Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ryčio Krasausko ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T. ir A. T. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl NMA 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. BR6-1797414, kuriuo pareiškėjui R. T., pritaikius sankcijas už neteisingą plotų deklaravimą 2016 m. paraiškoje, skirta galutinė 1528,20 Eur dydžio paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai R. T. ir A. T. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią sutarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną valdą, sutarė dėl žemės ūkio veiklai skirtų gamybos priemonių (A. T. žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaidų padengimo bei tiesioginių išmokų ir pelno pasidalijimo. Sutartyje taip pat nurodyta, jog valdos valdytoju skiriamas R. T. (III t. b.l. 122-123).

2016 m. gegužės 30 d. pareiškėjas R. T. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (kurią papildė 2016-06-06) Nr. 16-1012027432-A1-1 (toliau – Paraiška, 2016 m. Paraiška), kurioje deklaravo 26,71 ha žemė ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) (III t. b.l. 56-61, I t. b.l. 23-24). Paraiškoje R. T. deklaravo ir tuos žemės sklypus, kuriuos A. T. buvo išsinuomojęs iš valstybės ir jungtinė veiklos sutartimi perdavęs kaip žemės ūkio veiklos gamybos priemonę (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Paraiškos Eil. Nr.17, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), 3,00 ha,; kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Paraiškos Eil. Nr.15,18,19, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), 0,57 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), 2,64 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), 0,63 ha).

2016 m. rugsėjo 1 d. NMA buvo gautas NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. lSD-4676-(7.22E), kuriame teikiama informacija apie nustatytus atvejus, kai didesnius nei 5 ha išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai (III t. b.l. 103,106). 2016-10-28 buvo gautas patikslintas NŽT raštas Nr. lSD-5759-(7.22E), kuriame pateikiama informacija, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė buvo deklaruota ne tų asmenų, kuriems ji buvo išnuomota (III t. b.l. 101,100). NMA 2017 m. sausio 12 d. taip pat gautas NŽT raštas Nr.1SD-227-(7.22E), kuriame pateikiama informacija apie NŽT nustatytus atvejus, kai valstybinės žemės sklypus deklaravo ne šių valstybinės žemės sklypų nuomininkai (III t. b.l. 102). Šių raštų prieduose nurodomi ir pareiškėjo A. T. nuomojami valstybinė žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. kovo 29 d. NMA priėmė sisteminį sprendimą Nr.BR6-1797414, kuriame pateikė informaciją, jog pareiškėjui R. T. galutinė paramos suma, pritaikius sankcijas, yra 1528,20 Eur (III t. b.l. 129-131).

2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas R. T. NMA pateikė paaiškinimą (III t. b.l. 118-119, II t. b.l. 34-35), kuriame nurodė, jog atstovauja sau ir A. T. pagal Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduotą įgaliojimą, suteikiantį veikti A. T. vardu dėl nuomojamų iš valstybės žemės sklypų. Pažymėjo, jog 2016-09-28 ir 2017-02-22 pateikė paaiškinimus Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui, jog sklypus deklaravo pats, nes turi su A. T. jungtinės veiklos sutartį ir prašė nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Prie 2017-04-13 paaiškinimo R. T. pridėjo minėtus paaiškinimus NŽT, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir 2013-01-27 įgaliojimą Nr. 466 bei 2015-06-10 įgaliojimą Nr.2033 (III t. b.l. 120, 121, 122-123, 124, 125).

Atsakydama į pareiškėjo R. T. paaiškinimą 2017 m. gegužės 12 d. NMA pareiškėjui pateikė raštą Nr.BR6-4834, kuriame nurodė, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės asmeniui laikinai naudotis suteiktą valstybinęs žemės plotą perleisti laikinai naudoti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateiktas NŽT leidimai dėl sklypų subnuomos, buvo nustatytas pažeidimas dėl neteisingo ploto deklaravimo (II t. b.l. 42-44).

2017-06-23 lydraščiu NMA pareiškėjui R. T. pateikė byloje ginčijamą 2017 m. kovo 29 d. sprendimą Nr.BR6-1797414 su motyvais (I t. b.l. 25, 26-33). Sprendime nurodyta, jog pareiškėjui pagal 2016 m. paraišką sankcijos pritaikytos dėl neteisingo deklaravimo (0,17 ha), t.y. nustačius paramai netinkamus bl3 plotus (KŽS Nr.141596-0392, KŽS Nr.163618-2356). Taip pat dėl 6,84 ha nustačius, jog Paraiškoje deklaruoti valstybinės žemės sklypai ne valstybinės žemės nuomininko (KŽS Nr.163618-3105, KŽS Nr.163618-0935, KŽS Nr. 163618-3121, KŽS Nr. 163618-3141), o pareiškėjas R. T. neįrodė valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto.

Nesutikdami su NMA sprendimu pareiškėjai mano, jog 2016 m. sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis ir notarine tvarka išduoti įgaliojimai, kuriais R. T. suteikta teisė veikti A. T. vardu dėl nuomojamų valstybinės žemės sklypų, skirti iš esmės R. T. tvarkyti formalumus už pensinio amžiaus A. T., suteikia jam teisę deklaruoti A. T. išsinuomotą valstybinę žemę.

Taisyklių (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) 4.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – tai išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Tų pačių Taisyklių 4.31 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Remiantis Taisyklių 68.11 papunkčiu, NMA, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę tiesioginių išmokų sumą. Pagal Taisyklių 57.1.3 papunktį, deklaruojantieji valstybinėje žemėje privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą.

Taisyklių 4.20 punktas apibrėžė, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Analogiška nuostata įtvirtinta MPŪN taisyklių 3.2.9 papunktyje numatančiame, jog neteisingas deklaravimas, tai didesnio žemės ūkio paskirties ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.

NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 68.4 papunktis).

Reglamento (ES) 640/2014 19 straipsnis reglamentuoja administracines nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą, t. y. jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 % remiamo ploto. Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 % remiamo ploto, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama (19 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau nustatyta pareiškėjas A. T. išsinuomojo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, valstybinės žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos be valstybės įgalioto atstovo (NŽT) rašytinio sutikimo perdavė kaip žemės ūkio veiklos gamybos priemonę pagal 2016 m. balandžio 26 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

CK 6.491 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

Galimybė subnuomoti valstybinę žemę įtvirtinta Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 18 punkte nustatyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad NŽT būtų davusi sutikimą pareiškėjui A. T. subnuomoti ginčo žemės sklypus.

Viešojoje teisėje vadovaujamasi principu “draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT) būtų davęs išankstinį rašytinį sutikimą įnešti valstybinės žemės sklypų, išsinuomotų pareiškėjui A. T. valstybinės žemės nuomos sutartimis, nuomos teisę, kaip turtinį įnašą į pareiškėjų A. T. ir R. T. bendrą jungtinę veiklą. Kaip matyti iš pareiškėjo R. T. NMA pateiktų paaiškinimų, dar 2016-09-28 ir 2017-02-22 R. T. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių dėl A. T. išsinuomotų minėtų valstybinės žemė sklypų su prašymu nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarčių, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog jam buvo žinoma, jog deklaruodamas valstybinės žemės sklypus, jis turėjo pagrįsti Paraiškoje deklaruotos žemės naudojimo ar valdymo fakto teisėtumą. Pareiškėjas nei NMAi, nei teismui tokių duomenų nepateikė.

Kadangi pareiškėjas nepateikė valstybinės žemės naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, tai sutiktina su NMA pozicija, kad pareiškėjas R. T. be teisinio pagrindo ir valstybinės žemės patikėtinio leidimo deklaravo valstybinės žemės sklypų plotus, kurie nuomos sutartimis yra išnuomoti A. T.. Tik pateikęs nuomos sutartis (sutikimus) dėl žemės sklypų nuomos ar subnuomos, pareiškėjas R. T. galėjo pagrįsti teisėtą žemės sklypų naudojimo ar valdymo faktą. Taigi, teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėjas R. T. neįrodė KŽS Nr.163618-3105, KŽS Nr.163618-0935, KŽS Nr. 163618-3121, KŽS Nr. 163618-3141, kuriuos deklaravo 2016 m. Paraiškoje, valdymo teisės.

Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų argumentais, jog R. T. išduotas notarinis įgaliojimas veikti A. T. vardu tvarkant ir deklaruojant išnuomotus valstybinės žemės sklypus, sudarė prielaidas R. T. į savo vardu teikiamą paraišką įtraukti ir A. T. nuomos pagrindais valdomus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 57 punktas numato, jog paraiškas teikia pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jei paraišką teikia pareiškėjo įgaliotas asmuo, kartu pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas (Taisyklių 57.1.5. p.). Kaip matyti iš R. T. pateiktos Paraiškos ji buvo teikiama R. T., o ne A. T. ar jų abiejų vardu. Prie paraiškos taip pat nėra pridėtas įgaliojimas ir nėra pažymėta, jog R. T. veikė A. T. vardu.

Konstatuotina, kad NMA turėjo teisinį pagrindą, gavusi NŽT informaciją, kurios duomenų teisingumo pareiškėjas R. T. neginčijo, bet kėlė klausimą dėl, jo manymu, turimos teisės junginės veiklos sutarties ir turimo notarinio įgaliojimo pagrindu savo vardu deklaruoti A. T. valdomus sklypus, priimti sprendimą, kuriuo taikė sankcijas dėl neteisingo 6,84 ha valstybinės žemės deklaravimo.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pareiškėjui R. T. taip pat buvo pritaikyta sankcija nustačius, jog 0,17 ha pasėlių dalis (0,76 ha ploto lauko KŽS Nr.141596-0392 dalis (0,07 ha) ir 4,41 ha ploto lauko KŽS Nr.163618-2356 dalis (0,10 ha) patenka į paramai netinkamą KŽS bl3 plotą, kuris nebuvo dirbamas/prižiūrimas, todėl šiose dalyse tinkamas tiesioginėmis išmokomis skirti plotas buvo prilygintas 0.

