- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2-732-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07701-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas (pirm.)
- Ieškovas
- Z. D.
- Atsakovas
- Valstybei, " Turto bankas "
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, notarė G, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Liertuvos Respublikos Finansų ministerijos
teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. D. patikslintą ieškinį, atsakovei Valstybei atstovaujamai VĮ Turto bankas, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir notarė G. K., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašo padalinti ieškovės ir (duomenys neskelbtini) mirusio I. M., santuokos metu įgytą turtą: automobilį Opel Record asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M. . Netenkinus ieškovės prašymo dėl buto pripažinimo ieškovės asmeninės nuosavybės teise, priteisti minėtą butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Ieškovė Z. D., susituokė su I. M.. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, apsigyveno ginčo bute, kuriame ieškovė gyveno dar iki santuokos sudarymo bei kurį buvo gavusi jos močiutė V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu vyko privatizacija, ieškovė su močiute susitarė, kad butą, kuriame gyveno, įsigys ieškovė.?
3. (duomenys neskelbtini) Ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir įgijo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Už butą buvo atsiskaityta taip: didžiausią sumą sumokėjo Ieškovės močiutė V. B., t. y. 10 000,00 (dešimt tūkstančių, 00 kapeikų), kurie buvo nurašyti Taupomojo banko pranešimu apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ieškovė iš savo asmeninių lėšų, grynaisiais sumokėjo 1 512,60 rublių (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika rublių šešiasdešimt kapeikų) (tai atsispindi išduotame banko kvite), o I. M. prisidėjo prie Buto įsigijimo sumokėdamas viso 856,00 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis rublius, 00 kapeikų), kurie buvo nurašyti Taupomojo banko pranešimu apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Be to santuokos metu, iš bendrų sutuoktinių lėšų, (duomenys neskelbtini)., buvo įsigytas automobilis „Opel Record“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutuoktinio I. M. tėvai, ieškovei ir I. M. atidavė garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
5. Ieškovė su I. M. nuo (duomenys neskelbtini). birželio mėn. kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. I. M. nuo to laiko išsikraustė iš Buto ir niekada negrįžo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 13 d. sprendimu sudaryta santuoka buvo nutraukta ((duomenys neskelbtini)įrašas ištuokos metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tačiau, santuokos metu įgytas turtas, teismo sprendimu padalintas nebuvo.
7. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teisės į butą ieškovei buvo įregistruotos 2001 m. spalio 2 d., t. y. jau po santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo butu Ieškovė visą laiką naudojosi, jį prižiūrėjo bei išlaikė viena.
8. Be to, 2018 m. spalio 10 d. ieškovė sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią mokėjo už daugiabučio, kuriame yra Butas, remontą, Ieškovė nuo pat Buto įsigijimo mokėjo visus mokesčius. Ieškovė buvo įsitikinusi, jog Butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes jis registruotas jos vardu, jokių papildomų žymų VĮ „Registrų centras“ išraše nėra, kaip ir (duomenys neskelbtini) sudarytoje Buto pirkimo - pardavimo sutartyje, jokių įrašų taip pat nenurodyta.
9. Teigė, kad ieškovė santuokoje įgytą turtą dar iki jos nutraukimo su I. M. pasidalijo, t. y. (a) I. M. atiteko automobilis „Opel Record“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, b) Z. D. ginčo butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadangi šiame Bute Ieškovė gyveno dar iki santuokos sudarymo, o pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta jos vardu, be to, už butą didžiausią dalį sumokėjo ieškovės močiutė, su kuria ieškovė buvo susitarusi, kad už butą sumokėtų pinigų močiutei grąžinti nereikės, tačiau močiutė gyvens bute kartu su ieškove iki pat mirties. Todėl galima teigti, kad močiutė savo anūkei padovanojo sumokėtus pinigus už butą. Sudarant buto įsigijimo sandorį I. M. žinojo, kad butas buvo įgytas Ieškovės ir jos močiutės asmeninėmis lėšomis bei į šį turtą jis niekada nepretendavo ir sutiko, kad Butą įgytų Ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis. Todėl dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo tarp sutuoktinių nekilo jokių nesutarimų. Be to, tiek Ieškovė tiek ir I. M. buvo įsitikinę, kad Butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir priklauso tik jai. I. M. , kaip kompensacija, už jo sumokėtus 856 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis rublius, 00 kapeikų) už ginčo Butą atiteko visas kitas santuokos metu abiejų sutuoktinių bendrai įgytas ir turėtas turtas: automobilis „Opel Record“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir garažas, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurį atidavė I. M. tėvai.
