Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, B. P. dėl kredito sutarties modifikavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2015 m. liepos 17 d. tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Paslaugos būstui“ direktorės sudarytos Kredito sutarties Nr. VL-ST-15-9632 priedą Nr. 1 nuo jo sudarymo momento ir jį išdėstyti taip:

sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusios ¾ dalys minėto buto nuosavybės teise priklauso ieškovo broliui trečiajam asmeniui B. P.. Ieškovas jam priklausančią minėto buto dalį paveldėjo iš tėvo K. P. mirties. Iki K. P. palikimo atsiradimo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko renovacija, kurią organizavo trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“. Gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimą organizuojančios UAB „Paslaugos būstui“ atstovė šios įmonės direktorė R. U. 2015 m. liepos 17 d. ieškovo vardu sudarė kredito, kurio paskirtis –daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimas, sutartį Nr. 15-056417-FK, pagal kurią butui Nr. 10 suteiktas 10 637,12 EUR kreditas su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Bankas taip pat pateikė kredito mokėjimo grafiką, pagal kurį kredito mokėjimas paskaičiuotas bendrai ieškovui ir trečiajam asmeniui B. P., kuriam priklauso ¾ dalys buto. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į kredito sutartį pasirašiusias šalis – UAB „Paslaugos būstui“ ir AB „Swedbank“, prašydamas sudaryti ieškovo vardu naują kredito sutartį, proporcingai paskirstant suteiktą kreditą bendraturčių nuosavybės teise turimai buto daliai. Atsakovas atsisakė tenkinti minėtą ieškovo prašymą. Ieškovo manymu, kredito sutarties sąlyga dėl solidarios visų buto savininkų atsakomybės nustatymo, numatyta kredito sutarties 1.7 punkte, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d., numatančiai kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, bei to paties straipsnio 7 d., numatančia, kad buto savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kredito sutartis sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tikslinės paskirties kredito, suteikiamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir skirto tikslinei paskirčiai – daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui, suteikimo tvarką ir sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 str. 1 d. sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir tam tikslui skirtų lėšų skolinimosi turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma, o minėto įstatymo 3 d. numato, kad kredito sutartis su bankais dėl kredito namui atnaujinti sudaroma bendrojo naudojimo objektų valdytojo butų ir kitų patalpų savininkų vardu arba savo vardu, veikiant butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas, kurio ¼ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime balsų dauguma priėmė sprendimus dėl investicijų plano tvirtinimo ir lėšų skolinimosi bei pagrindinių kredito sutarties sąlygų. Tokie sprendimai privalomi ir ieškovui, kaip daugiabučiame gyvenamajame name esančio buto savininkui. Kadangi su atsakovu sudaryta kredito sutartis išreiškė visų daugiabučio namo Joniškės g. 14, Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų valią, ieškovas laiko, kad tokiu būdu buvo įgyvendintas sutarties laisvės principas. Kreditas suteikiamas konkrečiam objektui – butui/patalpai, o ne neidentifikuotai buto/patalpos daliai atnaujinti. Todėl visi buto bendraturčiai solidariai atsako už butui/patalpai atnaujinti suteikto kredito grąžinimą. Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kredito sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 str. 1 d. numatė, kad sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovo 2016 m. kovo 8 d. raštu pateiktas Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2014 m. gegužės 8 d. protokolas (e.b.l. 128-131) patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma buvo pritarta namo atnaujinimo investicijų planui, investicijų sumai, taip pat preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, t. y. pritarta, kad visos su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas, taip pat kreditą, skirtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimui, privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykiui). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. 6 d. toks sprendimas galioja bei yra privalomas ir ieškovui, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčiui. Tokiam sprendimui pritarė ir tuometinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas K. P., kurio teisių perėmėjas yra ieškovas (e.b.l. 136-138).Teismas nurodė, jog ieškovas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., laikydamas, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai proporcingai ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), daliai, t. y. ¼ daliai minėto buto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Toks santykis turi būti nustatomas vadovaujantis viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie buto, kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto, ir daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ieškovo nuosavybės teisė tik į idealiąja ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovui nuosavybės teise priklausanti minėto buto dalis nėra atidalinta, todėl nėra galimybės identifikuoti, kokia minėto buto bendrojo naudingojo ploto dalis priklauso ieškovui, kokia kitam šio buto bendraturčiui. Taigi, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovui priklausančios šio buto dalies bendrasis naudingasis plotas yra lygus ¼ daliai viso buto bendrojo naudingojo ploto.Teismas pažymėjo, kad 2015 m. liepos 10 d. Kredito sutarties Nr. VL-ST-15-9632 3.7 punkte numatyta, kad kreditas išmokamas kredito gavėjams proporcingai jiems priklausančiam butui/patalpai daugiabučiame name tenkančią nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje pagal buto/patalpos naudingojo ploto ir viso daugiabučio namo naudingo ploto santykį. Teismas konstatavo, kad toks suteikiamo kredito proporcijos nustatymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., 4.85 str. nustatytą butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios namo bendrojo naudojimo objektų dalies reglamentavimą. Kredito sutarties 1 priede ieškovo nurodymas kaip kredito gavėjo, o kito bendraturčio – B. P. kaip bendraskolio neįtakoja ieškovo, kaip kredito gavėjo teisių, nes abu buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai solidariai atsakingi už minėtam butu priskirtą kredito dalį. Solidarios atsakomybės esmė yra tai, kad kreditorius savo pasirinkimu gali nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į kiekvieną iš solidarių skolininkų visa apimtimi. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas modifikuoti kredito sutartį taip, kad būtų kredituojama ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą atsisakyti jo reikalavimo teisės į minėto buto bendraturčius kaip solidarius skolininkus, nepagrįstas, neatitinka teisės aktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkų santykius su trečiaisiais asmenimis dėl namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, su tuo susijusių savininkų prievolių apimties.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Atsakovo sutartis su Europos investiciniu banku teismui nebuvo pateikta, todėl ja remtis savo sprendime pirmos instancijos teismas negalėjo.

9.2. Bendraturčiai įsipareigoja visas su namo atnaujinimo investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas apmokėti proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Jokių kitų Kreditavimo sutarties sąlygų, kurioms pritarė K. P. atsakovas nepateikė, prie balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nurodyta, kad pridedamas kreditavimo sutarties projektas 9 lapų apimties, o 2015-07-10 Kredito sutartis Nr. VL-SI-15-9632 yra 17 lapų. Ji parengta 2015 m., todėl akivaizdu, kad balsavimu buvo pritarta ne šiai sutarčiai. Dėl šios aplinkybės pirmos instancijos teismas apskritai nepasisakė. Atsakovas su trečiuoju asmeniu turėjo sudaryti sutartį pagal tokį kreditavimo sutarties projektą, dėl kurio nubalsavo Joniškės g. 14 namo butų savininkai.

9.3. Teismas neįvertino, kad 2015-07-10 Kredito sutarties Nr. VL-ST-15-9632 1.7. p., 9.3. p. ir 17.1. p., įtvirtinantys bendraturčių prievolės solidarumą, įtraukti į sutartį į tik atsakovo iniciatyva, vienašališkai, be apelianto ir trečiojo asmens B. P. ar kitų (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų pritarimo, jų neinformavus, už tokią sąlygą balsuota nebuvo. Ši sąlyga yra siurprizinė. Joks protingas bonus pater familias kriterijus atitinkantis asmuo negalėjo tikėtis, kad buto bendraturčių prievolė bus solidari.

