Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Vilnius Office Park“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB ,,Vilnius Office Park“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 22 700 Eur turtinę žalą (tiesioginius nuostolius) (b. l. 1–9, 130–139). Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) nuo 2015-06-12 iki 2016-03-07 vyko mokestinis ginčas dėl pareiškėjo prievolės patikslinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir paslaugų pirkimo PVM, apskaičiuotą po VAVMI atlikto mokestinio patikrinimo. 2015-06-12 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FRO0680-439, kuriuo buvo tikrinamas 2010 – 2013 m. laikotarpis, VAVMI pareiškėjui apskaičiavo 722 468 Lt (209 288 Eur) mokėtino PVM sumą, baudas ir delspinigius. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, 2015-07-15 VAVMI pateikė rašytines pastabas, kuriose išsamiai išdėstė ir pagrindė savo poziciją patikrinimo akto atžvilgiu. Tačiau VAVMI, neatsižvelgdama į rašytinėse pastabose išdėstytus argumentus, patvirtino patikrinimo aktą ir 2015-08-11 priėmė sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-536 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su VAVMI pozicija, sprendimą apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). VMI 2015-11-16 priėmė sprendimą Nr. 69-140, kuriuo patvirtino 2015-08-11 VAVMI sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo VMI sprendimu, 2015-12-17 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK). Mokestinis ginčas buvo išspręstas 2016-03-07 MGK sprendimu Nr. S-45 (7-307/2015), kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčių administratorius neteisingai vertino faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl nepagrįstai priėmė patikrinimo aktą bei sprendimą patvirtinti aktą bei apskaičiavo mokėtiną PVM sumą. Mokesčių administratorius MGK sprendimo neskundė, taip sutikdamas su jame pateikiamais argumentais. Kadangi mokestinio ginčo metu buvo nagrinėjami sudėtingi mokestiniai klausimai, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti savo teisėtus interesus, pasamdė UAB „Ernst & Young Baltic”, kuri teikė mokestines ir teisines paslaugas, atstovavo sprendžiant mokestinį ginčą ikiteisminėse institucijose daugiau nei metus užsitęsusiame mokestinio ginčo procese. Pareiškėjas patyrė tiesiogines atstovavimo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų ir privalo būti atlygintos. Pareiškėjo nuomone, VAVMI, priimdama patikrinimo aktą bei jį patvirtinantį sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-536, kuriuo buvo patvirtintos papildomai apskaičiuotos pareiškėjo mokėtinos sumos, nesilaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir neveikė tokiu būdu, kurio gali būti pagrįstai tikimasi jos veikloje, todėl savo veiksmais pareiškėjui sukėlė turtinę žalą (tiesioginius nuostolius), lygią 22 700 Eur, nesilaikė Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytų mokesčių administratoriui priskiriamų pareigų, t. y., neteisingai taikė PVM įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas bei neobjektyviai jas vertino pareiškėjo faktinių aplinkybių atžvilgiu, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai atliko mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas, vienpusiškai vertino pareiškėjo situaciją ir faktines aplinkybes, ignoravo pareiškėjo poziciją grindžiančius argumentus. Sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-536 buvo priimtas nesilaikant atitinkamų mokesčių administratoriui skirtų pareigų, t. y., objektyviai, nešališkai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, todėl buvo neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, VAVMI netinkamai atliko mokestinį patikrinimą, neatsižvelgė į pareiškėjo išsamius argumentus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-536, lėmęs žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjo patirtos turtinės žalos turinį sudaro tiesioginiai nuostoliai, susiję su pareiškėjo pažeistos teisės apgynimu privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka mokestiniame ginče su VAVMI. Pareiškėjo patirtos žalos (tiesioginių nuostolių) turinį sudaro pareiškėjo išlaidos UAB „Ernst & Young Baltic” mokesčių teisės specialistų paslaugoms pirkti. Už suteiktas paslaugas 2016-06-06 UAB „Ernst & Young Baltic” išrašė pareiškėjui sąskaitą faktūrą Nr. 000620360, kurios bendra su žalos atlyginimu susijusi suma lygi 22 700 Eur. Pareiškėjo vertinimu, tarp VAVMI priimto sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-536 ir patirtos turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu VAVMI būtų tinkamai atlikusi mokestinį patikrinimą ir priėmusi teisingą sprendimą, pareiškėjui nebūtų kilęs poreikis apginti savo pažeistą teisę ilgai trukusiame mokestiniame ginče su VAVMI ir pareiškėjas būtų išvengęs su savo teisių gynimu susijusių išlaidų. Todėl, pareiškėjo nuomone, tarp VAVMI neteisėtų aktų (sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-536) ir pareiškėjui kilusios turtinės žalos (tiesioginių nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovo atstovas VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 161–166) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu VAVMI atliko mokestinį patikrinimą, nustatyta tvarka surašė patikrinimo aktą, sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jį apskundus, VMI priėmė sprendimą dėl VAVMI sprendimo. VMI nuomone, tiek VAVMI, tiek VMI priėmė sprendimus vadovaudamasi teisės aktais, neperžengė jų ribų, laikėsi numatytų procedūrų. MGK priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, apskaičiuotos delspinigių ir baudų sumos buvo anuliuotos, turto arešto veiksmai atšaukti, o permoka grąžinta. Todėl VAVMI ir VMI veiksmai pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius įstatymus buvo teisėti ir atitinka pagal įstatymus privalomo elgesio modelį. VMI nuomone, mokesčių administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, jis veikė taip, kaip yra nurodyta teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai, kad MGK panaikino VMI sprendimą, nereiškia iki tol buvusių sprendimų neteisėtumo. Teisės akto panaikinimas dėl jo neteisėtumo, t. y. netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo PVM įstatymo prasme, nereiškia, kad yra nustatytas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme. Administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Nenustačius VAVMI ir VMI neteisėtų veiksmų ar neveikimo CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio aktualią redakciją. Užmokestis už rašytinių pastabų dėl VAVMI patikrinimo akto (3500 Eur) rengimą Rekomendacijose nenumatytas, nes jos yra sudedamoji mokestinio patikrinimo dalis – mokesčių mokėtojo nuomonės pateikimas siekiant kuo tiksliau nustatyti mokestinę prievolę mokesčių administratoriui atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Mokestinis patikrinimas nėra bylos procesas, todėl šios išlaidos neturėtų būti atlygintinos. Prašomos priteisti sumos už skundų VMI ir MGK rengimą viršija Rekomendacijų nustatytus dydžius. Išlaidos dėl susitikimų su pareiškėjo atstovais dėl argumentų skundams aptarimo, pareiškėjo atstovų informavimo apie mokestinio ginčo procesą ir mokesčių administratoriaus veiksmus pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra įskaičiuotos į atstovavimo posėdyje išlaidas, todėl atskirai už jas nėra atlygintina. Užmokestis už atstovavimą MGK posėdyje būtų 75,7 Eur (757 Eur (2015 IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių) × 0,1 = 75,7 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.)), tačiau pareiškėjas nedetalizuoja atstovavimo kainodaros, t. y. kokie veiksmai sudaro atstovavimo išlaidų turinį. Nors pareiškėjas nurodo, jog patyrė 800 Eur tiesioginių nuostolių, tačiau nepateikia pirminių apskaitos dokumentų bei detalizacijos, patvirtinančios tiesioginių nuostolių sudėtį, todėl VMI negali pasisakyti, jog patirtos išlaidos yra pagrįstos.

