MAXIMA“ parduotuvės iš matymo pažįstamo vaikino už 25 Lt įsigijo apie 0,5 g kanapių. 2009-11-27 apie 12 val. davė 620 Lt narkomanui ir paprašė nupirkti jam 30 lankstinukų su heroinu. Heroiną jis maišydavo su kanapėmis ir rūkydavo kas antrą dieną. Nuo įsigijimo iki sulaikymo surūkęs apie 3 lankstinukus, likusieji 27 gulėjo striukėje. Žmona tuo metu buvo išvykusi į Angliją, o jis pasiliko su vaikais. Atvažiavo žmonos motina T. B., kad padėti jam. Apie 11 val. išvažiavo į parduotuvę „Baldų rojus“ pirkti spintos. Pinigų jam davė uošvienė, kadangi gruodžio 2 dieną yra jo žmonos gimtadienis. Grįžęs apie 13 valandą koridoriuje pamatė J. Č. ir pasakė jai „policija“, manydamas, kad ji išsigąs ir ką nors išmes. Po to atvažiavo policija, užėjo pro atidarytas duris, rado heroiną bliuzone ir kanapes kojinėje. Kai buvo nuvežtas į NKS, pasakė, kad narkotikai jo. Dar name buvo rasti pinigai, bet ne jo, jis taip ir pasakė, kad tai uošvės pinigai. Tuomet pareigūnai pasakė, kad sakytų, jog tai ji prekiauja narkotikais, kitaip važiuos į Lukiškes. Jis primelavo apie uošvę, bet kai jį paleido, o ją uždarė, jam pasidarė labai blogai ir dabar jis sakantis tiesą. Nežinantis, kodėl J. Č. teigia, jog įsigijo pas juos 9 lankstinukus su heroinu. Jis narkotikais neprekiaujantis, jie gyvena iš žmonos gaunamos pašalpos, labdaros. Pas jį namuose rastos svarstyklės ne jo, jos liko nuo seno, buvo dar kai įsikėlė, jos buvo spintoje ir kaip atsirado ant stalo, nežinantis. Jomis sverdavęs auksą, o kaip atsirado heroinas ant jų nežinantis, nurodė, kad sverdavęs nupirktą heroiną. To kiekio, kurį pas jį rado, jam būtų užtekę mėnesiui. Taigi akivaizdu, kad narkotinės medžiagos – heroinas buvo rastos pas M. V. jo striukėje, o ne pas T. B.. Pats M. V. nurodė, jog pirko heroiną.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikus rankų nuoplovų, paimtų nuo M. V. (1t.44 b.l.), J. Č. (1t.45 b.l.), T. B. (1t.46 b.l.) , L. B. (1t.48 b.l.) rankų ir atlikus tyrimą nustatyta, kad ant M. V. rankų rasta narkotinių medžiagų heroino ir kanapių (jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; J. Č. rankų nuoplovose rasta narkotinės medžiagos heroino pėdsakai, o T. B. ir L. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.

Taigi kaip matyti iš išanalizuotų pačios nuteistosios, M. V., minėtų liudytojų parodymų, aišku, kad narkotinių medžiagų laikymas T. B. negalėjo būti inkriminuojamas, kadangi byloje surinktais įrodymais neįrodyta, kad T. B. savo žinioje turėjo 1,719 g narkotinės medžiagos heroino.

Taip pat byloje neįrodyta, jog T. B. narkotinės medžiagos heroino dalį- 0,463 g 2009-12-01 apie 13.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 180 Lt pardavė J. Č..

Objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę parduodant 0,463 g heroino, byloje nėra. Par­da­vi­mas yra vie­nas iš psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų, taip pat pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) pla­ti­ni­mo bū­dų. Tai me­džia­gų per­da­vi­mas ki­tam as­me­niui už tam tik­rą pi­ni­gų su­mą. Pati T. B. nepripažino narkotinių medžiagų pardavimo fakto.