9.4. Atsakovo pozicija, apeliantui ir trečiajam asmeniui B. P. prievolė grąžinti kreditą tiesiogiai kyla iš 2015-07-17 Kredito sutarties Nr. 15-056417-FK. Ji numato apelianto ir B. P. prievoles. Pagal 2014 m. gegužės 8 d. susirinkimo balsavimo raštu biuletenį ir Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, K. P. ir kiti Joniškės g. 14 butų savininkai balsavo tik dėl kredito sutarties sudarymo, t. y. pagrindinės sutarties. Dėl 2015-07-17 Kredito sutarties Nr. 15-056417-FK apelianto tėvas K. P. nebalsavo, ji apelianto ir trečiojo asmens B. P. vardu buvo sudaryta tik po K. P. mirties. Apeliantas jokio sutikimo dėl sutarties sudarymo nedavė. CK 4.85 str. yra skirtas sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priėmimui. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nereglamentuoja sutarčių tarp banko ir Fizinio asmens sudarymo. Todėl sudarant 2015-07-17 Kredito sutartį Nr. 15-056417-FK šios nuostatos neturėjo būti taikomos.

9.5. Teismas neteisingai aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias prievolės solidarumą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apelianto ir trečiojo asmens B. P. prievolė atsakovui yra solidari. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai yra atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Taigi Civiliniame kodekse solidari buto bendraturčiu atsakomybė pagal prievoles nėra įtvirtinta. Tokios nuostatos nėra nei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, nei Daugiabučio namų savininkų bendrijų įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme.

9.6. Teismo išvada, kad bendraturčiai atsako proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui, ir tos patalpos privalo būti įregistruotos kaip atskiri objektai yra visiškai nepagrįsta. Teismas šio savo teiginio neargumentavo nei aktualia teismų praktika, nei teisės aktų nuostatomis. Dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje gali būti tiek realiosios, tiek idealiosios. Apelianto ir B. P. nuosavybės teisės dalys yra nustatytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Turto atidalinimas iš bendrosios nuosavybės yra bendrosios nuosavybės teisės pabaiga, todėl teismo argumentai, kad apelianto su B. P. dalys bendrojoje nuosavybėje būtų aiškios tik turtų atidalijus, neturi teisinio pagrindo.

9.7. Teismas nepagristai nusprendė, kad nėra pagrindo modifikuoti sutartį, nes apeliantas neįrodė CK 6.228 str. 3 d. numatytų pagrindų, o apelianto siūlomas sutarties pakeitimas ne užtikrintų, o pažeistų šalių sutartinių prievolių pusiausvyrų. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės. Teismas neargumentavo, kodėl apelianto siūlomas sutarties pakeitimas pažeistų šalių pusiausvyrą. Teismas nepaaiškino, kodėl, jo manymu, įpareigojimas apeliantui grąžinti atsakovui B. P. tenkančią kredito dalį labiausiai atitinka visų šalių interesus. Atsakovas įgyja teisę reikalauti viso kredito padengimo iš apelianto, nors apeliantui priklauso vos 1/4 buto, taip versdamas apeliantą tapti trečiojo asmens savo brolio B. P. kreditoriumi, kas sudaro sąlygas galimiems konfliktams bei teisiniams ginčams tarp bendraturčių ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

12. Tarp šalių yra kilęs dėl kredito sutarties pakeitimo, apeliantui siekiant pakeisti sutartyje įtvirtintas jam tenkančios kredito, skirto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), dalies grąžinimo sąlygas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Swedbank“ ir UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. liepos 10 d. sudarė Kredito sutartį Nr. VL-ST-15-9632 (e.b.l. 8-23). Minėta kredito sutartimi šalys susitarė dėl paskolos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų suteikimo daugiabučiam namui modernizuoti. Sudarydamas minėtą kredito sutartį trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ veikė kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, atstovaudamas minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus; sutartis sudaryta ir kreditas suteiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu. Atsakovas AB „Swedbank“ ir trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. spalio 23 d. pasirašė susitarimą Nr. VL-ST-15-9632-1 dėl 2015 m. liepos 10 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-15-9632 pakeitimo, kuriuo buvo pakeistos kai kurios kredito sutarties sąlygos dėl kredito panaudojimo terminų ir pan. (e.b.l. 86-87).

13. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias prievolės solidarumą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apelianto ir trečiojo asmens B. P. prievolė atsakovui yra solidari. Apeliantas savo šį teiginį grindžia tuo, jog pagal CK 4.76 str. kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai yra atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

14. Pagal kredito sutarties 6.1. punktą kredito gavėjai įsipareigoja visą banko suteiktą 9 skyriuje numatyta tvarka grąžinti bankui dalimis ir terminais, nurodytais grafike, iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos, išskyrus, jei kredito grąžinimo terminas yra sutartyje numatytais atvejais pratęsiamas. Kredito dalinių grąžinimų sumos ir jų mokėjimai terminai nurodyti Grafike, kuris pateikiamas Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais kiekvienam kredito gavėjui pagal jam tenkančią kredito dalį. Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, kad šalys susitaria ir kredito gavėjai sutinka, kad, suėjus Sutartyje numatytiems mokėjimų terminams, Bankas be atskiro įspėjimo nurašys iš sąskaitos mokėjimų sumas už kredito gavėjui tenkančią kredito dalį. Pagal sutarties 17.1 punktą, kredito gavėjo ir jo bendraskolių prievolė grąžinti Bankui kredito gavėjui tenkančią kredito dalį, mokėti palūkanas už kredito gavėjui tenkančią kredito dalį bei kitus mokėjimus, privalomus mokėti pagal šią Sutartį už kredito gavėjui tenkančią kredito dalį, yra solidari, kredito gavėjas su bendraskoliais atsako Bankui kaip solidarūs skolininkai, kiek tai susiję su kredito gavėjui tenkančia kredito dalimi, ir Bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį, kiek tai susiję su kredito gavėjui tenkančia kredito dalimi, įvykdytų tiek kredito gavėjas su bendraskoliais bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Solidarioji pareiga po kredito gavėjo (bendraskolių) mirties jo įpėdiniams nedalijama ir mirusio kredito gavėjo (bendraskolių) įpėdiniai kartu su likusiu gyvu kredito gavėju (bendraskoliais) atsakys Bankui kaip solidarūs skolininkai.

15. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis nuo 2015 m. balandžio 10 d. trečiajam asmeniui B. P. nuosavybės teise priklauso ¾ dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d. ieškovui J. P. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis minėto buto (e.b.l. 25-26). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2014 m. gegužės 8 d. protokolas (e.b.l. 128-131) patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma buvo pritarta namo atnaujinimo investicijų planui, investicijų sumai, taip pat preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, t. y. pritarta, kad visos su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas, taip pat kreditą, skirtą namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimui, privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykiui). Buvęs buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas K. P. šioms sąlygoms taip pat pritarė. Gyventojų balsų dauguma pritarus šioms sutarties sąlygoms, vadovaujantis 4.85 str. 6 d., toks sprendimas buvo privalomas ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, o po šio savininko mirties - jo įpėdiniams. Aplinkybė, kad po K. P. savininko mirties butas priklauso dviems savininkamas, nesudaro pagrindo šių sąlygų traktuoti kitaip. Abu buvo bendrasavininkai (apeliantas ir trečiasis asmuo) prieš atsakovą atsako kaip bendraskoliai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į sutarties 17.1 punktą, tiek CK 4.76 str., pagal kurį bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

16. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Kasacinio Teismo praktika, sprendė, kad esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai), o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. reglamentuoja ne bendraturčių santykius su trečiaisiais asmenims, bet bendraturčių tarpusavio santykius. Vieno bendraturčio prievolių išlaikyti bendrą daiktą nevykdymo atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. numato kitų bendraturčių interesų gynimo priemones, t. y. teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl tokios pareigos nevykdymo atlyginimą. Tačiau nuosavybės subjekto daugetas neturi įtakos savininkų santykiams su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad jis su trečiuoju asmeniu negali būti solidariai atsakingi už buto išlaikymą, o turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui laikytinas nepagrįstu. Šiame kontekste atmetamas ir kitas apelianto teiginys, kad 2015-07-10 Kredito sutarties Nr. VL-ST-15-9632 1.7. p., 9.3. p. ir 17.1. p., įtvirtinantys bendraturčių prievolės solidarumą, sąlyga yra siurprizinė, kadangi sąlyga nėra neprieštaraujanti įstatymo nuostatoms.

17. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal 2014 m. gegužės 8 d. susirinkimo balsavimo raštu biuletenį ir Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, K. P. ir kiti (duomenys neskelbtini) butų savininkai balsavo tik dėl kredito sutarties sudarymo, t. y. pagrindinės sutarties. Dėl 2015-07-17 Kredito sutarties Nr. 15-056417-FK apelianto tėvas K. P. nebalsavo, ji apelianto ir trečiojo asmens B. P. vardu buvo sudaryta tik po K. P. mirties. Apeliantas jokio sutikimo dėl sutarties sudarymo nedavė. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu. Pagal 2014-05-02 Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio 5.2 punktą K. P. sutiko įgalioti namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiame biuletenyje nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų įvykdymu, įskaitant pateikti paraišką bei visus kitus dokumentus, reikalingus kreditui gauti; pateikti Namo butų ir kitų patalpų savininkų asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą); pasirašyti kreditavimo sutartį, jos pakeitimus bei visus kitus su tuo susijusius dokumentus; reikalui esant, kreditavimo sutarties pasirašymo metu atlikti minimalius (neesminių) kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimus; pasirašyti prašymus (mokėjimo nurodymus) kredito išmokėjimui (el. b. t.1, b.l. 138). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto tėvas, kaip ir dauguma namo bendraturčių sutiko, jog visus reikiamus su sutartimi susijusius dokumentus pasirašytų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pagrįstai priedas buvo pasirašytas K. P. įpėdinių vardu, nes butas ir su jo išlaikymu susijusios prievolės paveldėjimo pagrindu atiteko apeliantui ir trečiajam asmeniui.

18. Aplinkybė, kad kredito gavėju nurodytas apeliantas, o bendraskoliu trečiasis asmuo nėra reikšminga, kadangi vadovaujantis sutarties 1.7 punktu sutarties 1 priede nurodyta kredito dalis, kurią prie šios dalies nurodytas kredito gavėjas privalo solidariai kartu su bendraskoliais sutartyje nustatyta tvarka grąžinti bankui. Taip pat 1.8 punkte įtvirtinta, jog bendraskoliai –asmenys, esantys to paties buto arba patalpos savininkais (bendraturčiais), t. y. buto/patalpos, kurios vienas iš savininkų yra Kredito gavėjas, bendraturčiais, kurie Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti kaip bendraskoliai ir kurie kartu su Sutarties priede Nr. 1 nurodytu kredito gavėju solidariai privalo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kredito gavėjui tenkančią kredito dalį.

19. Vertinant apelianto reikalavimą pakeisti sutartyje įtvirtintas jam tenkančios kredito dalies grąžinimo sąlygą jo nurodytu būdu, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis atsakovo interesus. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas reiškia reikalavimą ieškinyje pakeisti sutarties Nr. 1 priede sąlygą „tenkanti kredito dalis – 10 637,12 Eur“ ir vietoj šios sąlygos įrašyti „tenkanti kredito dalis – 2 659,28 EUR“ kartu įrašant, kad kredituojama ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodo kaip turėtų būti paskirstoma likusi 7 977,84 Eur suma suteikto kredito, nes visam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 10 637,12 Eur kreditas. Sutarties priede Nr. 1 nurodžius tik 2 659,28 EUR sumą ¼ butui, nenurodant kaip ir kam turi būti paskirstoma likusi suteikto kredito suma sutarties priede Nr. 1, šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes neatitinka faktinės situacijos be to, apelianto nurodomu būdu pakeitus sutartį, trečiasis asmuo būtų išvis atleidžiamas nuo prievolės išlaikyti butą pagal bendrasavininkų daugumos priimtus nutarimus.

18. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.