Atsakovo atstovas VAVMI atsiliepimu į skundą (b. l. 168–172) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad VAVMI veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. VAVMI veikė taip, kaip nurodyta teisės aktuose (PVM įstatyme, Mokesčių administravimo įstatyme), t. y. atliko teisės aktais priskirtas funkcijas, veikė tinkamai, siekdama išsiaiškinti konkrečios teisės normos taikymo ribas. VMI, gavusi MGK sprendimą, 2016-04-07 sprendimais Nr. (23.31-08)-319-780 ir Nr. (23.31-08)-319-781 panaikino pareiškėjo turto areštus ir 2016-04-13 sprendimu Nr. 331A-30531 grąžino pareiškėjui 20 883,67 Eur mokesčio permoką. MGK sprendime dėl VMI sprendimo panaikinimo nenurodo, jog VAVMI, atlikdama pareiškėjo mokestinį patikrinimą, netinkamai interpretavo įstatymų nuostatas ir neteisingai taikė įstatymų normas. VAVMI grindė pareiškėjui priskaičiuotų mokesčių pagrįstumą vertindama faktines aplinkybes iki pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, o MGK, priimdama sprendimą, vadovavosi duomenimis dėl pareiškėjo vykdomos ar numatomos vykdyti ekonominės veiklos po pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro. Taigi, VMI sprendimo panaikinimas neįrodo, jog VAVMI, atlikdama jai pavestas funkcijas, veikė neteisėtai ir netinkamai. Mokestinio patikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu nustatyta, kad pareiškėjo buhalterinę apskaitą pagal 2012-10-14 paslaugų sutartį tvarko UAB „Ernst & Young Baltic“. Kadangi ikiteisminiame mokestiniame ginče dalyvavo pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, tai prilyginama pareiškėjo tiesioginiam dalyvavimui ir įrodo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pareiškėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui sumokėtus 22 700 Eur priskirti patirtai žalai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjas 2006-06-23 buvo įregistruotas PVM mokėtoju. VAVMI, vadovaudamasi PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, 2013-03-06 sprendimu Nr. (4.66)-333-911 nusprendė nuo 2013-03-06 pareiškėją išregistruoti iš PVM mokesčio mokėtojų registro ir nurodė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo pateikti VAVMI išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (MGK byla, 2 t., b. l. 151). Pareiškėjas 2014-12-23 pateikė VMI prašymą grąžinti 84 559 Lt PVM permoką už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-03-06 (MGK byla, t. 2, b. l. 147). VMI, gavusi prašymą, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateiktoje išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nepatikslino ir atsisakė tikslinti ankstesniais mokestiniais laikotarpiais atskaityto prekių ir paslaugų ar ilgalaikio turto, kurie dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų nebebus panaudoti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, 2015-01-14 raštu kreipėsi į VAVMI, nurodydama, kad tikslinga atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą (MGK byla, t. 2, b. l. 158). VAVMI 2015-02-03 pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą PVM mokesčio mokėjimo patikrinimą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-03-06 (MGK byla, 2 t., b. l. 137).

VAVMI 2015-06-12, atlikusi patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FRO680-439, kuriame tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjui papildomai apskaičiavo 722 628,62 Lt (209 287,71 Eur) PVM sumą (MGK byla, t. 2, b. l. 1-9). Patikrinimo akte VAVMI konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ketinimus ateityje vystyti PVM apmokestinamą veiklą, todėl vadovaujantis PVM įstatymo 69 straipsniu pareiškėjas paskutinio laikotarpio PVM deklaracijoje PVM įstatymo 66 straipsnio nustatyta tvarka turėjo patikslinti 722 628,62 Lt PVM atskaitą.

Pareiškėjas 2015-07-15 pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (MGK byla, t. 2, b. l. 12-18), kuriose nurodė, kad bendrovės įsigytos paslaugos, kurių PVM buvo atskaitytas, buvo ir yra susijusios su ateityje planuojama vykdyti ekonomine veikla, t. y. statyti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris bus apmokestintas PVM. VAVMI 2015-08-11 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-536 (MGK byla, 2 t., b. l. 26-35) patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą 209 287,71 Eur PVM sumą, taip pat apskaičiavo 50 227 Eur PVM delspinigių ir skyrė 20 929 Eur baudą. VAVMI šiame sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas, nurodė, kad tai, ar PVM apmokestinamas turtas įsigytas numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, būtina pagrįsti objektyviais įrodymais. VAVMI konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės realius ketinimus vykdyti ekonominę veiklą ir iš jos gauti pajamų.

Pareiškėjas dėl VAVMI 2015-08-11 sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-536 padavė skundą VMI (MGK byla, t. 1, b. l. 99-117), prašydamas panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai nenustato prievolės tikslinti PVM atskaitą apmokestinamiesiems asmenims, išregistruojamiems iš PVM mokėtojų, jei po išregistravimo apmokestinamasis asmuo toliau ketina vykdyti ekonominę veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad aktyviai vykdė tolesnius projekto įgyvendinimo procesus, kad VAVMI pozicija, jog jei pareiškėjo sklypai bus parduoti, už žemės sklypus gautos pajamos nebus susijusios su 2006 m. pradėjo projekto vykdymu patirtomis išlaidomis, nepagrįsta, teigė, kad didžioji dalis paslaugų tiesiogiai susijusi su sklypų verte, sklypai gali būti parduoti kartu su parengtais projektais, kt.