10. Pabrėžė, kad ieškovė butu naudojasi kaip savo nuo pat jo įsigijimo ir po santuokos nutraukimo jau daugiau kaip 20 metų. Po to, kai tarp Šalių santuoka buvo nutraukta, I. M. išsikraustė iš Buto ir daugiau niekada ten negrįžo, kaip ir pretenzijų dėl ginčo Buto niekuomet nereiškė.
11. Ieškovei, nusprendus parduoti ginčo butą, laikotarpiu tarp 2020 m. gegužės - birželio mėn., ji iš notaro sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) I. M. mirė, o Butas, priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors Ieškovė visą laiką buvo įsitikinusi, jog Butas asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso jai. Kadangi Ieškovė po santuokos nutraukimo apie buvusį sutuoktinį I. M. jokių duomenų neturėjo, todėl 2020 m. liepos 21 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto notarus dėl informacijos suteikimo apie pradėtą paveldėjimo teisės bylą bei priimtą I. M. palikimą. Ieškovei buvo suteikta informacija, kad paveldėjimo teisės byla buvo užvesta Klaipėdos 10 - jame notarų biure, notarė G. K.. Tuo pat metu paaiškėjo, jog I. M. palikimą 2019 m. gegužės 20 d. priėmė Lietuvos Respublika.
12. Pažymėjo ir tai, jog duomenys, kad Lietuvos Respublika priėmė I. M. priklausiusią Buto dalį, iki šios dienos nėra paviešinti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išraše tokių duomenų taip pat nėra ir Klaipėdos m. 10-ojo notaro biuro notarės G. K. išduotame 2019 m. birželio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Liudijimas). Nuosavybės teisės nuo pat buto įsigijimo įregistruotos tik ieškovės vardu, kitaip tariant, situacija nepakito iki pateikiant teismui šį ieškinį. Kadangi kitos galimybės pripažinti butą ieškovės asmenine nuosavybe nėra, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
13. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė teismo posėdyje taip pat pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo padalinti ieškovės ir (duomenys neskelbtini) mirusio I. M. , santuokos metu įgytą turtą: automobilį Opel Record asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M. .
14. Be to ieškovė teismo posėdyje taip pat pareiškė, kad atsisako kad jos naudai būtų priteistos iš atsakovo jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidų, t.y. sumokėtas žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad ieškovės Z. D. ieškinio reikalavimą dėl automobilio „ Opel Record“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo I. M. naudai, atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovės reiškiamą reikalavimą, butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 kuriuo buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. VĮ Turto bankas tik nuo 2015-03-20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus.
17. 2019-04-09 d. gavo pranešimą dėl numatomo I. M. palikimo perdavimo valstybei, todėl pradėjo veiksmus dėl palikėjui priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. VĮ Turto bankas, atstovaudama valstybę, apie tai 2019-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
18. VĮ Turto banko nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, dėl buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teisės, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. Civiliniame kodekse (toliau - CK) buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį faktą byloje patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenys, kuriuose nurodoma, kad Z. D. nuosavybės teisė į minėtą butą buvo įregistruota po santuokos sudarymo. Iš ieškovės į bylą pateiktų mokestinių dokumentų, taip pat negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad visi įnašai už butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sumokėti tik ieškovės lėšomis.
19. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Be to, tik turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, gali būti pripažintas kiekvieno iš jų nuosavybe. Taigi, tik įrodžius minėtas sąlygas, gali būti paneigta, kad tam tikras turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
20. Paminėjo ir tai, kad valstybė jau yra paveldėjusi (duomenys neskelbtini), mirusio I. M. turtą, t. y., pinigines lėšas, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir automobilį „Opel Record“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas padalinti minėtą automobilį ir asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M., negali būti patenkintas. Be to, šis reikalavimas prieštarauja jos patikslintame ieškinyje nurodytam teiginiui, kad po santuokos nutraukimo buvo sudarytas susitarimas ir šis turtas atiteko jos buvusiam sutuoktiniui. Šiuo atveju, VĮ Turto bankas nėra materialinio teisinio santykio dalyvis iš kurio yra kilęs ginčas, taip pat neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, todėl nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Dėl to VĮ Turto bankas negali atsakyti pagal Z. D. ieškinį ir jis iš viso neturi pagrindo savarankiškai dalyvauti, kaip civilinės bylos proceso šalis, jos nagrinėjime. Be to, VĮ Turto bankas neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises ar jos teisėtus interesus, todėl dėl šiame atsiliepime nurodytų argumentų nesutinka, kad iš mūsų įmonės būtų priteisto bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
21. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės Z. D., reikalavimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nagrinėti teismo nuožiūra, kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti. Taip pat atsiliepime nurodė, kad VMI prie FM neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktus ir aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo jos asmeninės nuosavybės teise. Be to pažymėjo ir tai, kad ieškovės buvusio sutuoktinio I. M. , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – Turto bankas). Klaipėdos miesto 10 – ojo notarų biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė (toliau – Notarė), (duomenys neskelbtini)d., Turto bankui išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą, kurį sudarė: negyvenamoji patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, piniginės lėšos ir transporto priemonė OPEL REKORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Turto bankas 2019-06-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), persiuntė VMI prie FM, kad VMI prie FM galėtų pradėti paveldėtą kilnojamąjį turtą t. y. pinigines lėšas ir automobilį administruoti, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas padalinti Ieškovės ir I. M. santuokos metu įgytą turtą anksčiau minėtą automobilį ir jį asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M. yra nepagrįstas, kadangi kaip jau ir minėta Valstybei (duomenys neskelbtini) d., buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į I. M. turtą t. y. automobilį ir nepanaikinus paveldėjimo teisės liudijimo tokio reikalavimo tenkinimas yra negalimas.
22. Tretysis asmuo notarė G. K. pateikė atsiliepimą kuriame prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovas ginčo objekto - buto ar jo dalies nepaveldėjo. Tai, kad ginčo objekto - buto pirkėju buvo nurodyta tik ieškovė, nereiškia, kad ji įgijo šį butą asmeninės nuosavybės teise, kad ji viena tapo buto savininke. Be to, ieškinyje nurodyta, kad „I. M. prisidėjo prie buto įsigijimo, sumokėdamas 856 rublius". Pagal Santuokos ir šeimos Kodeksą nebuvo reikalavimo nurodyti, kokios nuosavybės teise - asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - įgyjamas turtas. Paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas, jei įpėdinis nėra pateikęs informacijos ir dokumentų apie mirusiojo asmens turtą. Apie paveldėjimo bylos vedimą ieškovei, kuri nėra mirusiojo I. M. turto paveldėtoja, buvo suteikta informacija, kaip numatyta teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
23. Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Ieškovė Z. D., susituokė su I. M. . Sutuoktiniai, sudarę santuoką, apsigyveno ginčo bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame ieškovė gyveno dar iki santuokos sudarymo. Kadangi tuo metu vyko privatizacija, ieškovė su močiute susitarė, kad butą, kuriame gyveno, įsigys ieškovė Z. D.. ?
24. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir įgijo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Už butą buvo atsiskaityta taip: didžiausią sumą sumokėjo ieškovės močiutė V. B., t. y. 10 000,00 (dešimt tūkstančių, 00 kapeikų), kurie buvo nurašyti Taupomojo banko pranešimu apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš savo asmeninių lėšų, grynaisiais sumokėjo 1 512,60 rublių (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika rublių šešiasdešimt kapeikų) (tai atsispindi išduotame banko kvite), o I. M. prisidėjo prie Buto įsigijimo sumokėdamas viso 856,00 (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis rublius, 00 kapeikų), kurie buvo nurašyti Taupomojo banko pranešimu apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu I. M. ir Z. D. sudaryta santuoka buvo nutraukta (2000 m. gruodžio 21 d. įrašas ištuokos metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tačiau, santuokos metu įgytas turtas, teismo sprendimu padalintas nebuvo.
26. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.
27. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
28. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
29. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, asmuo kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
30. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad butą įsigijo (privatizavo) iš jos asmeninių lėšų ir ieškovės močiutės Veros Borkovskajos lėšų, I.M. įnašas buvo nežymus, t.y. V. B., įnešė 10 000,00 rublių, (tai sudaro 80,85 procentus buto vertės) ieškovė Z.D., grynaisiais sumokėjo 1 512,60 rublių (tai sudaro 12,23 procentus buto vertės) ir I. M. prisidėjo prie buto įsigijimo sumokėdamas viso 856,00 rublius (tai sudaro 6,92 procentus buto vertės). Tai patvirtina ieškovės pateikti mokėjimo išrašai.
32. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais ( CPK 197 straipsnio 2 dalis).
33. Taigi, byloje nustatyta, kad I, M, įnašas į buto įsigijimą buvo labai nedidelis 6,92 procentai. Po santuokos nutraukimo buvusieji sutuoktiniai faktiškai pasidalijo santuokos metu įgytą turtą, t.y. ieškovei pasiliko ginčo butas, o I.M. atiteko garažas ir automobilis. Tai kad toks susitarimas buvo, patvirtina tolimesni ieškovės ir I.M. konkliudentiniai veiksmai¹. Nes tarp nurodytų asmenų nebebuvo jokių ginčų dėl turto, o butą ir jo eksploatavimo išlaidas mokėjo išimtinai tik ieškovė.
34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčo butas iš esmės buvo įgytas už asmenines ieškovės ir jos giminaitės lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamąjį turtą ji iki šiol išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo ir save laikė vienintele šio turto savininke, o I.M. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio buto nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Pripažintina, jog Z. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklauso Z. D. asmeninės nuosavybės teise.
Dėl ieškinio reikalavimo padalinti turtą.
35. Kaip minėta šio sprendimo 13 punkte ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo, padalinti ieškovės ir (duomenys neskelbtini) mirusio I. M., santuokos metu įgytą turtą: automobilį Opel Record asmeninės nuosavybės teise priteisti I. M. .
36. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar jo dalies kaip šiuo atveju). Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies byla toje dalyje nutraukiama (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ). Ieškovei išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Įvertinus tai, byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo padalinti santuokoje įgytą turtą, nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 str. 1 d. 293 str. 1 d. 4 p. ).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė prašė nepriteisti jokių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo jos nepriteistinos.
38. Kadangi ieškovė dalies ieškinio, dėl neturtinio reikalavimo (turto padalijimo) atsisakė ir byla šioje dalyje nutrauktina ieškovei grąžintina 75 proc. dalis sumokėto žyminio mokesčio, t.y. grąžintina 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
39. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo Klaipėdos m. 10-ojo notaro biuro notarę G. K. sustabdyti paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. neišduoti (duomenys neskelbtini) mirusio I. M. įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo iki kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Kadangi įsiteisėjus sprendimui minėtos laikinosios apsaugos priemonės tampa nebereikalingos jos panaikinamos (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda priklauso Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Kitoje dalyje bylą nutraukti.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjus sprendimui, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jos 56,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.