Liudytoja L. B. parodė, kad lapkričio 25 dieną su močiute (T. B.) atvažiavusi į Vilnių iš Alytaus. Atvyko adresu (duomenys neskelbtini), nes jos teta paprašė padėti sutvarkyti jos namus, vyko remontas. Ji tvarkė drabužius, dėjo į dėžes. Buvo pastebėjusi, kad M. V. vartoja narkotikus, matė kaip jis kažką degino su žiebtuvėliu ir rūkė. Jis prisipažino, kad vartoja narkotikus, ir prašė nieko nesakyti močiutei, nes ji neleis tetai gyventi su juo. Vieną dieną M. V. išvažiavo pirkti spintos, o ji su močiute liko name. Prie namo priėjusi stambaus sudėjimo moteris pasibeldė į duris. Ji paklausė, ko ta nori, ir pastaroji paprašiusi narkotikų. Atsakiusi jai, kad neturi, bet moteris pradėjo verkti, maldauti, sakė, kad gali numirti, todėl išsitraukiusi iš M. V. striukės kišenės narkotikus ir padavusi moteriai, gavusi iš jos 200 Lt dviem kupiūrom po 100 Lt. Žinojusi, kur yra narkotikai, nes mačiusi kaip M. V. juos iš ten ištraukdavo. Narkotikai buvo supakuoti į lankstinukus, kiek jų padavusi moteriai, neatsimenanti. Taigi ši liudytoja aiškiai nurodė, jog ji pati padavė narkotinę medžiagą, nėra jokio užsiminimo, kad tai jos padaryti prašė nuteistoji T. B. ar kad pati nuteistoji būtų pardavusi narkotinę medžiagą. Ir šios liudytojos parodymai dar kartą patvirtina, kad narkotinės medžiagos – heroinas, buvo M. V. striukėje, jo žinioje, ji yra mačiusi kaip M. V. iš ten traukdavo narkotines medžiagas.

Tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai A. M. ir I. Č., dirbantys Vilniaus m. VPK narkotikų kontrolės skyriuje, nurodo turėję informacijos ir girdėję, kad T. B. dideliais kiekiais veža narkotikus iš Alytaus į Vilnių, negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu T. B. kaltę, jog ji 2009-12-01 pardavė narkotinę medžiagą J. Č.. Tai, kad liudytojai yra girdėję apie tai, kad T. B. veža narkotines medžiagas dideliais kiekiais, yra visiškai niekuo nepagrįstas teiginys, kaltė negali būti grindžiama nuogirdomis ar neaiškiomis nekonkrečiomis byloje neįrodytomis aplinkybėmis. Be to, kolegija pažymi, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009). Byloje nėra nustatytas T. B. tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Tai, kad narkotinės medžiagos – heroinas buvo suskirstytas tam tikrais kiekiais, dar nepatvirtina fakto, kad jos priklausė būtent T. B. ir juo labiau fakto, kad ji pardavė jas J. Č..

Analizuojant nuteistosios J. Č. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog apie du paskutinius mėnesius ji perka narkotikus pas romų tautybės vaikiną, vardu Miša (M. V.), kurio name kartu su juo buvo sulaikyta. J. Č. nurodė, jog dienos metu M. V. heroiną parduoda per durų akutę, o nakties metu pro virtuvės langą. Nuteistoji nurodžiusi, kad pas jį perka du kartus per dieną, ryte ir vakare. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, J. Č. pakeitė parodymus ir nurodė kitokias aplinkybes – parodė, kad narkotikus perka name, kuriame gyvena M. V., tačiau iš jo narkotinių medžiagų nėra pirkusi. Tame name yra įsigijusi narkotikų gal tris kartus pro durų akutę. Ir, kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, J. Č. skirtingai nurodė asmenis, iš kurių, pasak jos, ji pirkdavo narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad kai M. V. nebūdavo namuose, ji heroiną pirkdavo iš liudytojos L. B., o naktimis iš nuteistosios T. B.. Ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus apie įvykio dieną, J. Č. nurodė, kad kai ji pasibeldė į virtuvės langą, pro jį pažiūrėjo liudytoja L. B. ir parodė eiti į durų pusę, po ko pardavė heroiną. Be to, atpažinimo metu J. Č. neatpažino nuteistosios T. B. kaip asmens, pardavusio jai heroiną. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme J. Č. pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad prie durų jai parodė eiti nuteistoji T. B., o heroiną padavė liudytoja L. B..

Taigi J. Č. duoti parodymai viso proceso metu yra nenuoseklūs, prieštaringi, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, nuosprendyje nenurodė kodėl remiasi vienais, o ne kitais J. Č. parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kito kaltinamojo prieštaringais parodymais. Be to, kolegija pažymi, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Analizuojant nuteistojo M. V. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodęs, kad tai T. B. pardavinėja heroiną, rastas heroinas priklauso jai. Tačiau kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, jog apkalbėjo savo uošvienę (T. B.), kadangi bijojo, jog bus uždarytas į kalėjimą. Ir nurodė, kad rastas heroinas buvo jo, heroiną jis maišydavo su kanapėmis ir rūkydavo kas antrą dieną. Kai buvo nuvežtas į NKS, pasakė, kad narkotikai jo. Tuomet pareigūnai pasakė, kad sakytų, jog tai uošvė prekiauja narkotikais, kitaip važiuos į Lukiškes. Jis primelavo apie uošvę, bet kai jį paleido, o ją uždarė, jam pasidarė labai blogai ir dabar jis sakantis tiesą. Šiuos vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. V. patvirtino nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apylinkės teismas nemotyvavo kodėl tiki ir remiasi būtent pačiais pirminiais nuteistojo M. V. parodymais, nors kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina kitos išanalizuotos bylos aplinkybės. Tai, kad pagal specialisto išvadą Nr. T-N 1437/09 (01) M. V. opiatų nevartojo, neįrodo T. B. kaltės pardavus heroiną J. Č..

