- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1546-173/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Daigai“
- Atsakovas
- UAB „Transeurinos grupė“
- Trečiasis asmuo
- UADBB „Aon Baltic“, UAB „G&R Logistic“, T. I. Kft, N. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daigai“ ieškinį atsakovui UAB „Transeurinos grupė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UADBB „Aon Baltic“, UAB „G&R Logistic“, T. I. Kft, N. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Daigai“ ieškiniu kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ priteisti 18004,98 Lt padarytai žalai atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad krovinio gabenimui iš Vengrijos į Lietuvą jis su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią krovinys (spausdinimo plėvelė) turėjo būti nugabentas iš Vengrijos į Lietuvą. Krovinys vežtas iš Tiszaujvaros, Vengrija ir pristatytas 2011 m. birželio 13 d. Ieškovas pažymėjo, kad nors jis ir nebuvo davęs sutikimo samdyti tarpinius vežėjus, atsakovas krovinio pervežimui pasamdė faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“. Ieškovo nurodymu, priimant pristatytą krovinį nustatyta, kad jo dalis - 9 vnt. palečių, t.y. 2324,90 kg bendro krovinio yra sugadinta: paletės nuvirtusios, dėl ko plėvelė deformuota, mechaniškai pažeista, todėl jos nebetinkamos spaudai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, buvo surašytas transportavimo metu sugadintos produkcijos aktas ir dėl patirtos žalos jis 2011 m. birželio 15 d. su pretenzija kreipėsi į vežėją UAB „Transeurinos grupė“ dėl padarytos žalos, sugadinus krovinį pagal krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Ieškovas nurodė, jog iš atsakovo buvo gautas atsakymas, kad jis civilinę atsakomybę yra apdraudęs UADBB „Aon Baltic“, tačiau tiek atsakovas, tiek UADBB „Aon Baltic“ ieškovo reikalavimą atsisakė tenkinti, nurodant, kad žala kroviniui atsirado dėl siuntėjo kaltės. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp šalių sudarytos krovinio vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 3.2.1 p. imperatyviai numatė, jog vežėjas prisiėmė atsakomybę už pilną ar dalinį krovinio praradimą ir jo sugadinimą nuo to momento, kai vežėjas priėmė krovinį pervežimui iki jo pristatymo momento. Kaip nurodė ieškovas, pakraunant krovinį jokių pretenzijų dėl pakrauto krovinio ar pakrovimo principo (būdo) nebuvo reikšta, pasirašant CMR dokumentus krovinys priimtas kaip visiškai tinkamas. Ieškovas pažymėjo, kad krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas tinkamai, UAB „Transeurinos grupė“ pervežimo paslaugas tam pačiam krovinio tipui ir iš to paties siuntėjo teikė jau nuo 2010 m. Kroviniai nuolat buvo kraunami analogiškai, tačiau jokių nusiskundimų nebuvo pareikšta. Ieškovo teigimu, vežėjo kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga įrodyti, kad nuostoliai patirti, t.y. krovinys sugadintas ne dėl netinkamo transportavimo sąlygų, tenka atsakovui. Ieškovas nurodė, kad dalis krovinio buvo sugadinta pasirinkus netinkamas transportavimo sąlygas, todėl ir buvo prašoma priteisti žalą, kurią patyrė dėl atsakovo pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 36-44) prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas 2011 m. birželio 9 d. su ieškovu sudarytos vienkartinės krovinio vežimo automobiliais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, jis vykdymui pasitelkė kitą juridinį asmenį - faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“, kuris 2011 m. birželio 9 d. pateikė į pasikrovimo vietą transporto priemonę ir pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė krovinį, kurį į pateiktą transporto priemonę pakrovė siuntėjas T. I. Kft. Atsakovas pažymėjo, kad kai kurios krovinio paletės į puspriekabę buvo sukrautos 3 aukštais, kai kurios 2 aukštais, visos jos vežėjo UAB „G&R Logistic“ vairuotojo buvo sutvirtintos diržais. 2011 m. birželio 13 d. faktiniam vežėjui pristačius krovinį į iškrovimo vietą buvo nustatytas dalies pristatyto krovinio sugadinimas, apie ką ieškovas į jį kreipėsi 2011 m. birželio 15 d. pretenzija. Atsakovo nurodymu, informuotas apie įvykį jis nedelsiant kreipėsi į draudimo brokerį UADBB „Aon Baltic“, per kurį buvo apdrausta atsakovo kaip vežėjo ir ekspeditoriaus civilinė atsakomybė, tuo tarpu pastarasis kreipėsi į nepriklausomą survejerių kompaniją DP Survey Group N.V. dėl įvykio ištyrimo ir krovinio sugadinimo priežasčių nustatymo. Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. survejeriai draudiminį įvykį administruojančiam UADBB „Aon Baltic“ pateikė galutinę išvadą, kurioje konstatavo, jog krovinio sugadinimo bei žalos atsiradimo priežastys yra netinkamas krovinio įpakavimas (nepakankamai tvirta pakuotė) bei pakrovimo būdas, t.y. pakuotė tiesiog buvo nepakankamai tvirta, kad išlaikytų krovinio pakrovimą trimis aukštais, taip pat nepakankamas krovinio tvirtinimas.
Atsakovas pažymėjo, kad minėtos 2011 m. birželio 9 d. sutarties pagrindu tarp jo su ieškovu yra susiklostę tarptautinio krovinių vežimo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), todėl nepaisant ieškovo cituojamų „besąlyginių“ ir „imperatyvių“ 2011 m. birželio 9 d. vienkartinės krovinio vežimo automobiliais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatų, vežėjo atsakomybės klausimai yra reglamentuojami CMR konvencijos, pagal kurią bet kokie susitarimai, prieštaraujantys CMR konvencijos nuostatoms yra laikomi negaliojančiais.
Atsakovas nurodė, kad survejeriams pateikus išvadas, patvirtinančias, jog krovinio sugadinimą ir atsiradusią žalą lėmė nepakankamai tvirtas krovinio įpakavimas, netinkamai pasirinktas krovinio pakrovimo (išdėstymo) būdas bei nepakankamas krovinio tvirtinimas, įrodinėjimo našta, jog krovinys galimai buvo sugadintas dėl kitų priežasčių, tenka ieškovui. Atsakovas nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog pakraunant krovinį atsakovo agentas nereiškė jokių pretenzijų ar susirūpinimo dėl pakrauto krovinio, pakrovimo principo (būdo), tačiau vežėjas nėra nei krovinio pakuotės, nei krovinio tinkamo išdėstymo transporto priemonėje specialistas, todėl tinkamo krovinio pakrovimo pareiga tenka tokią funkciją atliekančiam asmeniui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad krovinio pakavimo trūkumai bei netinkamas pakrovimas (išdėstymo būdas) nebuvo tiek akivaizdūs, kad vežėjas būtų galėjęs konstatuoti, jog nepakankamai tvirtas krovinio įpakavimas, netinkamai pasirinktas krovinio pakrovimo (išdėstymo) bei tvirtinimo būdas kelia akivaizdžią grėsmę krovinio saugumui. Atsakovas pabrėžė, kad krovinio įpakavimas, pakrovimo būdas bei tvirtinimas, už ką yra atsakingas krovinio siuntėjas, turi apsaugoti krovinį nuo objektyviai egzistuojančios rizikos krovinio vežimo metu ir užtikrinti krovinio saugumą, tuo tarpu krovinio sugadinimo priežastis nustatinėjusių nepriklausomų survejerių buvo konstatuota, kad krovinio sugadinimą lėmė būtent nepakankamai tvirta krovinio pakuotė, netinkamas pakrovimas bei tvirtinimas, todėl darytina išvada, jog krovinys buvo sugadintas dėl paties ieškovo nepakankamo rūpestingumo. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovo reikalavimai dėl krovinio sugadinimo yra nepagrįsti, atitinkamai atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl vežimo užmokesčio, proporcingo sugadinto krovinio vertei priteisimo. Atsakovo teigimu, nors ieškovas nurodo, jog nebuvo davęs atsakovui sutikimo samdyti tarpinius vežėjus, tačiau ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl jų santykiams galioja privatinės teisės principas, pagal kurį viskas leidžiama, kas nedraudžiama. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei atsakovo kaltės, nei priežastinio ryšio dėl neva netinkamai pasirinkto faktinio vežėjo bei krovinio sugadinimo, minėti ieškovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi.
Tretysis asmuo T. I. Kft atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 84-86, t.2) su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimus. Tretysis asmuo pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateiktuose paaiškinimuose apie 2011 m. birželio 9 d. – 2011 m. birželio 13 d. vykdytą krovinių gabenimą nurodė, jog faktinis vežėjas turėjo atgabenti tris krovinius trims gavėjams, tačiau kroviniai turėjo būti pasikrauti dviejose vietose. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį, kad pirmiausia faktinis vežėjas krovėsi krovinius pirmoje pasikrovimo vietoje, Vengrijoje ir tai buvo kroviniai, skirti ieškovui ir gavėjui „Aurika“, į T. I. Kft sunkvežimis buvo siųstas tik „Aurika“ prekėms, kurias pakrovus ir atidavus vairuotojui dokumentus, sunkvežimis grįžo ir buvo nurodyta, kad vairuotojas gavo dar vieną užsakymą, dėl ko į sunkvežimį turi būti pakrautas papildomas UAB „Daigai“ skirtas prekių kiekis. Trečiojo asmens teigimu, krovinys, kuris buvo skirtas „Aurika“ pakrautas dviem aukštais, o dalis krovinio, skirto ieškovui, pakrauta trimis aukštais. Tretysis asmuo pabrėžė, kad krovimas trimis aukštais yra įprastinis T. I. Kft krovinio pakrovimas, o trimis aukštais transportuojamas krovinys neįtakoja savaiminės deformacijos. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį, kad siekiant išvengti galimos žalos transportavimo metu, į transporto priemonę pakrautos paletės tvirtinamos krovinio tvirtinimo diržais, be to, būtina kad gabenamam prekių kiekiui vežėjas turėtų atitinkamai diržų ir tvirtinimo galų - pakraunant 13,6 m ilgiu sunkvežimį privaloma turėti bent 12 diržų tvirtinimui. Krovinio įpakavimą, pakrovimą, tvirtinimą, svorį bei išsidėstymą ant ašių kontroliuoja vežėjas. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad prekių pakrovimas atliktas jo darbuotojų pagal kliento nurodymus, tačiau remiantis CMR, sutvirtinti krovinį - šiuo atveju spausdinimo plėvelės rulonų pakuotes - privalo jį gabenantis vairuotojas. Trečiojo asmens teigimu, jei vairuotojas būtų turėjęs pastabų dėl krovinio supakavimo ar pakrovimo, jis privalėjo registruoti galimas išlygas, abejones ar pastabas atitinkamuose transporto dokumentuose jų pasirašymo metu, tačiau priėmė krovinį gabenimui pastabų neišsakęs. Tretysis asmuo pažymėjo, kad pakrovus krovinį yra tikrinamas krovinio sutvirtinimas bei nufotografuojamas pakrautas krovinys, ir šis dokumentas yra neatsiejama CMR dalis. Tretysis asmuo nurodė, kad kelionės metu vairuotojas privalo atlikti nuolatinę krovinio būklės kontrolę - sustojimo metu privalo patikrinti, ar nėra atsilaisvinę diržai, esant reikalui juos sutvirtinti, o atlikus staigius stabdymus, posūkius būtina daryti dažnesnius sustojimus ir atlikti krovinio patikrinimą, įsitikinant, ar diržai nėra atsilaisvinę, ar krovinys nėra pasislinkęs. Išdėstytos aplinkybės, trečiojo asmens nuomone, patvirtina, kad žalą kroviniui galėjo lemti ne krovinio įpakavimas ar pakrovimas, bet netinkamas jo gabenimas (netinkamai pasirinktas greitis pagal kelio sąlygas, staigus stabdymas ar pan.).