Nesutikdamas su šia sprendimo dalimi pareiškėjas R. T. nurodo, jog atsakovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jog jis deklaravo 0,17 ha didesnį plotą. Atsakovo pateikti dokumentai (VĮ Registrų centro išrašai) nepatvirtina aplinkybių dėl per didelio deklaruoto žemės ploto. Be to, duomenis teikė Vyžuonų seniūnijos žemės ūkio specialistas, todėl jie turėjo būti teisingi.

Taisyklių 76.11 papunktis numato, jog už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones. Tais atvejais, kai pareiškėjai prašo tiesioginių išmokų už laukus, patenkančias į KŽS bl1b, Agentūra atlieka patikras, atsižvelgdama į taisyklių 70 punkte nurodytus reikalavimus.

Pareiškėjai patikrai vietoje ar nuotoliniu būdu atrenkami atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu. Prireikus gali būti skiriamos užsakomosios patikros. Agentūra neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose (Taisyklių 70 punktas).

Taisyklių 74.2.4. papunktyje kontrolinis miško žemės sklypas bl3 apibrėžiamas kaip sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.). Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Teismas vertina, kad NMA skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog 0,17 ha ploto (0,07 ha ir 0,10 ha) žemės sklypų dalis patenka į paramai netinkamą KŽS bl3 plotą ir dėl šios aplinkybės pagrįstai ir teisėtai, remdamasi Taisyklių 87 punktu, priėmė sprendimą neišmokėti minėtų paramos išmokų už šį žemės plotą. Taisyklės numato, jog ŽŪIKVC, be kita ko, patikslina KŽS_DR5LT: pagal KŽS, kurių GKODAS yra bl1b – iki spalio 1 d.; pagal taisyklių 76.7 papunktyje nurodytus duomenis, pagal palydovinius vaizdus ir naujausius ortofotografinius žemėlapius – iki einamųjų metų gruodžio 1 d.; pagal Agentūros patikros vietoje ar nuotolinių patikrų metu nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis planinių patikrų ir kitų, išskyrus KPP patikras, išankstinių KŽS ribų pasikeitimų ir naujausius ortofotografinius žemėlapius – iki kitų metų balandžio 1 d.; pagal patikras, gautas po kitų metų vasario 15 d., KŽS_DR5LT tikslinama iki birželio 1 d.; nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios žiniatinklio tarnyba perduoda Agentūrai einamųjų metų aktualią KŽS_DR5LT (Taisyklių 71.3. ir 71.6. papunkčiai).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktų elektorinio žemėlapio ištraukų pagal ŽŪIKVC pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjo R. T. deklaruotas laukas (daugiametės ganyklos ir pievos) KŽS Nr.141596-0392 kerta KŽS geoelemento ribą, kertantis plotas 0,07 ha (III t. b.l. 96,97). Taip pat nustatyta, jog pareiškėjo kaip daugiametės ganyklos ir pievos deklaruotas KŽS Nr.163618-2356 kerta KŽS geoelemento ribą, kertantis plotas 0,02 ha ir 0,08 ha (III t. b.l. 98,99). Kaip matyti iš pateiktų elektroninio žemėlapio ištraukų minėtų laukų ribos užžėlusios mišku ir krūmynais, kas reiškia, jog atsakovas pagrįstai sprendė, jog minėtos sklypų dalys patenka į paramai netinkamą KŽS bl3 plotą.

Pareiškėjų skunde akcentuojamos aplinkybės, kad žemės sklypai buvo deklaruoti ne pačių pareiškėjų bet Vyžuonų seniūnijos žemės ūkio specialisto, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti pateiktų žemėlapio duomenų, kadangi ŽŪIKVC pateiktus patikslintus KŽS sklypų duomenis NMA jais vadovaujasi vertindama pateiktas paraiškas. ŽŪIKVC pateikti duomenys paraiškas pateikusiems asmenims yra prieinami ir pagal Taisyklių 71.4. papunkčio nuostatas jiems yra užtikrinama galimybė atnaujinti valdos duomenis.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad NMA, veikdama priešingai gero administravimo principams, neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimo dėl nustatytų neatitikimo. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia jau aptartos faktinės aplinkybės, kad apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2017-03-29 sisteminiu sprendimu, tačiau paaiškinimus teikė tik dėl valstybinių žemės sklypų deklaravimo.

Pareiškėjas R. T. skunde neginčijo nurodytų sankcijų sumų teisingumo, todėl teismas dėl jų vertinimo nepasisako. Atsakyme pareiškėjui detaliai nurodyta, kaip apskaičiuotos taikytos sankcijos ir pateiktas detalus paraiškos vertinimas

Akcentuotina, kad už pateiktų duomenų teisingumą atsako būtent pats pareiškėjas (Taisyklių 97 punktas). Paraiškoje šį įsipareigojimą pareiškėjas R. T. patvirtino raštu.

Teismas, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjų skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti. Konstatuotina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių bei valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir vadovavosi kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjai nepaneigė.

Kadangi pareiškėjų skundas šiuo sprendimu atmestas, jie neįgijo teisės prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. T. ir A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.