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ir ta aplinkybe, kad 2009-12-02 Dariaus ir Girėno 185-1 bute, Vilniuje pas T. B. rastos elektroninės svarstyklės su heroino pėdsakais. Visų pirma pažymėtina, jog tai buvo M. V. butas, ir jis apklausų metu paaiškino, kad pareigūnai iš pradžių paėmė vienas svarstykles, po kažkiek laiko kitas, jis ant jų sverdavo auksą. Tai, kad rastos svarstyklės priklauso T. B. ir ji ant jų sverdavo narkotines medžiagas, neįrodyta aplinkybė.

Juo labiau, kad kaip jau minėta, atlikus rankų nuoplovų tyrimą, nustatyta, kad ant T. B. rankų heroino pėdsakų nerasta.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis, gandais ar prielaidomis. Pirmosios instancijos teisme neįrodyta, kad T. B. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti 2009m. gruodžio 1d. laikė(duomenys neskelbtini), Vilniuje name 1,719g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį 0,463 g 2009-12-01 apie 13.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 180 Lt pardavė J. Č..

Tokiu būdu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tokiu atveju kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės turi būti panaikintos, nebelieka pagrindo turto konfiskavimui.

Dėl nuteistojo M. V. apeliacinio skundo

Nuteistasis neskundžia veikos kvalifikacijos, skundžia paskirtos bausmės dydį. Prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. M. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d., kurio sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą, areštą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskyrė M. V. griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė bei įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe, kad M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi, kadangi jo parodymai nuo pat pradžių nebuvo nuoseklūs, jis juos keitė, nebuvo nuoširdus, be to, kad ši aplinkybė būtų pripažinta atsakomybę lengvinančią, turi būti konstatuotas ir nuoširdus gailėjimasis. Byloje ši aplinkybė nenustatyta. Taigi M. V. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje jis yra teistas, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliko, baudos nesumokėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertino visas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinio skundo argumentai, kad vertinant M. V. kaip nubaudimo objektą, reikia įvertinti socialinį asmenybės vaidmenį, ryšius, psichologines savybes, ir tai, kad M. V. nusikalto veikiamas socialinės aplinkos, pats yra iš daugiavaikės šeimos, yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog M. V. augina du mažamečius vaikus, nėra pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį, švelninti jam bausmę, juolab, jog jis ir praeityje yra ne kartą teistas, o tai rodo tinkamų išvadų nedarymą, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, norą nepaisyti visuomenėje priimtų normų.

Apylinkės teismas, paskyręs bausmę, teisingai ir pagrįstai ją subendrino su ankstesniu (2009-07-03) nuosprendžiu. Kadangi nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu veiką padarė jau po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tai yra, 2009-11-26, taigi teismas teisingai bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu. Tokiu atveju, bendrinant bausmes, vadovaujamasi LR BK 64 str. nuostatomis, kurios numato, kad teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta baudos bausmė, o pagal LR BK 65 str. 2 d. bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai subendrino bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 40 parų arešto ir 5 MGL (650 Lt) baudos bausmę.

Tokiu būdu M. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, atmestinas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje vartoja terminą „čigonas“, nors kaltinamajame akte buvo nurodyta „romas“. Valstybinės lietuvių kalbos komisija pažymėjusi, kad naujasis žodis romas yra tautovardis, kilęs iš pačios čigonų kalbos. Jį šios etninės grupės organizacijų prašymu pradėjo vartoti J. T., Europos Sąjungos institucijos, iš ten atėjo ir į lietuviškus raštus. Lietuvių kalbos komisija, atsižvelgusi į Lietuvos čigonų visuomeninių organizacijų pageidavimą, neprieštarauja, kad žodis romai būtų vartojamas dokumentuose kaip tautybės nuoroda. Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ir pačių šios etninės grupės asmenų prašymą, į tai apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį.

Taigi išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas T. B. atžvilgiu, priimant išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistosios T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį T. B. atžvilgiu. T. B. išteisinti iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš T. B. konfiskuoti 180 Lt ir pritaikytas nuosavybės apribojimas 19110 Lt, minėtus pinigus grąžinti T. B..

Kardomąsias priemones T. B. atžvilgiu panaikinti.

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.