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ieškovo UAB „Daigai“ naudai 18 004,98 Lt padarytai žalai atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8789 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo trečiojo asmens T. I. Kft naudai 1104,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 231,70 Lt valstybei teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Daigai“ ir atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarė Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui už sulygtą atlyginimą vežti krovinį pagal sutartyje numatytas sąlygas, 33 paletes krovinio paimant 2011 m. birželio 9 d. iš Vengrijos, Tiszaujvaros, T. I. Kft ir pristatant gavėjui ieškovui UAB „Daigai“ Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 11). Pagal Sutartį ieškovas UAB „Daigai“ įsipareigojo atlikti sutartyje numatyto krovinio pakrovimą į autotransporto priemonę ir iškrovimą per vieną darbo dieną ir apmokėti už tinkamai ir laiku atliktas transportavimo paslaugas (Sutarties 3.1.1 ir 3.1.3 punktai), tuo tarpu atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ įsipareigojo laiku pateikti techniškai tvarkingą, krovinio pervežimui tinkamą transporto priemonę; turėti galiojantį CMR draudimą pervežimą atliekančiai transporto priemonei; atsakyti už pilną ar dalinį krovinio praradimą ir jo sugadinimą nuo to momento, kai vežėjas priėmė krovinį pervežimui iki jo pristatymo momento; atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ kaip vežėjas besąlygiškai įsipareigojo atlyginti žalą, jei tai įvyko dėl vežėjo kaltės, taip pat atlyginti ieškovui UAB „Daigai“ nuostolius, patirtus dėl vežėjo kaltės (Sutarties 3.2.1 punktas).
Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ krovinio pervežimui pasamdė faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“, su kuriuo 2011 m. birželio 9 d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užsakė pervežti rinktinį krovinį, nurodant pasikrauti krovinius Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL, išsikrovimo data 2011 m. birželio 13 d., išsikrovimas K. įmonė, (duomenys neskelbtini), UAB „Daigai“, (duomenys neskelbtini), ir Aurika, Vilnius, (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 13).
Ieškovui UAB „Daigai“ 2011 m. birželio 13 d. pristačius užsakytą atvežti 33 palečių krovinį iš Vengrijos, Tiszaujvaros, pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini), iškrovimo metu pastebėta, kad dalis palečių yra išgriuvusios, ko pasekoje plėvelė deformuota, mechaniškai pažeista, važtaraštyje padarant įrašą, kad pakrauta 3 aukštais, paletės nuvirtusios – dvi eilės išgriuvę, sumuštos plėvelės, pažeistos paletės 9 vnt., 2324,90 kg ( b. l. 12, t.1). Ieškovas UAB „Daigai“ nustatė, kad nebetinkama spaudai ir 2324,90 kg krovinio brokavo bei nustatė, kad sumuštos, netinkamos spaudai plėvelės vertė 18 004,98 Lt (T. 1, b. l. 7, 8). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui UAB „Daigai“ 2011 m. birželio 15 d. pareiškus pretenziją atsakovui UAB „Transeurinos grupė“ (T. 1, b. l. 8), atsakovas atsakė, kad pretenziją atmeta kaip nepagrįstą, nes už žalą atsakingas krovinio siuntėjas, kadangi pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (T. 1, b. l. 9).
Tretysis asmuo UADBB „Aon Baltic“ 2011 m. liepos 28 d. raštu remdamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatomis atmetė ieškovo UAB „Daigai“ 2011 m. birželio 15 d. pareikštą pretenziją dėl nuostolių atlyginimo kaip nepagrįstą, nes krovinys buvo pakrautas netinkamai, kas tiesiogiai įtakojo atsiradusius nuostolius (T. 1, b. l. 10). Teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ iš esmės analogiškus argumentus dėl nesutikimo su ieškovo UAB „Daigai“ ieškiniu nurodė ir atsiliepimuose į ieškinį (T. 1, b. l. 38-40), pažymėdamas, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą yra nustatyti ir ypatingos rizikos faktoriai, kuriems egzistuojant vežėjas negali garantuoti krovinio saugumo, nes survejeriams pateikus išvadas, patvirtinančias, jog krovinio sugadinimą ir atsiradusią žalą lėmė nepakankamai tvirtas krovinio įpakavimas, netinkamai pasirinktas krovinio pakrovimo (išdėstymo) būdas bei nepakankamas krovinio tvirtinimas, įrodinėjimo našta, jog krovinys galimai buvo sugadintas dėl kitų priežasčių, tenka ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu UAB „Impeksservis“ atliko techninę ekspertizę ir 2012 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose (toliau – ekspertizės išvados) nurodyta, kad krovinio sugadinimo priežastys yra pakrovimo vietos trūkumas tiriamąjį krovinį pakrauti dviem aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus (T. 3, b. l. 35). Teismas, spręsdamas, kodėl krovinys buvo pakrautas ne dviem, o trim aukštais, atsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ krovinio pervežimui pasamdė faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“, su kuriuo 2011 m. birželio 9 d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užsakė pervežti rinktinį krovinį, nurodant pasikrauti krovinius Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL. Ekspertizės išvadų 15 punkte nurodyta, kad įvertinus transporto priemonės ir krovinio matmenis, transporto priemonėje (sunkvežimyje ar priekaboje) būtų užtekę vietos UAB „Daigai“ krovinį sukrauti dviem aukštais, tačiau jungtiniam kroviniui sukrauti į autotraukinį dviem aukštais vietos neužtektų (T. 3, b. l. 36). Ekspertė M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei UAB „Daigai“ krovinys būtų sukrautas dviem aukštais, tai vietos nebūtų užtekę stiklinėms iš Slovakijos, o kraunant UAB „Daigai“ krovinį buvo palikta lygiai tiek vietos, kiek reikėjo stiklinėms pakrauti (T. 4, b. l. 35). Teismas pažymi, kad nors pakrovime dalyvavęs trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ vairuotojas N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad krovinį trim aukštais pakrovė vengrai, nors buvo pakankamai vietos jį pakrauti dviem aukštais, o kodėl siuntėjas taip krovinį pakrovė jis nežino (T. 4, b. l. 37), tačiau tokiu faktiniu pakrovimo būdu buvo suinteresuotas tik atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ ir tretysis asmuo UAB „G&R Logistic“, nes šie asmenys dar 2011 m. birželio 9 d. sudarytu užsakymu – sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė pervežti būtent rinktinį krovinį, nurodant pasikrauti krovinius Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL (T. 1, b. l. 13).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. I. Kft regiono vadybininko S. C. rašte nurodytas aplinkybes, kad T. I. Kft nebuvo suinteresuota prekes krauti trimis sluoksniais, jeigu jie būtų turėję daugiau vietos, o nurodymas palikti tris tuščius metrus buvo duotas vairuotojo, todėl jie panaudojo turimą vietą (T. 4, b. l. 9). Trečiojo asmens T. I. Kft atstovas advokato padėjėjas M. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino šias aplinkybes, papildomai nurodęs, kad vairuotojas buvo aptaręs su savo įmonės atstovais ir buvo nurodymas, kad jeigu vietos neužtenka, tai reikia krauti trimis eilėmis (T. 4, b. l. 38).
Nors atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ atstovas direktorius S. N. nurodė, jog buvo pateikta tiek vietos, kad visas UAB „Daigai“ krovinys būtų tilpęs dviem aukštais, o tai, kad bus kraunamas dar vienas krovinys vairuotojas nežinojo, nes Slovakijoje galėjo paimti krovinį su kita mašina, tačiau teismo aptarti įrodymai ir faktinė aplinkybė, kad atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ ir tretysis asmuo UAB „G&R Logistic“ dar 2011 m. birželio 9 d. buvo susitariusios dėl rinktinio krovinio vežimo už šalių sutartą bendrą 5950 Lt sumą (T. 1, b. l. 13), paneigia tokius atsakovo atstovo paaiškinimus. Teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytas susitarimas pervežti būtent rinktinį krovinį, tame tarpe ir UAB „Daigai“ 33 palečių krovinį pažeidė ieškovo UAB „Daigai“ ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą, numatantį vežėjui įsipareigojimą nekrauti didesnio krovinio nei nurodyta šioje sutartyje (T. 1, b. l. 11). Ieškovo UAB „Daigai“ ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktas įtvirtino imperatyvų šalių susitarimą, numatantį visišką vežėjo atsakomybę už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą (T. 1, b. l. 11),Teismas sprendė, kad krovinio sugadinimą sąlygojo aplinkybės dėl vežėjo veiksmų į transporto priemonę pakraunant didesnį krovinį nei šalys buvo sutarusios, ir dėl to jį pakraunant trim aukštais, o tai sąlygojo krovinio sugadinimą, vežėjas turi visiškai atsakyti už tokį krovinio pervežimą ir tokiomis šios bylos aplinkybėmis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatos, numatančios vežėjo atleidimą nuo atsakomybės pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, negali būti taikomas.
Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
Pirmosios instancijos teismas, tirdamas vežėjo atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ kaltės laipsnį šios Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos atžvilgiu, be aukščiau nurodytų aplinkybių dėl atsakovo UAB „Transeurinos grupė“, kaip vežėjo veiksmų pažeidžiant su ieškovu UAB „Daigai“ sudarytos 2011 m. birželio 9 d. Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą, numatantį vežėjui įsipareigojimą nekrauti didesnio krovinio nei nurodyta šioje sutartyje, taip pat įvertino faktinio vežėjo trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ vairuotojo N. M. veiksmus ir vaidmenį krovinį pakraunant ir jį vežant. Teismas atsižvelgė į tai, kad vairuotojas N. M., kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, dalyvavo faktiškai pakraunant krovinį ir tvirtino visus krovinio diržus (T. 4, b. l. 37), tuo tarpu ekspertizės išvadų 6 punkte nurodyta, kad sunkvežimyje gabentas krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas (T. 3, b. l. 35).
Teismas atsižvelgė ir į N. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad vengrai nurodė kaip krovinį tvirtinti diržais, tačiau įvertina ir N. M. nurodytas aplinkybes, jog kelionės metu diržai atsipalaiduodavo, buvo atsipalaidavę 2-3 kartus, todėl esant tokiam krovinio pakrovimui vairuotojas N. M. laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, turėjo imtis papildomų krovinio tvirtinimo priemonių ir taip sumažinti žalos atsiradimo riziką, tuo tarpu jis diržus tik patemdavo iki kol paletės išėjo iš vietos. Teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad kaip nurodė N. M., jis tikrino diržus Slovakijoje, Slovakijos – Lenkijos pasienyje, du kartus Lenkijoje, diržai buvo atsipalaidavę, tačiau susmukusias paletes jis pastebėjo tik Kalvarijoje, Lenkijos – Lietuvos pasienyje (T. 3, b. l. 171). Šie N. M. paaiškinimai patvirtino, kad didžiąją dalį kelionės krovinys buvo vežamas be defektų, jo nesugadinant, vežėjui matant krovinio sutvirtinimo trūkumus, tuo tarpu krovinio palečių nukritimas nuo trečio aukšto įvyko pervežimo antroje pusėje ar prieš pat jo pabaigą. Teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad vežėjas toliau tęsė vežimą nuo Lietuvos – Lenkijos pasienio iki Vilniaus su nuvirtusiomis nuo trečio aukšto paletėmis jas specialiai neperkrovęs, tik pritvirtinęs, kad toliau negriūtų, o tai galėjo padidinti žalos dydį (T. 3, b. l. 171).
Ekspertė M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Daigai“ krovinio tvirtinimas neatitiko saugaus kelių eismo reikalavimų, nes jis nebuvo tinkamai užtvirtintas, nebuvo jokio bloko, skersinio, trečia eilė nebuvo užblokuota, tuo tarpu patyręs vairuotojas turėjo pastebėti neatitikimus, transportas buvo užuolaidinis, todėl kroviniui krentant jo niekas nesulaikytų. Ekspertės M. Š. paaiškinimais, vairuotojas elgėsi nerūpestingai (T. 4, b. l. 37, 38). Teismas pažymi, kad vairuotojo N. M. pareiga kontroliuoti krovinio pakrovimą ir tvirtinimą buvo numatyta ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ bei trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ 2011 m. birželio 9 d. sudaryto užsakymo – sutarties 2.4 punkte, tuo tarpu matyti, kad faktinis vežėjas šių pareigų tinkamai neatliko.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tik ta aplinkybė, jog krovinį krovė siuntėjas T. I. Kft negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalą. Teismas įvertino ekspertizės išvadų 3, 4 punktus, kuriuose nurodyta, kad sukrauto trimis eilėmis į viršų krovinio pakuotė buvo pakankamai tvirta, tačiau krovinys dėl jo sudėjimo transporto priemonės galinėje dalyje trimis aukštais buvo nestabilus ir nulėmė tai, kad palėtės nugriuvo. Teismas taip pat įvertina ekspertizės išvadų 10, 12 punktus, kad mediniai plokštieji padėklai, kurie buvo naudoti plėvelės rulonų pakavimui ir kurie sudarė gabenamų palečių pagrindą buvo tinkamos kokybės ir visiškai atlaikė dinaminę apkrovą krovinio transportavimo metu, padėklų konstrukcija yra tinkamos kokybės ir negalėjo būti krovinio sugadinimo priežastimi (T. 3, b. l. 35). Šios ekspertizės išvados paneigia siuntėjo T. I. Kft kaltę dėl krovinio sugadinimo. Teismas, įvertinęs atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ir faktinio vežėjo trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ veiksmus padarant jų dispozicijoje esančiam kroviniui žalą, atsižvelgiant į netinkamą vežėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir jo kaltę dėl žalos padarymo, sprendė, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatos, numatančios vežėjo atleidimą nuo atsakomybės pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, negali būti taikomas (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Taigi krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas (pavyzdžiui, mokestį ekspertams už vertės sumažėjimo nustatymą ir kt.).
III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino proceso metu įrodinėjamas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, netinkamai taikė įstatyme įtvirtintas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo taisykles, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko naikintinas.
Atsakovas ieškovo 2011-06-15 pretenziją atmetė kaip nepagrįstą remiantis tuo, kad už kroviniui padarytą žalą yra atsakingas krovinio siuntėjas. Atsakovas rašytiniame atsakyme į pretenziją nurodė, jog būtent siuntėjas pakrovė krovinį. Tokios pačios nuomonės buvo ir draudimo brokeris UADBB "AON Baltic" (draudiko įgaliotas administruoti ir spręsti dėl įvykių pripažinimo draudiminiais), savo atsakyme į Atsakovo pretenziją krovinio sugadinimo priežastimi nurodydamas netinkamą jo pakrovimą. Teismas teisingai konstatavo, jog Atsakovas tiek ikiteisminiame ginčo nagrinėjimo etape, tiek civilinėje byloje nuosekliai „analogiškais argumentais" laikėsi pozicijos, jog dėl ypatingų rizikos faktorių veikimo vežėjas negalėjo garantuoti krovinio saugumo. Atsakovas, jo manymu, įrodė ne tik, kad krovinį pakrovė siuntėjas arba trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu (CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) papunktis), bet ir tikėtiną priežastinį ryšį tarp pakrovimo ir krovinio sugadinimo (CMR konvencijos 18 str. 1 p., 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nagrinėjant civilinę bylą aiškinosi, ar CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) papunktyje įvardintas ypatingas rizikos faktorius galėjo turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos krovinio sugadinimui. Tačiau, atsakovo nuomone, teismas sprendime neteisingai nustatė ir įvertino krovinio sugadinimo priežastis, žalos pobūdį ir žalos susidarymo mechanizmą.
Teismas rėmėsi 2012-11-22 teismo ekspertizės išvadomis, kad krovinio sugadinimo priežastys yra pakrovimo vietos trūkumas tiriamąjį krovinį kraunant dviem aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų bei palečių išdėstymo krovinio platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus. Teismas iš esmės laikė nustatytomis aplinkybes, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas, netinkamai įpakuotas, netinkamai išdėstytas transporto priemonėje ir netinkamai pritvirtintas. Bet sprendime padarė neteisingą išvadą, kad dėl krovinio sugadinimo yra atsakingas vežėjas.
Teismas padarė klaidingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad krovinio sukrovimu trimis aukštais suinteresuoti buvo tik atsakovas ir faktinis vežėjas UAB „G&R Logistic". Teismas padarė tokią išvadą remdamasis atsakovo ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" 2011-06-09 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog besitariančio vežėjo (atsakovo) ir faktinio vežėjo (trečiojo asmens) sudaryta sutartis neįtakojo ieškovui adresuoto krovinio sukrovimo trimis aukštais. Pirmiausia, teismo liko tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad ieškovui skirtas krovinys buvo pakrautas antras (iš trijų), todėl jam sukrauti dviem aukštais transporto priemonėje vietos užteko. Antra, su faktiniu vežėju sudaryta rinktinio krovinio gabenimo sutartis neprivalėjo būti įvykdyta viena ir ta pačia transporto priemone. Tiek vairuotojas N. M., tiek Trečiojo asmens (faktinio vežėjo) UAB „G&R Logistic" vadovas R. L. paaiškino, kad jie per savaitę iš Vengrijos į Lietuvą atlieka mažiausiai du reisus. Vadovas, be kita ko, nurodė, kad būtent atsakovas rūpinasi jo transporto priemonių užkrovimu (t.y. aprūpinimu kroviniais), kaip šios vyksta kryptimi iš Vengrijos į Lietuvą. Trečia, akivaizdu, kad planavimas, kokia gi transporto priemone įvykdyti užsakymą - sutartį (konkrečiai ir užsakymą - sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ) vykdavo pagal aplinkybes - vairuotojas apie krovinio gabenimo maršrutą, pasikrovimo vietas būdavo informuojamas mobiliojo telefono ryšio žinutėmis (SMS), t.y. vairuotojas dėl pasikrovimo vietų faktinio vežėjo UAB „G&R Logistic" administracijos kiekvienąsyk būdavo informuojamas jau dalinių krovinių surinkimo ir pervežimo vykdymo eigoje.
Atsiliepimas
Byloje nustatyta (pagal faktinio siuntėjo trečiojo asmens ieškovo pusėje - „T. I. Kft" - nurodytas aplinkybes, žr. 2012-01-10 atsiliepimą į ieškinį), jog „pasikrovus „Aurika" prekes ir atidavus dokumentus vairuotojui, sunkvežimis sugrįžo", „T. I. Kft" buvo nustatyta, kad vairuotojas gavo dar vieną užsakymą, dėl ko į sunkvežimį turi būti pakrautas papildomas UAB „Daigai" skirtas prekių kiekis". Tačiau Teismo liko neįvertintos aplinkybės, jog faktinio vežėjo vairuotojui tiek iš faktinio siuntėjo „T. I. Kft" priėmus gavėjui UAB „Aurika" skirtą 42 PLL krovinį, tiek netrukus grįžus į tą pačią pasikrovimo vietą „T. I. Kft" paimti ieškovui UAB „Daigai" skirto 33 PLL krovinio, jam dar nebuvo žinomos aplinkybės dėl papildomo užsakymo - nedidelio 6 PLL gabaritų krovinio, skirto Rusijos gavėjui „Stimul", pervežimo. T.y. dėl dalinių krovinių vežimo specifikos ir dinamiškumo, aplinkybės dėl trečiojo krovinio pasikrovimo faktinio vežėjo vairuotojui nebuvo žinomos lygiai taip pat, kaip jam iš pradžių nebuvo žinoma, jog „T. I. Kft" jam bus pakrautas dar vienas - UAB „Daigai" skirtas krovinys.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo N. M. (vairuotojas) ir trečiojo asmens (faktinio vežėjo UAB „G&R Logistic") atstovas direktorius R. L. posėdžio metu paaiškino, jog vairuotojas iš anksto nežinojo taip vadinamos trečios pasikrovimo vietos ir trečiojo krovinio (Stimul RUS 6 PLL).
Jeigu vairuotojas būtų iš anksto žinojęs, kad turės įvykdyti trijų rinktinių krovinių (Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL) pervežimą, kokiu gi tikslu jis būtų išvažiavęs iš faktinio siuntėjo (gamyklos) teritorijos ir po kiek laiko vėl tenai sugrįžęs?! Akivaizdu, jog tai įvyko dėl jo (vairuotojo) ir faktinio vežėjo UAB „G&R Logistic" administracijos komunikacijos pobūdžio bei užsakymų vykdymo specifikos, t.y. faktiniam vežėjui UAB „G&R Logistic" iš atsakovo UAB "Transeurinos grupė" gavus informaciją dėl krovinių ir įvertinus konkrečių krovinių pervežimo galimybę konkrečia transporto priemone (t.y. įvertinus laisva vietą transporto priemonėje), krovinių surinkimą UAB „G&R Logistic" paskirstydavo SMS žinutėmis konkretiems vairuotojams. Atitinkamai, faktiniam vežėjui UAB „G&R Logistic" nustačius, kad po papildomo UAB „Daigai" skirto 33 PLL krovinio pakrovimo į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , trečias krovinys į transporto priemonę nebetilps, užsakymas dėl Rusijos įmonei „Stimul" skirto 6 PLL krovinio pervežimo būtų duotas įvykdyti kitam vairuotojui. Teismas nevertino šios itin reikšmingos aplinkybės kartu su atsakovo atstovo, faktinio vežėjo direktoriaus bei vairuotojo paaiškinimais. Atitinkamai, atsižvelgiant į šias aplinkybes turėtų būti vertinama ir 2011-06-09 užsakymas - sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Atsakovo ir UAB „G&R Logistic". Transporto priemonė ar aplinkybės keliomis transporto priemonėmis užsakymas bus įvykdytas nei atsakovui, nei UAB „G&R Logistic" neturėjo jokios reikšmės, todėl trečiasis krovinys galėjo būti pervežtas ir kita faktinio vežėjo UAB „G&R Logistic", apie tai informuojant atsakovą. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog atsakovo užsakymas - sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš faktinio vežėjo UAB „G&R Logistic" liko nepasirašyta, todėl faktiniam vežėjui UAB „G&R Logistic" nepatvirtinus įsipareigojimo ir neišreiškus valios dėl užsakyme nurodytų krovinių pervežimą būtent transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vežėjas buvo laisvas pasirinkti, kokia ar kokiomis transporto priemonėmis įvykdyti vežimo sutartį pagal CMR važtaraščiuose nurodytas sąlygas.
Aplinkybių dėl konkretaus bylos dalyvio suinteresuotumo krauti krovinį trimis aukštais teismas išvis nenagrinėjo. Atitinkamai, reikėtų pažymėti, jog tokį suinteresuotumą turėjo kaip tik ieškovas. Nes jis atsakovui duodavo užsakymus smulkiai išvardindamas kiekvienos paletės išmatavimus (sutarties 2 punktas), nors tarptautinio krovinių gabenimo keliais sutarčiai užtenka nurodyti krovinio vietų skaičių (paletės 33 vnt). Be to, ir sąskaitą už transportavimą atsakovas pateikė ieškovui būtent pagal ldm'us (Invoice Serija TG No. (duomenys neskelbtini), data 2011-06-14 - kiekis 33 PLL, 6,4 LDM, 9500 kg. Ieškovas ir tretysis asmuo „T. I. Kft" ne kartą nurodė, kad plėvelės krovimas gabenti trimis aukštais yra įprasta praktika. O tai reiškia, kad kaip tik ieškovas buvo suinteresuotas sukrauti kuo daugiau krovinio į aukštį. Tretysis asmuo N. M. jau 2011-08-15 rašytiniame paaiškinime įmonės vadovui R. L. nurodė, kad būtent siuntėjas kai kurias palete sukrovė dviem aukštais, kai kurias - trim aukštais, kad vairuotojas tvirtino krovinį pagal siuntėjo nurodymus. Be to, vairuotojas rašytinį paaiškinimą teikė ir draudimo bendrovei, kuriame vėl gi, tik kitais žodžiais nurodė tas pačias aplinkybes.
Iš UAB „Rimtrans" rašytinio atsakymo į advokatės paklausimą matyti, kad šiam vežėjui per pastaruosius 3-4 metus problemų dėl pakrovimo būdo neiškilo, nors maistinę plėvelę rulonais įprasta krauti 2-3 aukštais. Atsakymą šio vežėjo vardu pasirašęs direktorius R. S. yra UAB „Daigai" direktoriaus J. S. brolis, todėl nėra pagrindo netikėti, kad krovimo būdas - dviem ar trim aukštais, visada priklausė nuo siuntėjo ir jokio Atsakovo ir faktinio vežėjo suinteresuotumo čia nėra.
Atsiliepimas
Atkreiptinas dėmesys į faktinio siuntėjo Trečiojo asmens „T. I. Kft" nenuoseklią poziciją bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepime, t.y. bylos nagrinėjimo pradžioje jis tvirtina, kad „spausdinimo plėvelė visada buvo kraunama tuo pačiu būdu", „trimis aukštais transportuojamas krovinys neįtakoja savaiminės deformacijos". Tačiau paskutiniame teismo posėdyje (2013-02-05) ieškovo advokatė jau pateikia trečiojo asmens T. I. Kft „įrodymus", kad tai vairuotojas N. M. davęs Trečiojo asmens „T. I. Kft" darbuotojams nurodymus krovinį krauti trimis aukštais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai aiškino atsakovo ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" 2011-06-09 sutarties nuostatas dėl rinktinio krovinio vežimo už šalių sutartą bendrą 5.950 Lt sumą. Tai, kad krovinys yra rinktinis, savaime nereiškia, jog jis turi būti vežamas būtinai ta pačia transporto priemone. Juk teismo neginčijamai nustatyta (Ieškovo atstovų paaiškinimai, trečiojo asmens „T. I. Kft" procesiniai dokumentai), kad faktinis vežėjas ta pačia transporto priemone, to paties vairuotojo pagalba visiškai atsitiktinai galėjo nepaimti ir ieškovo krovinio Daigai 33 PLL. Vairuotojas N. M. 2013-01-18 teismo posėdyje paaiškino „taip, tą savaitę kitas įmonės vairuotojas buvo Vengrijoje. Kiekvieną savaitę 2 įmonės mašinos būna Vengrijoje". Tam, kad papildomai pagrįsti trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" atstovo direktoriaus ir vairuotojo paaiškinimus, kad per savaitę faktinis vežėjas atlieka kelis reisus iš Vengrijos (kadangi šių aplinkybių niekas neginčijo, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik teismui priėmus sprendimą, kuriame buvo padaryta išvada dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" atstovų paaiškinimų nepatikimumo), atsakovas pateikia naujus įrodymus Atsakovo ir Trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" vežimo sutartis, sąskaitas faktūras už tuos vežimus bei sąskaitų faktūrų apmokėjimus (kad byloje dalyvaujantys asmenys negalėtų teigti, jog pateiktos sutartys ir sąskaitos tėra pasirašyti ir nevykdyti, todėl nieko neįrodantys, dokumentai). 2011-06-02 užsakymas - sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją Vengrijoje pasikrauti 2011-06-01-2011-06-03 dienomis, išsikrauti Lietuvoje 2011-06-06, užmokestis už vežimą 6.100,00 Lt ir PVM, 2011-06-06 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini), suma 6.100,00 Lt ir PVM, apmokėta 2011-07-01 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (13.757,70 Lt kartu su kitomis sąskaitomis); 2011-06-11 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją pasikrauti Vengrijoje krovinius 2011-06-02-2011-06-03, pristatyti Lietuvoje 2011-06-06, užmokestis už vežimą 6.300,00 Lt ir PVM, 2011-06-06 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 6.300,00 Lt ir PVM), apmokėta 2011-07-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 9.135,00 Lt, kartu su kitomis sąskaitomis); 2011-06-16 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją pasikrauti Vengrijoje krovinius 2011-06-16-2011-06-17, pristatyti Lietuvoje 2011-06-20, užmokestis už vežimą 5.600,00 Lt ir PVM, 2011-06-20 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 5.600,00 Lt ir PVM), apmokėta 2011-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 6.776,00 Lt); 2011-06-16 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją pasikrauti Vengrijoje krovinius 2011-06-16-2011-06-17, pristatyti Lietuvoje 2011-06-20, užmokestis už vežimą 5.200,00 Lt ir PVM, 2011-06-21 PVM sąskaita faktūra GRNr. (duomenys neskelbtini) (suma 5.200,00 Lt ir PVM), apmokėta 2011-07-26 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 6.292,00 Lt); 2011-06-23 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją pasikrauti Vengrijoje krovinius 2011-06-23-2011-06-24, pristatyti Lietuvoje 2011-06-27, užmokestis už vežimą 6.000,00 Lt ir PVM, 2011-06-28 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 6.000,00 Lt ir PVM), apmokėta 2011-08-03 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 9.619,50 Lt, kartu su PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini) ); 2011-06-23 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoja vežėją pasikrauti Vengrijoje krovinius 2011-06-23-2011-06-24, pristatyti Lietuvoje 2011-06-27, užmokestis už vežimą 5.600,00 Lt ir PVM, 2011-06-28 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 5.600,00 Lt ir PVM), apmokėta jau minėtu 2011-08-03 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo pasikrovimo datos dažniausiai sutampa, ir tai rodo, kad vežėjo administracija sutartis pasirašinėja garantuotai žinodama, kad transporto priemonė yra arba tuoj bus Vengrijoje, gi vairuotojas tą informaciją sužinodavo būdamas Vengrijoje, bet ne savo transporto įmonės teritorijoje. Be to, sutartyje atsiskaitymo terminas nurodytas 45 dienos po sąskaitos gavimo, tačiau pagal mokėjimus matyti, kad Atsakovas atsiskaitydavo per 25-35 dienas nuo sąskaitos išrašymo. Pagal užsakymus taip pat matyti, kad krovimasis Vengrijoje ar kaimyninėse šalyse vykdavo 2 ar 3 dienas, priklausomai nuo pasikrovimo vietų.
Atsakovo išdėstytas aplinkybes patvirtina naujai pateikiami įrodymai 2011-06-02 užsakymas -sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-06 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-01 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-11 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-06 PVM sąskaita faktūra GRNr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-20 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-25 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-16 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-21 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-28 PVM sąskaita faktūra GRNr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-03 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-23 užsakymas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 -06-28 PVM sąskaita faktūra GR Nr. (duomenys neskelbtini).
Apie krovinių pasikrovimo eiliškumą ir sužinojimo apie krovimosi eiliškumą 2013-01-18 teismo posėdyje parodymus davė ir atsakovo atstovas direktorius S. N.: „Vėliau mašinoje liko vietos, todėl buvo kraunamas 3 krovinys. Jei vairuotojas praneša, kad vietos nėra, tai mes jį siunčiame namo", „Jūsų (ieškovo) krovinys tilpo 2 aukštais. Jei trečias krovinys būtų netilpęs, tai būtume jį ėmę su kita mašina. Vairuotojas nežinojo, kad bus ir trečias krovinys", „žinute iš vairuotojo gavau informaciją, kad pakrovus UAB „Daigai" krovinį mašinoje dar liko vietos. Tada nurodėme vairuotojui vykti į 2 vietą". Apie tai, kad sutartinis vežėjas ar faktinis vežėjas, ar jo vardu vairuotojas neprašė siuntėjo krauti krovinį trimis aukštais atsakovo atstovas - direktorius S. N. pasisakė net kelis kartus.
Vairuotojas N. M. 2013-01-18 teismo posėdyje paaiškino „pasiėmus dokumentus iš atsakovo gavau žinutę, važiavau krautis jūsų krovinio. Pakrovus jūsų krovinį pranešiau atsakovui kiek liko vietos, tada gavau nurodymą, jog judėčiau link namų ir Slovakijoje įvyko trečias pakrovimas", „vengrams buvo duota vieta, aš nežinau, kodėl jie krovė 3 aukštais mašinoje, o ne puspriekabėje", „Vengrai rinkosi kur ką dėti", „Iš UAB „Transeurinos grupė" nebuvau gavęs nurodymo, kaip krauti krovinį".
Faktinio vežėjo atstovas direktorius R. L. paaiškino, jog „žinau iš vairuotojo, kad Vengrijos gamykloje neįmanoma koreguoti pakrovimo, nes ten pakraunama, parodoma kaip diržus tvirtinti ir visa tai nufotografuojama. Iš gamyklos užfiksuota, kad krovinys buvo pakrautas 3 aukštais. Kodėl buvo krovinys krautas ne 2, o 3 aukštais, tai aš nežinau. Gal UAB „Daigai" prašė sukrauti 3 aukštais, kad būtų pigiau", „Apie trečią pakrovimo vietą sužinojome tik eigoje. Mūsų automobiliui išvykus iš gamyklos tapo žinoma, jog bus dar vienas UAB „Daigai" krovinys, todėl vairuotojas apsisuko ir grįžo atgal. Kai pakrovus UAB „Daigai" krovinį mašinoje dar liko vietos, tai vairuotojas gavo dar 3 pakrovimo vietą Slovakijoje".
Vairuotojas N. M. 2013-01-18 teismo posėdyje nurodė, jog „paletė liko vietoje, o plėvelė nulėkė nuo vengrų tvirtinimo". Taigi, žalos susidarymo mechanizmas - krovinio netinkamas pritvirtinimas prie paletės (prie savo taros), net gi ne neteisingas pakrauto krovinio sutvirtinimas. Pritvirtinti krovinį prie palečių privalo siuntėjas ir šiuo atveju nėra ir negali būti jokios vežėjo (vairuotojo) kontrolės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškino ieškovo ir atsakovo sudarytos 2011-06-09 vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą, numatantį vežėjui (šiuo atveju atsakovui) įsipareigojimą „nekrauti didesnio krovinio negu nurodyta šioje sutartyje". Sutarties tekstas buvo parengtas ieškovo (jis sutartyje nurodo visus savo rekvizitus, o atsakovas pats turi užsipildyti jį atstovaujančio direktoriaus vardą ir pavardę), atitinkamai, nurodyto punkto sąlygai esant dviprasmiškai, visi neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakovo naudai.
Sutartis, remiantis jos gramatiniu tekstu, turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Teismo nurodytas sutarties aiškinimas, kad atsakovas privalėjo vežti tik ieškovo nurodytą krovinį -konkrečių išmatavimų 33 paletes, kaip dviem aukštais sukrautą krovinį, yra neprotingas. Toks sutarties sąlygos aiškinimas paneigia sąlyginai nedidelių gabaritų krovinių vežimo verslo santykių esmę. Jeigu kiekvienas užsakovas (siuntėjas, sudaręs sutartį su vežėju) reikalautų transporto priemonėje gabenti tik jo krovinį, į pustuštę transporto priemonę drausdamas pasikrauti daugiau krovinių, tai krovinių transportavimas būtų nuostolingas. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog į transporto priemonę be Ieškovo 33 PLL prieš tai dar buvo pakrautos 42 PLL įmonei „Aurika" skirto krovinio bei vėliau 6 PLL papildomo Rusijos įmonei „Stimul" skirto krovinio, t.y. jei ieškovo 33 PLL krovinio būtų pakrauta dviem aukštais, vietos transporto priemonėje sumažėtų trečdaliu, tačiau matoma, jog į transporto priemonę tilpo ne trečdaliu, bet kone du su pusę karto daugiau krovinio (t.y. vežant tik ieškovo krovinį, sukrautą dviem aukštais, jis užpildytų ne daugiau kaip pusę visos transporto priemonės vietos). Toks krovinio vežimas pustuštėje transporto priemonėje būtų neprotingas dar ir dėl to, kad nepilnai pakrauto krovinio vežimas yra mažiau saugus dėl krovinio pasislinkimo transporto priemonėje galimybės.
Vertinant patį 3.2.4 punkto sąlygos tekstą gramatiškai, akivaizdu, kad minėta teismo sprendime cituojama nuostata šalys tarėsi ne dėl kitų krovinių vežimo (ar, greičiau, nevežimo), bet dėl Ieškovo krovinio priėmimo pasikrovimo metu ir jo gabenimo, t.y. vežėjui buvo nustatyta pareiga patikrinti, kad į transporto priemonę nebūtų pakrautas per didelis krovinio kiekis. Mat pakrovus ir atgabenus ieškovui didesnį kiekį krovinio, nei ieškovo buvo nupirktas iš faktinio siuntėjo (t.y. „T. I. Kft"), vėliau kiltų papildomų prekių realizavimo ir atsiskaitymo už jas su prekių tiekėju klausimas. CK 6.330 str. 3 d., kurioje nustatomos teisinės pasekmės dėl neteisingo daiktų kiekio pateikimo, nesant atskiro pirkėjo (Ieškovo) ir pardavėjo (T. I. Kft) susitarimo, nurodyta - „Jeigu pirkėjas priima daiktus, kurių kiekis viršija sutartyje nurodytą kiekį, tai už papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip." Neabejotinai ieškovas nenorėjo mokėti už papildomus daiktus (prekes), atitinkamai vežimo sutartyje įsakmiai nurodė nepriimti gabenti daugiau krovinio.
Pažymėtina, jog toks vežėjo įsipareigojimas yra glaudžiai susijęs ir su CMR konvencijos 8 str. nustatyta vežėjo pareiga patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje (8 str. a) punktas) ir taip pat yra greičiau skirtas siuntėjui (t.y. ieškovui) išvengti atsakomybės dėl transporto priemonės perkrovos ar transporto priemonių ašių perkrovos (dėl ko vežėjas gali būti baudžiamas administracine tvarka ir vėliau galėtų reikalauti iš siuntėjo atlyginti vežėjo patirtus nuostolius).
Net jei ir būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu neprotingu sutarties sąlygos aiškinimu, kad ieškovas draudė atsakovui gabenti kitus krovinius, reikėtų visų pirma vertinti tai, kokios visgi buvo Ieškovo krovinio sugadinimo priežastys? Ar tai yra tiesiogiai sutarties sąlygos „nekrauti didesnio krovinio" - negabenti kartu su Ieškovo kroviniu 33 PLL transporto priemonėje kitų krovinių, nesilaikymo pasekmė? Ar visgi, neteisingas ieškovo krovinio pakrovimas, tvirtinimas, išdėstymas, supakavimas nulėmė ieškovo krovinio sugadinimą? Būtent tokias krovinio sugadinimo priežastis vienaip ar kitaip nurodė teismo paskirti ekspertai.
Su teismo aiškinimu dėl vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai aiškinimo ir vėlesne galimybe vežėjui būti atleistam nuo atsakomybės ribojimu, atsakovas sutinka. Tačiau atsakovas pažymi, kad nebuvo čia atsakovo ar faktinio vežėjo, vykdžiusio atsakovo sudarytą sutartį, didelio neatsargumo. Atsakovas (faktinis vežėjas atsakovo vardu) priėmė vežti tiek krovinio, kiek atsakovas ir buvo susitaręs su ieškovu 2011-06-09 Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutartyje - 33 paletes.
Teismas neteisingai įvertino vairuotojo N. M. veiksmus ir vaidmenį kraunant krovinį ir jį vežant. Vairuotojas iš tiesų tvirtino diržais krovinį. Bet reikia pažymėti, kad pritvirtinus krovinius diržais, jų tvirtinimą dar tikrindavo siuntėjo atstovai. Tvirtinimas diržais dar būdavo nufotografuojamas ir tik tuomet (o tai reikšdavo tinkamą siuntėjo atstovo požiūriu krovinio sutvirtinimą diržais) vežėjui atiduodavo dokumentus ir leisdavo išvažiuoti iš gamyklos teritorijos. Iš kur gi ta gamyklos atstovų kontrolė tvirtinant diržais krovinį? Atsakovo įsitikinimu, ta kontrolė buvo dėl to, kad pats faktinis siuntėjas turi pareigą tvirtinti krovinius. Ir nors jis nevykdė savo pareigos - vairuotojas, kaip įmanydamas pakraunant krovinį tvirtino jį, klausydamas siuntėjo atstovo nurodymų, tačiau atsakomybė už teisingą krovinio tvirtinimą išlieka ieškovui (jo vardu krovinį tvirtino faktinis siuntėjas). Žinia, kroviniai dažnai yra skirtingi, specifiniai ir vairuotojas gali nežinoti jų specifikos (šiuo nagrinėjamu atveju dar ir pakrovimo būdo). Nepaisant to, kad vairuotojas N. M. ieškovo krovinį iš šios gamyklos vežė ne pirmą kartą, tačiau jis neturi pareigos išmanyti konkretaus krovinio tvirtinimo, kad jis būtų saugiai gabenamas ir išliktų nepažeistas, taisyklių.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, jog vežėjas neatsako už netinkamą krovinio pakrovimą, kadangi jis nėra nei krovinio pakuotės, nei krovinio tinkamo išdėstymo transporto priemonėje specialistas. Tinkamo krovinio pakrovimo pareiga tenka tokią funkciją atliekančiam asmeniui. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 str. nustato, kad jei sutartimi šalys nesusitaria kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Tuo tarpu vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas viso labo atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, t.y. ar pakrovimo būdas nekelia pavojaus eismo saugumui bei atitinka kitas vežimo sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Vežėjas turi pasirūpinti krovinio tvirtinimu tiek ir tokiu aspektu, kad tai garantuotų saugų eismą. Kadangi vežėjas yra eismo dalyvis, vairuotojas turi išmanyti savo transporto priemonę ir saugaus eismo reikalavimus. Tačiau tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą vežėjas negali garantuoti už krovinio saugumą jį transportuojant, jeigu krovinį pakrovė, išdėstė ir sutvirtino siuntėjas (žinoma, jeigu šie siuntėjo veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo krovinio sugadinimą jį transportuojant). Byloje nėra duomenų, kad vežėjas (vairuotojas) būtų žinojęs ar turėjęs žinoti, kad toks krovinio pakrovimas, išdėstymas ar tvirtinimas yra nesaugus ir gresia krovinio sugadinimu. Nėra nustatyta, kad pakrovimas, išdėstymas ar sutvirtinimas būtų buvęs akivaizdžiai ydingas, tad rūpestingas vežėjas (vairuotojas) krovinį ėmėsi vežti.
Kadangi vežimo sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo atskirai susitarta dėl krovinio pakrovimo, pakavimo ar pakuotės tinkamumo tikrinimo, pakrovimo proceso kontrolės ir pan., o byloje nustačius, jog krovinio sugadinimą lėmė būtent nepakankamai tvirta krovinio pakuotė, netinkamas pakrovimas bei tvirtinimas, darytina išvada, jog krovinys buvo sugadintas dėl paties ieškovo nepakankamo rūpestingumo.
Teismas neteisingai vertino kaip nerūpestingus vairuotojo veiksmus krovinio gabenimo metu -esą, vairuotojas turėjo ne tik tikrinti tvirtinimą ir kaskart patempti diržus, bet ir imtis papildomų atsargumo ir rūpestingumo priemonių. Išvada apie vairuotojo pareigą imtis papildomų priemonių yra teisiškai nepagrįsta. Ir net itin rūpestingas ir vairuotojas neprivalėjo ir negalėjo kelyje imtis kažkokių papildomų priemonių, juo labiau, kad jis negalėjo įtarti, kad paskutinėje kelio atkarpoje po eilinio krovinio priveržimo paletės išeis iš vietos, paletės susmuks. Teismas taip pat įvertino, kad vairuotojas toliau tęsė vežimą nuo Lietuvos - Lenkijos pasienio iki Vilniaus su nuvirtusiomis nuo trečio aukšto paletėmis jas specialiai neperkrovęs, tik pritvirtinęs, kad toliau negriūtų ir padarė išvadą, kad tai „galėjo padidinti žalos dydį". Toks teismo vertinimas yra niekuo nepagrįstos spėlionės. Aplinkybė, jog ties Lietuvos pasieniu paskutinio sustojimo metu vairuotojas pastebėjo nuvirtusias nuo trečio aukšto paletes, jas sutvirtino ir toliau tęsė kelionę, buvo nustatyta, tačiau byloje nebuvo įrodyta ir net ne įrodinėjama, kad tai galėjo būti ar buvo žalos padidėjimo priežastimi. O jei tai padidino žalą, reikalinga išsiaiškinti, kokia apimtimi žala padidėjo ar galėjo padidėti. Nes būtent šis vairuotojo elgesys ir turėjo padaryti kroviniui žalos, tačiau kokio dydžio papildoma žala galėjo atsirasti - nenustatyta. Ekspertizė taip pat nenustatė, kad tolimesnis krovinio gabenimas nuo Lietuvos pasienio iki išsikrovimo vietos, būtų turėjęs įtakos krovinio sugadinimui. Beje, UAB „Rimtrans" savo 2012-01-04 rašytinėse įžvalgose Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nenurodė papildomų priemonių, kurių turėtų imtis krovinį gabenantis vairuotojas.
Ekspertės M. Š. paaiškinimas (išvada) teismo posėdžio metu, kad UAB „Daigai" krovinio tvirtinimas neatitiko saugaus kelių eismo reikalavimų, nepagrįstas jokiais tyrimais. Ekspertė nenurodė konkrečių kelių eismo taisyklių ar kitų eismą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kurie taikytini vairuotojui ir kuriuos vairuotojas neva pažeidė. Kaip tik saugaus eismo reikalavimų pažeidimo šioje byloje ir nenustatyta. Šios bylos esmė ta, kad transportavimo metu sugadintas vežėjo gabentas krovinys. Tačiau saugaus eismo reikalavimų pažeidimas nebuvo krovinio sugadinimo nei priežastimi nei pasekme. Ekspertės „išvada apie tai, kad vairuotojas pats nelabai galvojo, mažų mažiausia yra neetiška, nekalbant, kad nepagrįsta tyrimais ir išvadomis. Primintina, kad ši ekspertė buvo skirta ne vairuotojo psichologinei ar psichiatrinei būsenai nustatyti. Tokios išvados labiau byloja apie ekspertės subjektyvumą ir neprofesionalumą. Dėl vairuotojo sutartinės pareigos kontroliuoti krovinio pakrovimą bei tvirtinimą teismas aiškinosi, teiravosi ir paties vairuotojo. Į klausimą vairuotojas atsakė, kad jis kontroliavo krovinio išdėstymą ant ašių. Iš esmės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog savo pareigos vairuotojas tinkamai neįvykdė. Liko neaišku, ko konkrečiai vairuotojas neatliko, ką privalėjo atlikti. Teismas matomai rėmėsi tik pačiu rezultatu - kad krovinys buvo pristatytas sugadintas ir savaime atsakomybę už tai priskyrė vairuotojui kaip netinkamai vykdžiusiam pareigą (kurios vežėjas nebuvo prisiėmęs) kontroliuoti krovinio pakrovimą ir tvirtinimą.
Net jei vairuotojas konkrečiu atveju ir kontroliavo faktinio siuntėjo atliekamą krovinio pakrovimą ir tvirtinimą, tai tik tiek, kiek pakrovimo ir tvirtinimo būdas kelia akivaizdžią grėsmę krovinio saugumui. Tokia kontrolė nereiškia, kad atsakomybė dėl netinkamo krovinio pakrovimo ar tvirtinimo dėl to turėtų būti perkeliama vežėjui.
Sutinka su teismo išvada, jog vien tik ta aplinkybė, kad siuntėjas T. I. Kft krovė krovinį, negali savaime eliminuoti vežėjo atsakomybės už žalą. Reikia sutikti ir su teismo ekspertų išvada, kad nei padėklai, nei pakuotė nebuvo tiesioginė krovinio sugadinimo priežastimi. Atsakovas sutinka, kad vežėjo atsakomybei eliminuoti dar reikalinga įrodyti tiesioginį ar netiesioginį priežastinį ryšį tarp siuntėjo pakrovimo ir atsiradusios žalos kroviniui. Ir Atsakovo supratimu, tą priežastinį ryšį įrodo ekspertizės išvados.
Ekspertizės išvados (4 punktas) įrodo, kad krovinio pakrovimas trimis aukštais iš esmės galimas, tačiau šįkart dėl nevisiškai tinkamo krovinio išdėstymo bei pritvirtinimo, nepasiteisino. Taip pat šio vežimo atveju (ekspertai neatsako, ar dėl pakrovimo trimis aukštais) nepasiteisino ir krovinio įpakavimas - šoninės plokštės horizontalios lentelės buvo per plonos (2 punktas).
Eksperto išvados 5.2 punkte aiškiai išdėstomos krovinio sugadinimo priežastys - krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus viršutinių aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus". Išvados labai aiškios - pats krovinio pakrovimas nėra blogas, tačiau kraunant krovinį trimis aukštais reikalinga jį tinkamai išdėstyti, sutvirtinti, parinkti tinkamą pakuotę. Kad krovinys nebuvo tinkamai sutvirtintas esant tokiam išdėstymui ir sudėjimui, patvirtina ir eksperto išvados 6 punktas. Dėl ekspertizės išvadų 2013-01-18 teismo posėdyje pasisakė ir pati ieškovo atstovė: „kaip nurodė ekspertė, kad jei būtų panaudotos tvirtinimo priemonės, t.y. atramos, tai žala galėjo ir neatsirasti".
Ekspertizės išvada, ekspertės paaiškinimai bei DP SURVEY GROUP N.V. galutinė patikrinimo ataskaita patvirtina, jog ypatingos rizikos faktoriai galėjo turėti (ir akivaizdu, jog turėjo) įtakos krovinio sugadinimui, atitinkamai, turėtų būti laikoma, kad žala dėl to ir atsirado. Dabar gi, jeigu siuntėjas nori paneigti ypatingos rizikos faktorių buvus krovinio sužalojimo pagrindu, siuntėjas (ieškovas) turėtų įrodyti, kad žala atsirado ne dėl egzistavusio rizikos faktoriaus, bet dėl kitų vežėjo veiksmų ar krovinio sugadinimą lėmusių aplinkybių. Taigi, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus prezumuojamą vežėjo kaltę, turi įrodyti reikalavimą vežėjui reiškiantis asmuo. Tuo tarpu teismas sprendime tik vardina kaip nustatyti šias vežėjo atsakomybės sąlygas.
Net hipotetiškai pripažinus, kad vairuotojas liepė krovinį krauti trimis aukštais, kyla klausimas ar toks pakrovimas, jeigu siuntėjas sutinka taip krauti krovinį, atleidžia siuntėją nuo pareigos papildomai sutvirtinti krovinį lentomis arba trimis aukštais krovinį krauti ne platformos gale, bet priekyje ir t.t, nes, kaip kad nurodoma eksperto išvadoje, papildomi tvirtinimai ir krovinio sukrovimas būtų apsaugoję krovinį jį gabenant pakrautą tokiu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl DP SURVEY GROUP N.V. galutinėje patikrinimo ataskaitoje (patikrinimas vyko, beje, tuojau po krovinio pristatymo, 2011-06-20) išdėstytos vietinio DPS inspektoriaus Ž. Ž. nuomonės, kad patikrinta pakuotė nėra pakankamai tvirta, kad atlaikytų 3 eilėmis į viršų sukrautų prekių svorį. „Apačioje esantys spausdinimo plėvelės rulonai deformavosi dėl virš jų sukrautų prekių svorio". Apie pakuotę panašiai pasisakė ir ekspertė M. Š. 2013-02-05 teismo posėdyje, kad rulonas buvo apsaugotas tik plėvele, rulonas nuo smūgio neapsaugotas. Tiek ekspertizės išvados, tiek faktinio siuntėjo „T. I. Kft" dėstomos aplinkybės rodo, kad trimis aukštais krauti šitą krovinį galima ir jis transportuojamas saugiai. Tačiau tam dar reikia jį saugiai pritvirtinti. Kad faktinis siuntėjas laikė krovinį išdėstytu teisingai ir pritvirtintu saugiai byloja ta aplinkybė, jog visas krovinys buvo nufotografuotas ir vairuotojui gavus dokumentus, krovinys išvyko. Beje, tiek vairuotojo N. M. paaiškinimai apie krovinio tvirtinimo procesą (kad siuntėjas jį vėliau tikrina) ir fotografavimą, kad kelionės metu vairuotojas turi tikrinti tvirtinimą, tiek ir faktinio siuntėjo pozicija šiuo klausimu, dėstoma procesiniuose dokumentuose, sutampa. Todėl nėra pagrindo netikėti vairuotojo N. M. kitais paaiškinimais. Be to, faktinis siuntėjas T. I. Kft teisingai nurodo ir vežėjo pareigas turėti bent 12 diržų su tvirtinimo galais; jų vežėjas ir turėjo reikiamą skaičių. Tačiau teismo ekspertės nuomone krovinys turėjo būti tvirtinamas kitaip - trečio aukšto krovinys turėjo būti užblokuotas gale, skersinį turi įdėti vairuotojas, tuo tarpu faktinis siuntėjas T. I. Kft nurodo, jog „pakrautos paletės tvirtinamos krovinio tvirtinimo diržais".
2013-02-05 teismo posėdyje ekspertė atskleidė tinkamą krovinio sukrovimo trimis aukštais būdą-„Kraunant krovinį trimis aukštais būtų geriausia, kad krovinys būtų pakrautas automobilio priekyje, nes tada krovinys atsiremia į priekinę senelę". Taigi, priekaba, kurioje buvo sukrauta dalis Ieškovo krovinio, taip pat turi priekinę sienelę, tačiau priekabos priekyje krovinys nebuvo kraunamas trimis aukštais, trimis aukštais jis buvo sukrautas puspriekabės gale.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu keitėsi ir buvo nenuosekli ieškovo pozicija. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad „transporto priemonės savininkas privalo dalyvauti ir atsakyti už krovinio pakrovimą bei nurodyti siuntėjui kur ir kokia vieta yra skirta kroviniui transporte, kadangi prieš užsakant transportavimo paslaugas užsakovas pateikia konkrečius palečių išmatavimus, svorius ir jų kiekius". Nežinia kuo remiantis visa tai ieškinyje tvirtino ieškovas, tačiau apie tai, kad vežėjas ar vairuotojas iš tiesų nurodė faktiniam siuntėjui kaip ir kur krauti krovinį transporto priemonėje, ieškovas net neužsimena. Gal būt dėl to, kad Ieškovas (Ieškovo atstovai) buvo tvirtai įsitikinęs, jog krovinio pakrovimo pareiga tenka vežėjui. Vėliau paaiškėjus, kad pagal teismų praktiką už netinkamą pakrovimą yra atsakingas siuntėjas ir kaip tik netinkamas pakrovimas atleidžia vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, ėmė ryškėti ieškovo versija, remiama ieškovo prekybos partnerio „T. I. Kft" (ieškinyje nurodyta, kad šie bendradarbiauja nuo 2008 metų), esą vežėjas iš tikrųjų ėmė įgyvendinti Ieškovo išsigalvotą pareigą „nurodyti siuntėjui kur ir kokia vieta yra skirta kroviniui transporte"... Pastebėtina, kad dar 2011-12-12 teismo pasėdžio metu dėl ieškinio pagrindo ieškovo atstovė sakė: "krovinys buvo sugadintas gabenimo metu dėl netinkamo vežimo". 2012-01-20 teismo posėdyje ieškovo atstovė jau kėlė klausimus dėl vežėjo tvirtinimo diržų kokybės bei sertifikavimo, esą, jie galėjo būti krovinio sugadinimo priežastimi, taip pat laikėsi pradinės savo pozicijos, jog „autotraukinys, matyt, patyrė kažkokių staigių stabdymų ar kitokių netaisyklingų važiavimo įvykių kelyje".
Lygiai taip pat ir dėl Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punkto pažeidimo - ieškovas šios aplinkybės nenurodė kaip faktinio ieškinio pagrindo. Kaip reikalavimo atlyginti nuostolius dėl krovinio sužalojimo pagrindą ieškovas nurodė aplinkybę, kad atsakovas kroviniui gabenti pasitelkė faktinį vežėją, negavęs dėl to ieškovo sutikimo. Atsakovo nuomone, pats trečiojo asmens pervežimo prievolei įvykdyti pasitelkimas ieškovui žalos nepadarė, o atsakovas bet kuriuo atveju atsako už jo pasirinkto faktinio vežėjo veiksmus, jeigu jie buvo žalos priežastimi.
Be to, liko neaišku, kur dabar yra tas „sugadintas" krovinys, kurio sugadinimą patvirtina ieškovo atstovai pirkimų vadybininkė R. S., spaudos meistras V. M. ir direktorė leidybai ir spaudai J. S., pasirašydami Transportavimo metu sugadintos produkcijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Ieškovo 2011-06-15 pretenzijoje atsakovui ir nurodoma, jog dalis įmuštos plėvelės nebetinkama spaudai, tačiau tai savaime nereiškia, kad dalis krovinio (plėvelės) išvis neteko vertės. Neabejotinai, dalis plėvelės gali būti panaudota kitiems tikslams, jei ji ir „nebetinkama spaudai". Tačiau Ieškovas nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.), o jei ir ėmėsi tokių priemonių, nepateikė teismui įrodymų apie plėvelės panaudojimą siekiant sumažinti nuostolius. Pagal CMR konvencijos 25 str. krovinio sugadinimo atveju nuostoliai yra ne visa sugadinto krovinio vertė, bet krovinio nuvertėjimo suma. Ieškovas neįrodė, kad krovinys nuvertėjo ir yra niekam tinkamas (tokiais atvejais įprastai gavėjai utilizuoja krovinius ir pateikia tai patvirtinančius apmokėjimo dokumentus). Tad jeigu maistinė plėvelė rulonais remiantis vien ieškovo atstovų nuomone „nebetinkama spaudai", tai nereiškia, kad ji niekam netinkama. Teismas neatsižvelgė į DP SURVEY GROUP N.V. galutinėje patikrinimo ataskaitoje išdėstytą vietinio DPS inspektoriaus Ž. Ž. išvadą, kad „sugadinti rulonai negali būti panaudoti pagal jų tikrąją paskirtį", t.y. iš tokios plėvelės nebus galima gaminti galutinio produkto - pakavimo plėvelės. Tačiau, apie kitas galimybes panaudoti plėvelę rulonuose, kurių tik „viršutinės dalys deformuotos" byloje nekalbama, kitaip tariant, tikrasis krovinio nuvertėjimas dėl sugadinimo nenustatytas.
Trečiasis asmuo UAB „G & R Logistic” prisideda prie UAB “Transeurinos” apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „G&R Logistic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad apeliantas ieškovo ir atsakovo sudarytoje ginčo sutartyje dalyvavo kaip subvežėjas, tai yra trečiasis asmuo, kurį atsakovas pasitelkė savo prievolių vykdymui. Pritaikius atsakovui civilinę atsakomybę, pastarasis atlyginęs žalą įgis reikalavimo teises į apeliantą, todėl apeliantas yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi ir todėl teikiamas šis apeliacinis skundas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmos instancijos teismas: neteisingai nustatė krovinio vežimo sutarties šalis ir trečiuosius asmenis,kuriuos minėti asmenys pasitelkė savo prievolių vykdymui bei neteisingai paskirstė nagrinėjamos ginčo sutarties šalių teises ir pareigas ir žalos atsiradimo, dėl šių pareigų netinkamo vykdymo, riziką; nesąžiningai išaiškino ginčo sutarties 3.2.4 p. sąlygas ir tuopagrindupateikėsutartiesaiškinimą kuris prieštarauja protingumo principui; žalos atsiradimas, sukritus vežamoms paletėms su kroviniu nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo pripažintas vežėjo dideliu neatsargumu; teismo pateiktas CMR konvencijos nuostatų aiškinimas, prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms ir jų aiškinimo praktikai.
Visi šie argumentai ir kiekvienas iš jų atskirai rodo teismo sprendimo nepagrįstumą ir dėl to manytina teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, bei priimtas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.
Dėl krovinio vežimo sutarties šalių tinkamo nustatymo bei jų teisių, pareigų ir prisiimamos rizikos, netinkamai įvykdžius pareigas
Pagal vienkartinę krovinio vežimo automobiliais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jos šalimis, tai yra krovinio siuntėju buvo UAB „Daigai“ (toliau - ieškovas), o vežėju UAB „Transeurinos grupė" (toliau -atsakovas). Tai yra akivaizdu, nes šie subjektai vienas kito atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, krovinio siuntėjas (ieškovas) - pateikti krovinį pervežimui ir jį pakrauti, krovinį pristatymo vietoje iškrauti ir sumokėti vežimo užmokestį, o vežėjas (atsakovas) pristatyti transportą į pakrovimo vietą pakrovimui, priimti jam pakrautą krovinį, pervežti krovinį į paskirties vietą ir jį įteikti teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui. Ginčijamame sprendime sutarties šalys tiksliai nėra nustatytos ir visiškai netinkamai teisine prasme įvertinti tretieji asmenys, vykdant ginčo sutartį, veikę sutarties šalių vardu ir labui bei rizika. Priminsime, kad krovinio vežimo sutarties šalys, tai yra vežėjas ir krovinio siuntėjas viena kitos atžvilgiu turi abipusių teisių ir pareigų. Sutarties šalys savo pareigų vykdymui gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Pasitelkus trečiuosius asmenis, krovinio siuntėjo pasitelkto asmens veiksmams ir jų teisiniams padariniams taikoma CK 6.257 str., o vežėjo pasitelktam subvežėjui CMR konvencijos 3 str. taisyklės. Abiejų minėtų teisės normų esmė yra vienoda: sutarties šalis, pasitelkusi savo prievolėms vykdyti - atlikti fizinius veiksmus, būtinus vykdant krovinio vežimo sutartį (pvz. pristatyti transporto priemonę pakrovimui, pakrauti krovinį, gabenti krovinį ir pan.), atsako už tokių asmenų veiksmus kaip už savus ir tuo pačiu prisiima pasitekto trečiojo asmens netinkamų veiksmų pasėkoje kylančius neigiamus teisinius padarinius ir riziką.
Ieškovo kaip krovinio siuntėjo pareigas vykdė T. I. Kft (toliau - Taghleef), o vežėjo pareigas - UAB „G & R Logistic" (toliau - apeliantas).
CMR konvencija nepateikia krovinio vežimo automobilių keliais sąvokos, bet doktrinoje ji apibrėžiama panašiai kaip Kelių transporto kodekso 27 str. Šios bylos kontekste esminė vežėjo pareiga yra įsipareigojimas pateikti transporto priemonę (pakrovimui) ir priimti krovinį. Byloje yra akivaizdu, kad krovinį faktiškai pakrovė Taghleef, tačiau ji atliko siuntėjui (šios bylos kontekste -ieškovui) priskirtą prievolę - pakrauti krovinį, kaip tai yra numatyta ir Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d.
Ginčas šioje byloje kilo tik iš vienkartinės krovinio vežimo automobiliais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymą patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jokie kiti susitarimai, ar duomenys, apie kitus tuo pačiu metu gabenamus krovinius, įtakos ginčo sutarčiai ir jos vykdymui neturi ir negali turėti.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad apelianto transporto priemonė, kurioje jau buvo pakrautas vienas krovinys, buvo pateikta pasikrovimui ir ieškovo siunčiamas krovinys 2011-06-09 buvo priimtas pervežimui, tai rodo įrašai CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) - 21,22 ir 23 grafose. Tai parodo, kad vežėjas šiame sutarties vykdymo etape savo prievoles pateikti pakrovimui transporto priemonę ir priimti pervežimui krovinį įvykdė tinkamai.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas krovinio pakrovimą ir remdamasis ekspertizės aktu konstatavo, kad krovinio sugadinimo priežastys yra pakrovimo vietos trūkumas, neleidžiantis tiriamą krovinį pakrauti dvejais aukštais, krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus. Šie teiginiai teismui sprendime leido suformuluoti priekaištą atsakovui, kad sugadintas krovinys buvo vežamas su kitais kroviniais ir dėl to krovinys buvo pakrautas trimis aukštais, o toks pakrovimas buvo išimtinai naudingas atsakovui ir apeliantui, todėl vežėjui buvo pritaikyta civilinė atsakomybė.
