Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-957-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
1-957-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-957-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39295-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2018-07-17 Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 2000 Eur dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018-08-15 apie 21.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu smogė vieną smūgį kartu gyvenančiam tėvui V. A. į veidą, spyrė du spyrius į pilvą, tuo šeimos nariui V. A. sukėlė fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį grįžo gyventi į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2018-08-15 vakare namuose su tėvu V. A. gėrė alkoholį, abu buvo neblaivūs. Apie 21 val. kambaryje tarp jo ir tėvo V. A. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės dėl girtumo neprisimena. Konflikto metu jis susinervino ir tyčia kumščiu smogė vieną smūgį sėdinčiam tėvui į veidą, kur pataikė nematė. Nuo smūgio tėvas nugriuvo nuo kėdės, nugriuvusiam ant šono, jis koja gal du kartus įspyrė į pilvą. Tėvas pradėjo koliotis, keiktis, sakė, kad skauda pilvą. Suprato, kad smogdamas į veidą ir spirdamas du kartus į pilvą, tėvui sukėlė fizinį skausmą, todėl nuo tėvo atsitraukė. Tėvas atsikėlė ir telefonu paskambino policijai, atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 3,5 promilių girtumą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 33-34).

Nukentėjęs V. A, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. vasaros pradžioje sūnus V. A. apsigyveno jam ir žmonai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumi geri, tik kartais, kai jis arba sūnus būna neblaivūs, tarp jų kyla žodiniai konfliktai. 2018-08-15 sūnus grįžo neblaivus. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, abu su V. A. kambaryje dviese gėrė alų. Kiek alkoholio abu išgėrė neprisimena, bet jautėsi labai apsvaigęs. Begeriant tarp jo ir sūnaus dėl kažkokių priežasčių kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. A. susinervino, keikdamasis tyčia smogė kumščiu vieną smūgį į veidą, pataikydamas į dešinę akį. Nuo smūgio jis nugriuvo nuo kėdės ant grindų. V. A. koja stipriai spyrė du spyrius į pilvą. Nuo sūnaus smūgio ir spyrių skaudėjo akį ir pilvą. Jis pradėjo šaukti, kad skauda, todėl sūnus atsitraukė. Kambaryje tuo metu nieko nebuvo ir konflikto niekas nematė. Paskambinęs pagalbos telefonu pranešė, kad namuose sumušė sūnus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,17 promilių girtumą, medikų pagalbos atsisakė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti kategoriškai atsisakė. Civilinio ieškinio nereškia, sūnui pretenzijų neturi, nes konfliktas su sūnumi kilo dėl abiejų girtumo (b.l. 14-15).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2018-08-15 Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 4);

2018-08-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kur užfiksuotas apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7);

2018-08-15 Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK vyr. patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2018-08-15 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas sužalotas V. A., užfiksuotas patinimas ir kraujosruva veide bei krūtinėje (b. l. 9-12);

Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad V. A. nustatytas 2,17 promilių girtumas. (b. l. 8);

Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad V. A. nustatytas 3,50 promilių girtumas (b. l. 26).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. A. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018-08-15 apie 21.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu smogė vieną smūgį kartu gyvenančiam tėvui V. A. į veidą, spyrė du spyrius į pilvą. Nukentėjęs V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad dėl sūnaus V. A. suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 39). Civilinio ieškinio nukentėjęs nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 37).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. A. teistas (b. l. 19-20, 41-44), padaręs administracinius nusižengimus, už nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį nutarimas nepriimtas (b. l. 22), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 25), nedirba (b. l. 23). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. A. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas paskiria kaltinamajam V. A. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas V. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-15 21.30 val. iki 2018-08-16 10.22 val. (viena para) (b. l. 28, 29).

Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35-36) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų su 2 000,00 Eur bauda bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-18 iki 2018-06-19 (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-15 21.30 val. iki 2018-08-16 10.22 val. (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį V. A. įpareigoti per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam V. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam V. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Išaiškinti V. A., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė