- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-588-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07644-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo A. L. ir M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. L. administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6529-919/2012, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl administracinės atsakomybės, 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-6529-919/2012, kurioje M. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., nurodydamas, kad automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne M. K., o jo draugė, teikė melagingus parodymus. Šiais veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.
M. S. administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6529-919/2012, būdamas įspėtas pasirašytinai dėl administracinės atsakomybės, 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-6529-919/2012, kurioje M. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., nurodydamas, kad automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne M. K., o jo draugė, teikė melagingus parodymus. Šiais veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu A. L. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., ir nubaustas 1000 litų bauda; M. S. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., ir nubaustas 1000 litų bauda.
Šalies argumentai
A. L. ir M. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti ir kiekvieno iš jų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu jie yra pripažinti kaltais ir nubausti iš esmės tik už tai, kad jų parodymai, duoti 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6.-6529-919/2012, skyrėsi nuo anksčiau jų paaiškinimuose užfiksuotų aplinkybių, ką pirmosios instancijos teismas vertino kaip parodymų keitimą ir melagingų parodymų davimą. Tačiau apeliantai, apklausiami 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6.-6529-919/2012, nurodė, kad paaiškinimus policijos pareigūnams jie surašė, būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Aplinkybė, jog šie asmenys buvo girti, yra užfiksuota ir Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio V. D. 2012 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime, esančiame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-6529-919/2012. 2012 m. spalio 23 d. patrulio D. V. tarnybiniame pranešime, esančiame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-6529-919/2012, teigiama, kad asmenys, buvę prie automobilio, „/.../ keitė versijas kas ir kur vairavo jo automobilį“. Taigi, dar įvykio vietoje prie automobilio jie, būdami neblaivūs, jau abejojo, ar automobilį vairavo M. K., ką policijos pareigūnas D. V. įvertino kaip versijų keitimą. Skundžiamo nutarimo teiginiai, kad apeliantai keitė parodymus ir sąmoningai davė melagingus parodymus, siekdami padėti savo draugui M. K. išvengti administracinės atsakomybės, yra visiškai nepagrįsti. Be to, jų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios - būtino elemento atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį kilti, tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-6529-919/2012, kadangi šis nutarimas neturi ir negali turėti nagrinėjamoje byloje prejudicinės ar res judicata galių. Nei vienas iš apeliantų nebuvo įtraukti šalimis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-6529-919/2012, šioje byloje jie buvo tik apklausti liudytojais. Skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė prielaidomis, kad būdami girti apeliantai parašė teisybę savo paaiškinimuose, o vėliau jų duoti parodymai teisme apie tas pačias aplinkybes yra melagingi. 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-6529-919/2012, apeliantų duoti parodymai, kad automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne M. K., o A. K., galbūt ir neatitinka tikrovės, tačiau 2012 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu jų pasakyti žodžiai yra susiję su jų pačių įvykio aplinkybių vertinimu susidariusioje situacijoje, dėl kurios jie galėjo sąžiningai suklysti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).
Apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad jų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir jų duoti parodymai 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-6529-919/2012, kad automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne M. K., o A. K., yra susiję su jų pačių įvykio aplinkybių vertinimu susidariusioje situacijoje, dėl kurios jie galėjo sąžiningai suklysti. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6529-919/2012 esančio pasižadėjimo (b.l. 18) bei 2012-11-14 teismo posėdžio protokolo (b.l. 19, 20) matyti, kad M. S. ir A. L. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, jie suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą.
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad apeliantai pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams davė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, patvirtina policijos pareigūno V. D. 2012-10-24 tarnybinis pranešimas (adm. teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-6529-919/2012, b.l. 5), kuriame nurodyta, kad „visi asmenys buvo neblaivūs“, tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad jie yra nubausti ne už šių pirminių parodymų, o už 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-6529-919/2012 melagingų parodymų davimą. Be to, pastebėtina, kad apeliantai neteisingai nurodo kito policijos pareigūno D. V. 2012-10-23 tarnybiniame pranešime (adm. teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-6529-919/2012, b.l. 4) nurodytas aplinkybes, tai yra, kad neva šiame dokumente teigiama, jog asmenys, buvę prie automobilio, „/.../ keitė versijas kas ir kur vairavo jo automobilį“. Būtent, šiame dokumente užfiksuota, kad ne prie automobilio buvę asmenys keitė versijas dėl automobilio vairuotojo, o būtent M. K. keitė versijas, kas ir kur vairavo jo automobilį. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantai dar įvykio vietoje prie automobilio, būdami neblaivūs, jau abejojo, ar automobilį vairavo M. K., ką policijos pareigūnas D. V. įvertino kaip versijų keitimą.
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis kaltais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6529-919/2012 esančiame Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nutarime, kuriuo M. K. pripažintas padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad būtent M. K. įvykio metu vairavo automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2013-02-25 nutartimi šis nutarimas paliktas nepakeistas. Būtent šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. L. ir M. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje nenurodė įtikinamų priežasčių, dėl ko teisme pakeitė poziciją apie tai, kas vairavo automobilį.
Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys A. L. ir M. S. suvokė tai, jog teisme duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Pripažinti, kad A. L. ir M. S. parodymai, duoti 2012 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.6.-6529-919/2012, tik skyrėsi nuo anksčiau jų paaiškinimuose užfiksuotų aplinkybių, tačiau nebuvo melagingi, pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai A. L. ir M. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. bei M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.