Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas R. M. ūkininko ūkio savininku - darbdaviu, leido šiame ūkyje dirbti ūkio darbus (skinti agurkus, braškes, ravėti bulves) R. F. laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 16 d. ir M. J. 2010 m. birželio 16 d., nepasirašius su jomis rašytinių darbo sutarčių, neįteikus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių ir neišdavus joms darbo pažymėjimų, bei už darbą sutarė atsilyginti agurkais, braškėmis (išmokos natūra), suteikė joms darbo priemones (pirštines, kauptukus). Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 3 dalies, 99 straipsnio 2 bei 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5) seka, kad šioje byloje R. M. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad R. F. ir M. J. realiai dirbo R. M. ūkininko ūkio naudai – skynė agurkus, braškes, ravėjo bulves (b. l. 5, 7, 9, 12, 13, 14, 15). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5), operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 7), faktų fiksavimo pažymos (b. l. 9-10), R. F., M. J., L. M. ir R. M. paaiškinimų (b. l. 12-15), kitos bylos medžiagos nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, R. F. ir M. J. atliko pagalbinių darbininkių prie žemės ūkio darbų funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbdavys R. M. nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, suteikė darbuotojoms darbo priemones, buvo nustatytas darbo laikas – nuo 6 val. iki 14 val.), buvo susitarta dėl atlyginimo (agurkais, braškėmis). Tai, kad atlyginimas buvo mokamas natūra ir nebuvo susitarimo dėl atlyginimo pinigais, nepanaikina atlygintinumo fakto. Veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. Faktiškai dirbdamos R. F. ir M. J. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Apeliantas teigia, kad jis su R. F. ir M. J. sudarė rangos sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. M., R. F. ir M. J. parodymus, kuriais jie bandė įrodyti buvus rangos santykiams. Rangos sutarčių sudarymas nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi faktiškai tarp asmenų buvo susiklostę darbo santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų V. V., D. P. ir R. V. parodymų patikimumu, kadangi nuo pat tyrimo pradžios jų surašyti dokumentai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, R. M., R. F. ir M. J. pirminiai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi. Tai sudaro pagrindą abejoti R. M., R. F. ir M. J. parodymų patikimumu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirminiai šių asmenų paaiškinimai turi didesnę įrodomąją reikšmę ir geriau atspindi realią situaciją, todėl jais ir remiamasi.

Visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apelianto teiginį, kad jis yra smulkus ūkininkas, paneigia byloje surinkti duomenys (b. l. 7-8, 15, 18-22, 31). Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad R. M. ūkininko ūkis veikia rinkoje kaip pelno siekiantis ūkio subjektas. Taigi Biržų rajono apylinkės teismo paskirta minimali nuobauda, numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, nelaikytina per griežta ir atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.