- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- I-3930-208/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01998-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
- Advokatai
- Aivaras Škėma
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui R. L., pareiškėjo atstovui advokatui Aivarui Škėmai, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti po 70 Lt neturtinės žalos atlyginimui už kiekvieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleistą dieną, viso 74 690 Lt.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008-03-17 iki 2012-01-17 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame laikymo sąlygos yra žeminančios. Paaiškino, kad 1067 dienas 23 valandas per parą buvo laikomas per mažo ploto kamerose, kurių būklė avarinė, miegamos vietos neatitiko standartų, žiemą kentė šaltį, vasarą karštį, nepakako stalo dydžio ir kėdžių skaičiaus visiems asmenis esantiems kameroje pavalgyti, turėjo skalbti kameroje, buvo juntama drėgmė, pelėsis, 104 dienas buvo laikomas tamsoje dėl elektros taupymo, nors jis nuo 1993 metų turi regos traumą, nebuvo vykdomos užimtumo programos. Dėl tokių sąlygų kreipdavosi į pareigūnus, badavo, dėl ko pablogėjo jo sveikata.
Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 38-50) nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo pareiškėjo atvykimo 2008-03-17 iki 2012-07-19. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis". Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Į pareiškėjo prašymus dėl šildytuvo, ventiliatoriaus jam buvo raštiškai atsakyta. Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų suteikia skalbinių skalbimo paslaugas, už kurias reikia apmokėti. Tie, kas nesinaudoja tomis paslaugomis, daro tai patys. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Gyvenamųjų patalpų dirbtinio apšvietimo išjungimas buvo vykdomas 2009-02-13 įsakymu Nr. 1-11. Pareiškėjui buvo taikoma reabilitacijos programa. Pareiškėjas ne vieną kartą badavo, tačiau jokių nusiskundimų sveikatai jis neturėjo. Lukiškių TI-K prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2008-03-17 iki 2012-07-19 su pertraukomis, detalizuotomis atsiliepime.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Iki 2010-05-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.
Lukiškių TI-K prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012-07-27, svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą, nenurodė. Todėl senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas ne nuo 2008-03-17, kaip kad prašo pareiškėjas, o nuo 2009-07-27.
Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais duomenimis – detalizuotais kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžiais bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičiais (b. l. 38-50), matyti, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį nuo 2009-07-27), ne mažą dalį, tai yra apie metus ir tris mėnesius, buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, dalį laikotarpio (daugiau kaip vieną mėnesį) pareiškėjas buvo išvykęs iš įstaigos, o likusią laikotarpio dalį (apie metus ir septynis mėnesius) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančių į ginčo laikotarpį patenkančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštų matyti, kad patikrinimų metu tam tikrose kamerose, kuriose tam tikrą laiko tarpą buvo pareiškėjas, išmatuota oro temperatūra, natūralus apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 26 p. reikalavimų (b. l. 18, 19, 21). Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos, taip pat pripažįsta, kad Lukiškių TI-K pažeidė aukščiau minėtus higienos normų reikalavimus.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatyti laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, kurios reikalavimų, kaip kad nurodo Lukiškių TI-K atsiliepime, jis laikosi. Dėl pareiškėjo teiginio apie avarinės būklės patalpas, remiantis bylos duomenimis, pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 57-60), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 61) bei 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 62-65).
Į pareiškėjo prašymus dėl šildytuvo ir ventiliatoriaus Lukiškių TI-K atsakydavo raštais pagal nustatytą tvarką, todėl pareiškėjo teiginys, kad į jo prašymus būdavo nereaguojama, atmetamas (b. l. 68, 69, 77). Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K administracija vertė skalbti ir džiovinti rūbus kamerose, kadangi bylos duomenimis Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su privačia skalbykla, tačiau kas nesinaudoja jos paslaugomis, skalbia patys (b. l. 73). Dėl sunkios ekonominės situacijos valstybėje, nepakankamo Lukiškių TI-K finansavimo, Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-02-13 įsakymo Nr. 1-11 pagrindu, šviesiu paros metu (nuo 9.00 val. iki 14.00 val.) šviesa gyvenamosiose kamerose išjungiama, tačiau paprašius dėl svarbių priežasčių įjungiama, todėl pagal esamą situaciją tai pripažįstama tinkama tvarka (b. l. 20, 66, 82, 85). Bylos medžiaga patvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, siekiant įgyvendinti Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomą programą, pareiškėjui buvo taikoma užimtumo programa (b. l. 71, 75). Pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina, kad pareiškėjas ne vieną kartą badavo, tačiau jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, dažnai atsisakydavo nuo medicininių apžiūrų, su juo buvo pravestas pokalbis apie badavimo žalą, yra skundęsis tik akių paraudimu, o jo akių trauma buvo patirta 1993 metais, įrodymų, patvirtinančių sveikatos būklės pablogėjimą dėl laikymo Lukiškių TI-K nėra, todėl pareiškėjo teiginys, jog sveikata jam pablogėjo būnant Lukiškių TI-K dėl badavimo, yra nepagrįstas (b. l. 92-114).
Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje vienus metus ir septynis mėnesius) buvo perpildytos bei nurodė oro temperatūros ir natūralaus apšvietimo neatitikimus, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 1 500 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui R. L. priteisti 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.