- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- I-5974-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00613-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2013-02-09 iki 2016 m. jis buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Etapavimo metu pareigūnai žemino jo orumą, nuolat tyčiojosi ir demonstravo kovinius ginklus, atlikdami daiktų bei asmens apžiūras išsityčiodavo tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų, automobiliai būdavo nuolat perpildyti, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, neužtikrinamas gryno oro patekimas į automobilius, automobiliai neatitinka saugos reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad 2014-11-25 jis buvo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su daugybiniais lūžiais, todėl teapavimo metu jis jautė didelius skausmus. Taip pat pažymi, jog jis serga žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV), o tokie asmenys turi būti etapuojami atskirai nuo kitų. Dėl tokių etapavimo sąlygų jis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, diskomfortą, psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą, nerimą, baimę ir skausmą, todėl jam kilo neturtinė žala kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 11–13, 78–79).
Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros, įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai. Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 p. konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis, o vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ir automobiliais, kuriuose saugos diržai yra įrengti. Nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 137 p. jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė. Pasisakydama dėl pareiškėjo sveikatos būklės etapavimo metu paaiškina, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sąrašas ir konvojavimo paraiška. Jei dokumentacijoje nurodyta, kad konvojuojamasis vykti gali, nėra teisinio pagrindo jo nepriimti, o šiuo atveju įrašų, kad pareiškėjas negali būti etapuojamas nebuvo. Be to, konvojuojamieji privalo pasirašyti asmens pažymoje apie pretenzijas dėl sveikatos ir patvirtinti galimybę vykti, o priešingu atveju kviečiamas medicinos darbuotojas ir sprendžiamas klausimas dėl palydos skyrimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas pažeidžia jo teises, konvojaus viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau duomenų, jog tokie skundai buvo pateikti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013-02-09 iki skundo padavimo teismui dienos viso buvo konvojuojamas 6 kartus (b. l. 14–15, 18–19, 22–23, 26–27, 30–31, 34–35). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: „Iveco“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (b. l. 39), „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 43–44), „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (27 sėdimos vietos) (b. l. 56), „VW LT46“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (11 sėdimų vietų) (b. l. 61), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 64), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 67), „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 70).
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Taisyklių 74 p. nustatyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams <...>.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 p. nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 14–37) tvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 6 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų, vadinasi, Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, jog prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojavimui ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.
Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog automobiliuose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, neužtikrinamas gryno oro patekimas į automobilius, pažymėtina, kad Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 38, 42, 47–55, 62–63, 73–74). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 41, 46, 59, 66, 69, 72), UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 58) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Dėl pareiškėjo teiginio apie kovinių ginklų demonstravimą konvojavimo metu pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3 p., 221 p. konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas. Taip pat, pareiškėjo teiginys, kad jis serga ŽIV ir turėjo būti etapuojamas atskirai nuo kitų asmenų bei negalėjo būti etapuojamas su daugybiniais lūžiais teismas pažymi, kad Taisyklių 99.4 p. nustato, jog be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje. Taisyklių 103.7 p. nustato, jog sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – asmenys konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad buvo medicinos darbuotojo išvada ar pats pareiškėjas būtų pareiškęs pretenzijas dėl galimybės vykti etapu, todėl minėti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, jog jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, jog automobilyje nebuvo saugos diržų, nes vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.