VMI 2015-11-16 sprendimu Nr. 69-140 (MGK byla, t. 1, b. l. 21-26) patvirtino VAVMI 2015-08-11 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-536. VMI nurodė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. statybos darbų, susijusių su biuro patalpų komplekso statyba, nevykdė, nepateikė pakankamų įrodymų, kad projektas bus vykdomas ateityje. VMI nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos pakankamos pripažinti, kad pareiškėjas nuo 2010 iki 2015 m. nepradėjo vykdyti ekonominės veiklos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į MGK (MGK byla, t. 1, b. l. 1-19), prašydamas panaikinti 2015-11-16 VMI sprendimą Nr. 69-140, rėmėsi argumentais, jau išdėstytais pastabose, skunde VMI, kad vykdė ekonominę veiklą ir neatsisakė ketinimų ją vykdyti, ketina vykdyti apmokestinamus sandorius, taip pat išsamiai nurodė projekto vystymo faktines aplinkybes (MGK byla, 1 t., b. l. 49-80).

MGK 2016-02-26 sprendimu Nr. S-45 (7-307/2015) (MGK byla, t. 5, b. l. 13-29) panaikino VMI 2015-11-16 sprendimą Nr. 69-140. MGK padarė išvadą, kad VAVMI nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad ketina vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą ir iš jos gauti apmokestinamųjų pajamų. MGK nurodė, kad pareiškėjui neatsirado pareiga, remiantis PVM įstatymo 69 straipsnio nuostatomis, patikslinti pirkimo PVM.

Pareiškėjas prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės kaip turtinės žalos atlyginimą 22 700 Eur išlaidas, kurias sudaro UAB „Ernst & Young Baltic“ sumokėtos sumos už pastarojo suteiktas paslaugas paruošiant ir pateikiant rašytines pastabas VAVMI, paruošiant ir pateikianti skundus VMI ir MGK, susitinkant su pareiškėju, aptariant skundų argumentus, informuojant apie mokestinio ginčo procesą, pasiruošiant ir atstovaujant pareiškėją MGK posėdyje, apskaičiuojant nuostolius (suteiktų paslaugų detalizacija, b. l. 140).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad, nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas vietos mokesčių administratoriui, be kitų, priskiria funkcijas kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio, VI skyriaus nuostatas mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnį, mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą, kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad mokestinio patikrinimo procedūros teisėtumą apsprendžia ne tik turėjimas kompetencijos atlikti šiuos veiksmus. Teisės aktais mokesčio administratoriui yra nustatoma ir kitų reikalavimų, kurių jis turi laikytis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, kurių (reikalavimų) nesilaikymas taip pat sudarytų pagrindą išvadai dėl mokesčio administratoriaus veiksmų neteisėtumo. Vieni iš tokių reikalavimų yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo <...> nuostatos numatė, kad <...> administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui; individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Iš šių teisės normų matyti, kad viešojo administravimo subjektui, tame tarpe ir mokesčių administratoriui, yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo. <...> CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, mokesčio administratoriaus veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai yra nustatomi ne tik Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimai, bet kai nustatomi ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, <...> susiję su mokesčio administratoriaus priimamų individualių sprendimų nepagrįstumu, pasireiškiančiu neobjektyviu, šališku, nevisapusišku tiriamo dalyko aplinkybių ištyrimu ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-232-10).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui 2014-12-23 pateikus VMI prašymą grąžinti 84 559 Lt PVM permoką už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-03-06, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pateiktoje išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nepatikslino ir atsisakė tikslinti ankstesniais mokestiniais laikotarpiais atskaityto prekių ir paslaugų ar ilgalaikio turto, kurie dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų nebebus panaudoti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, VAVMI pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Nagrinėjamu atveju patikrinimo akte buvo nustatyti PVM įstatymo pažeidimai ir pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas PVM. Pareiškėjas su patikrinimo aktu nesutiko ir pateikė dėl jo pastabas. Tačiau VAVMI neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas ir patvirtino patikrinimo aktą. Teismas, remdamasis MGK 2016-02-26 sprendime Nr. S-45 (7-307/2015) nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad VAVMI, patvirtindama mokestinio patikrinimo rezultatus įforminantį patikrinimo aktą, netinkamai įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir pareiškėjo pastabose nurodytus argumentus esminiu mokesčių apskaičiavimui aspektu – ar surinkti duomenys objektyviai patvirtina pareiškėjo ketinimą vykdyti PVM apmokestinamąją veiklą ir iš jos gauti apmokestinamųjų pajamų. Tai lėmė netinkamą PVM įstatymo 69 straipsnio pritaikymą pareiškėjo atžvilgiu. Taigi teismas pripažįsta, kad VAVMI sprendimas patvirtinti patikrinimo aktą buvo priimtas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrus faktines aplinkybes. Toks sprendimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme pripažintinas neteisėtu, kadangi juo buvo pažeistos Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatos, pagal kurias mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, kuriame įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas turi būti nešališkas ir objektyvus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

VAVMI sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą priėmimas lėmė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka inicijavo mokestinio ginčo nagrinėjimą ir dėl to patyrė išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu ginčo nagrinėjimo institucijose VMI ir MGK. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1269-09 Administracinė jurisprudencija. 2009, 18, kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Iš mokestinio ginčo nagrinėjimo byloje esančių ir pareiškėjo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015-01-30 užsakė UAB „Ernst & Young Baltic“ mokesčių konsultavimo paslaugas (b. l. 142-153), šio užsakymo pagrindu pareiškėjas 2015-12-11 išdavė įgaliojimą (MGK byla, b. l. 118-119) UAB „Ernst & Young Baltic“ ir konkretiems šios bendrovės darbuotojams atstovauti pareiškėją tiek santykiuose su mokesčių administratoriumi, tiek mokestinio ginčo metu. Kaip matyti iš mokestinio ginčo nagrinėjimo byloje esančių dokumentų ir pateiktos į bylą suteiktų paslaugų detalizacijos (b. l. 140), UAB „Ernst & Young Baltic“ darbuotojai minėto užsakymo ir įgaliojimo pagrindu rengė ir teikė pareiškėjo vardu rašytines pastabas VAVMI, skundus VMI ir MGK, atstovavo pareiškėjo interesus MGK posėdyje, atliko kitus veiksmus (susitiko su pareiškėjo atstovais, aptarė skundų argumentus, informavo pareiškėjo atstovus apie mokestinio ginčo procesą, kt.). UAB „Ernst & Young Baltic“ pareiškėjui išrašė PVM sąskaitą faktūrą EYB Nr. 000620360 29 935, 40 Eur sumai (b. l. 122), kurią pareiškėjas apmokėjo (b. l. 141). Iš suteiktų paslaugų detalizacijos matyti, kad už UAB „Ernst & Young Baltic“ suteiktas paslaugas, susijusias su aptariamu mokestiniu patikrinimo, pareiškėjas sumokėjo 22 700 Eur bendrą sumą.

Teismas sutinka su atsakovo atstovo VMI argumentais, kad išlaidos pastaboms dėl VAVMI patikrinimo akto parengimą ir pateikimą pareiškėjui neturėtų būti atlyginamos. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 128 – 131 straipsnius, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai tampa privalomais tik tada, kai juos patvirtina mokesčių administratorius sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto teikimas nėra privalomas, pastabose mokesčių mokėtojas turi teisę išdėstyti nesutikimo su apskaičiuotomis mokesčių sumomis argumentus, nurodyti kitas aplinkybes, į kurias, jo nuomone, mokesčių administratorius turėtų atsižvelgti prieš priimdamas teisinę galią turintį sprendimą. Pastabų dėl patikrinimo akto teikimas yra sudedamoji mokestinio patikrinimo procedūros dalis, tai – mokesčių mokėtojo nuomonės pareiškimas, siekiant kuo tiksliau nustatyti mokestinę prievolę. Todėl mokesčių mokėtojo išlaidos pastaboms parengti nepripažintinos mokestinio ginčo nagrinėjimo išlaidomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtos išlaidos pastabų patikrinimo aktui parengimui ir pateikimui negali būti vertinamos kaip mokesčių mokėtojo patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio taikymo prasme, todėl reikalavimo dalis dėl išlaidų rašytinių pastabų parengimui ir pateikimui priteisimo (3 500 Eur) atmestina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ paslaugų teikimo metu nebuvo draudžiama administraciniame procese naudotis ne advokatų teisine pagalba (Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., 49 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju turi būti įvertintina, ar pareiškėjo patirtos atstovavimo mokestiniame ginče išlaidos buvo protingos ir racionalios. Sprendžiant šį klausimą, vadovautinasi paslaugų teikimo metu galiojusiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), kadangi kitų asmenų (ne advokatų) atstovavimo išlaidos neturėtų būti priteisiamos didesnės, nei maksimaliai už atitinkamas paslaugas galėtų būti priteisiamos advokatams.

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad mokestinis ginčas vyko dėl reikšmingos sumos, jis buvo sudėtingas teisės normų aiškinimo, įrodymų vertinimo prasme, atstovų parengti procesiniai dokumentai (skundai VMI ir MGK) buvo išsamūs, parengti kvalifikuotai. Taigi, pagal šiuos kriterijus protingomis ir racionaliomis gali būti pripažįstamos sumos, pagal Rekomendacijas atitinkančios maksimaliai rekomenduojamas priteisti sumas už analogiškas advokatų teisines paslaugas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pastebėtina, kad Rekomendacijų 8 punkte nėra nurodyta, kokie rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme (8.1 punkte yra nurodytas rekomenduojamas priteisti dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme). Teismas sprendžia, kad už skundo VMI parengimą ir pateikimą pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.1 punkte (0,3 dydžio), kadangi toliau ginčas buvo nagrinėjamas MGK. Tuo tarpu už skundo MGK parengimą ir pateikimą, atsižvelgiant į tai, kad šis skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme, pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydžio). Už pareiškėjo atstovavimą MGK 2016-02-26 posėdyje, atsižvelgiant į šio posėdžio trukmę, užfiksuotą posėdžio protokole (MGK byla, t. 5, b. l. 8-11), pareiškėjui galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.19 punkte (už 1 val. 0,1 dydžio).

Teismo vertinimu, pagrindo priteisti pareiškėjui atskirai išlaidas už kitas suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodytas paslaugas (susitikimus su pareiškėjo atstovais, argumentų skundams aptarimą, pareiškėjų atstovų informavimą apie mokestinio ginčo procesą ir mokesčių administratoriaus veiksmus, pasiruošimą atstovavimui MGK) nėra, kadangi šios paslaugos vertintinos kaip sudedamoji paslaugų rengiant skundus VMI ir MGK bei atstovaujant pareiškėją MGK posėdyje dalis. Prašymas priteisti kaip turtinės žalos atlyginimą 800 Eur už tiesioginių nuostolių apskaičiavimą, netenkintinas. Kaip galima spręsti, ši suma buvo sumokėta už suteiktų paslaugų detalizacijos parengimą. Tačiau pažymėtina, kad ataskaitos apie paslaugų suteikimą parengimas yra įprasta paslaugų teikėjo prievolė (CK 6.722 straipsnis), todėl už tokios prievolės įvykdymą ir ataskaitos parengimą pareiškėjo sumokėta paslaugų teikėjui 800 Eur suma negali būti vertinama kaip protinga ir racionali išlaidų, susijusių su mokestiniu ginču, suma.

Rengiant skundą VMI (2015-09-09), užpraėjusio ketvirčio (2015 m. sausio-kovo mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) pagal Statistikos departamento duomenis buvo 699,80 Eur, todėl už šio skundo parengimą priteistiną 0,3 šio dydžio sumą sudaro 209,94 Eur. Rengiant skundą MGK (2015-12-17), užpraėjusio ketvirčio (2015 m. balandžio-birželio mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) pagal Statistikos departamento duomenis buvo 713,90 Eur, todėl už šio skundo parengimą priteistiną 2,5 šio dydžio sumą sudaro 1784,75 Eur. Atstovavimo MGK posėdyje metu (2016-02-26) užpraėjusio ketvirčio (2015 m. liepos-rugsėjo mėn.) vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) pagal Statistikos departamento duomenis buvo 735,10 Eur, todėl už vieną atstovavimo MGK posėdyje valandą priteistiną 0,1 šio dydžio sumą sudaro 73,51 Eur. Taigi, protingomis ir racionaliomis su mokestinio ginčo nagrinėjimu susijusiomis atstovavimo išlaidomis šiuo atveju teismas pripažįsta 2068,20 Eur sumą (209,94+1784,75+73,51).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistinas 2068,20 Eur turtinės žalos atlyginimas, likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Nors pareiškėjas skunde Lietuvos valstybės atstovu nurodė tiek VAVMI, tiek VMI, tačiau skunde ir patikslintame skunde žalos atsiradimą iš esmės siejo su VAVMI veiksmais, susijusiais su patikrinimo akto patvirtinimu. Kadangi pirminius veiksmus, lėmusius būtinybę pareiškėjui inicijuoti mokestinį ginčą (priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo), atliko būtent VAVMI, žalos atlyginimas priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VAVMI.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo UAB ,,Vilnius Office Park“ skundą iš dalies tenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB ,,Vilnius Office Park“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 2068,20 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus dvidešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Likusią pareiškėjo UAB ,,Vilnius Office Park“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.