Pakrauti krovinį privalėjo padaryti krovinio siuntėjas (ieškovas), kuris savo prievolę vykdė pasitelkęs trečiąjį asmenį - Taghleef Jei ieškovo pasitelktas Taghleef sukrovė krovinį trimis aukštais, tai ši rizika tenka ne atsakovui ar apeliantui, o ieškovui kaip krovinio siuntėjui ir ieškovas už visus pasitelkto savo prievolei vykdyti asmens veiksmus atsako kaip už savo. Apeliantas pristatė transporto priemonę pakrovimui, tai yra pakrovimui buvo pateikta krovininė ertmė esanti transporto priemonės priekaboje. Jei pakrovimui transporto priemonės ertmė ieškovui veikiančiam per savo agentą Taghleef netiko, tai siuntėjas tiesiog turėjo teisę nekrauti krovinio, nutraukti sutartį ir išieškoti nuostolius, atsisakyti krauti krovinį trimis aukštais, reikalauti pakeisti transporto priemonę ir pan. Tačiau krovinio pakrovimas trimis aukštais įvyko ir faktiškai krovinį pakrovė siuntėjas, o tai reiškia, kad pakrovimui pristatytas transportas ieškovui tiko. Aplinkybė, kad krovinys buvo pakrautas trimis aukštais ir netinkamai, rodo, kad siuntėjo agento netinkamo krovinio pakrovimo neigiami padariniai tenka ne vežėjui, o siuntėjui, tai yra ieškovui. Toliau teismo argumentai apie taip vadinamą „užuolaidinę" transporto priemonę ir pakrovimo vietos transporto priemonėje nebuvimą, yra nepagrįsti, nes: a) krovinio vežimo sutartyje jokie reikalavimai transporto priemonei apskritai nebuvo numatyti, o tai rodo, kad krovinio vežimui skirta transporto priemonė krovinio siuntėjo nedomino, o aplinkybė, kad krovinys krovinio siuntėjo agento laisva valia buvo pakrautas į apelianto pristatytą pakrovimui transporto priemonę rodo, kad jos charakteristikos siuntėjui tiko; b) ekspertas nebuvo pakrovimo vietoje, tačiau nurodė, kad ieškovo kroviniui, dėl STIMUL RUS LLC. Stiklinių bokalų iš Slovakijos krovinio, trūko vietos. Ši eksperto išvada teismo buvo panaudota pripažįstant atsakovo atsakomybę už krovinį, nes apeliantas, kaip faktinis vežėjas, gabeno rinktinį krovinį ir todėl siuntėjas buvo priverstas, nesant vietos, krauti krovinį trimis aukštais. Šią išvadą akivaizdžiai paneigia geografinė valstybių padėtis: Vengrija ir Slovakija kaip geografinės vietovės skiriasi, todėl automobiliui esant pasikrovime Vengrijoje, jame dar negalėjo fiziškai atsirasti Slovakijos krovinys, o pagal ekspertizės akto psl. 12 duomenis Slovakijoje krovinys buvo pakrautas viena diena vėliau. Prie ekspertizės akto pridėtose nuotraukose, kurios nurodytos ekspertizės akto priedu Nr. 2, aiškiai matyti, kad pakrovimo ertmėse jokių palečių su stiklainiais nėra. Esminis momentas yra tas, kad jei krovinio siuntėjui pakrovimui pristatyta transporto priemonė netiko, ji ne tos konstrukcijos (užuolaidinė ar bortinė arba šaldytuvas), tai krovinio siuntėjas privalėjo atsisakyti krauti tokį krovinį, nutraukti sutartį, o jei buvo pasirinkta krauti krovinį į jam pristatytą transporto priemonę ir siuntėjas įvykdė krovinio pakrovimo prievolę, sukraudamas nesaugiai, rizikingai ar kaip kitaip krovinį, tai tokio pakrovimo neigiami padariniai tenka išimtinai krovinio siuntėjui, tai yra šioje byloje ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvai nustatant vežėjo kaltę, dėl to, kad apeliantas dar turėjo pasikrauti krovinį Slovakijoje ir tai įtakojo siuntėjo krovinio pakrovimą trimis aukštais yra „ūkiški", bet absoliučiai prieštaraujantys civilinės teisės aksiomai - tai yra tretiesiems asmenims sutartys, kuriose jie nedalyvauja ir kurių jie nebuvo sudarę, neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos ar reikšmės. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis atsakovo su UAB „Aurika" ir UAB „Hellmann worldwide Logistics" sudarytos sutartys dėl kitų krovinių pristatymo, taip pat sutartis dėl rinktinio krovinio pervežimo tarp atsakovo ir apelianto, neturi jokios įtakos nei ieškovo teisėms, nei pareigoms pagal ginčo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymą patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Jei ieškovui, kaip krovinio siuntėjui krovinio pakrovimui pristatytos transporto priemonės pakrovimo ertmės buvo netinkamos, jis turėjo teisę nutraukti sutartį ir ieškoti nuostolius, o jei vis dėl to tiko ir jis krovinį pakrovė trimis aukštais ir neužtikrinant jo stabilumo, tai tokių veiksmų rizika ir neigiami teisiniai padariniai tenka tik ieškovui, kaip krovinio vežimo sutarties šaliai.
Pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad ginčo sutartyje krovinio siuntėjas yra Taghleef, neteisingai nustatė krovinio siuntėją, krovinio pakrovimo pareiga buvo vykdoma ieškovo, pasitelkus trečiąjį asmenį Taghleef, kitos sutartys, pagal kurias buvo vežamas rinktinis krovinys neįtakojo ir negalėjo įtakoti ginčo sutarties vykdymą, nes ieškovui ir jo agentams šios sutartys buvo neprivalomos, o vairuotojo nurodymas palikti tris tuščius metrus pakrovimo ertmėje, asmeniui kuris pagal ginčo sutartį privalėjo tinkamai pakrauti 33 paletes yra teisiškai nereikšmingas, nes jokie apelianto ar ieškovo susitarimai su trečiaisiais asmenimis dėl rinktinio krovinio vežimo, negalėjo įtakoti, apsunkinti arba padaryti negalimu įvykdyti, ieškovo kaip krovinio siuntėjo pareigos tinkamai krovinį pakrauti, jį sudėti ir sutvirtinti, tuo užtikrinant prekių saugumą ir stabilumą jas gabenant.
Dėl vienkartinės krovinio vežimo automobiliais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2.4 p. aiškinimo
Esminis ginčijamo teismo sprendimo motyvas, dėl ginčo sutarties 3.2.4 p. pažeidimo ir teismo nuomone, šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimą, bei vežėjo visišką atsakomybę už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą. Ginčo sutarties 3.2.4 p. numato „Nekrauti didesnio krovinio nei nurodyta šioje sutartyje. Už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą atsako vežėjas“.
CK 6.193 str. 1 d. ir 2 d. sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja, kad sutartis būtų aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, bei tikslą, bei jos sudarymo aplinkybes. Pirmos instancijos teismas visa tai, aiškindamas sutartį, paneigė. Visų pirma, aiškinti sutartį sąžiningai reiškia nepasikliauti vien tik kitos šalies pateiktu subjektyviu aiškinimu arba pasikliauti eksperto, kuris nėra teisininkas, ekspertizės akte pateiktu sutarties sąlygos aiškinimu. Pasaulyje yra nusistovėjusi tam tikra krovinių vežimo verslo praktika, kurią galima suvokti remiantis bendromis žiniomis. Šiuo atveju, atkreipiame dėmesį, kad visi kroviniai, kurie neužima visos transporto priemonės pakrovimo ertmės, visada gabenami kaip rinktiniai, kartu su kitais kroviniais ir tokiu būdu yra taupomi kaštai. Ieškovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, puikiai suvokė, kad 33 palečių krovinys neužims visos transporto priemonės pakrovimo ertmės ir joks vežėjas neeksploatuos pustuštės transporto priemonės 1347 km (atstumas nuo Budapešto iki Vilniaus), kuomet kuro sąnaudos yra 25-30 litrų km. (kurios žymiai didėja Slovakijos ir Lenkijos kalnuotose vietovėse) ir 50 Eurų už dieną mokant vairuotojui, o per dieną nuvažiuojama iki 400 km (jei nėra kamščių ar kitokių trikdžių), be to, reikia įvertinti, kad žalios kortos draudimas kainuoja apie 12 000 Lt. metams vienam vilkikui, mokami kelių mokesčiai, patiriamos kitos išlaidos, tuo tarpu už šį atstumą siuntėjas moka tik 2400 Lt. vežimo mokestį. Teismas viso to neįvertino ir sprendė, kad šalių ketinimai buvo tokie, kad krovinio siuntėjui krovinys turėjo būti pristatytas už tokio dydžio užmokestį, kuris nepadengia paslaugos kaštų. Jokių verslo subjektų tikrieji ketinimai, nesant ypatingų aplinkybių, nebūna tokie, kad viena šalis kitos šalies sąskaita gauna naudą, o kita šalis - nuostolius. Tai reiškia, kad sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, jog abi sutarties šalys suvokė, kad ieškovo krovinys, kuris neužima visos pakrovimo ertmės, bus vežamas kaip dalinis ir tai atsispindėjo vežimo užmokesčio dydyje. Antra nepagrįsta teismo išvada siejama su sutarties 3.2.4 p. esančio termino „krovinys" aiškinimu. Teismas sutartyje pavartotą sąvoką „krovinys" aiškino kaip „kitus su ginčo sutartimi nesusijusios krovinius", tuo tarpu kas ginčo sutartyje laikoma „kroviniu" yra apibrėžta toje pačioje sutartyje - 2 p. Vežimo sąlygos/Krovinys paletės 33 vnt, bruto svoris - 9507 kg, net svoris - 8382,4 kg., juk šalys negalėjo tartis dėl kažkokių krovinių, kurie nėra šios ginčo sutarties dalykas. Sutarties sąvoka „nekrauti", atsižvelgiant į tai, kad pakrovimas yra siuntėjo pareiga, o įvertinus fizinį krovinio svorį, jis vieno vairuotojo pastangomis negalėtų būti pakrautas, šios sutarties kontekste turėtų reikšti: „nekrauti" -nepriimti į automobilį kraunamo didesnio krovinio, nei nurodyta šioje sutartyje. Galiausiai ginčo kontekste reikšmingos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sekančiai: „krovinys" - tai 33 skirtingų matmenų ir tam tikro svorio paletės, o sąlyga „nekrauti didesnio krovinio nei nurodyta šioje sutartyje" reiškia, vežėjo įsipareigojimą nepriimti pervežimui ieškovui adresuoto krovinio, kuris viršys 33 paletes, bendrai bus didesnis nei pateikti išmatavimai. Toks sutarties aiškinimas, tuo pačiu leidžia išaiškinti ir sutarties 3.2.4 p. antrą sakinį, kuris reiškia, kad jei vežėjas pervežimui priims didesnį nei nurodė siuntėjas krovinį ir jį gabens, jis atsakys už galimus krovinio siuntėjo nuostolius. Dėl šių priežasčių manome, kad pirmos instancijos teismas nesąžiningai ir neteisingai išaiškino sutarties 3.2.4 p. sąlygas ir konstatavo šios sąlygos pažeidimą, protingų verslininkų tikrųjų bendru ketinimu atskleidimas ir sutarties esmė, buvo kitokia ir ji atitinka mūsų pateiktą aiškinimą. Byloje buvo nustatyta, kad pervežimui buvo priimta tiek krovinio kiek buvo nurodyta ginčo sutartyje, todėl jokio sutarties pažeidimo nebuvo, o teismo išvada apie ginčo sutarties 3.2.4 p. pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisinga.
Dėl vežėjo didelio neatsargumo
Pirmos instancijos teismas konstatuodamas vežėjo didelį neatsargumą, kuomet krovinio siuntėjas savo pareigą tinkamai pakrauti krovinį, jį sudėti taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas įvykdė netinkamai prieštarauja Kasacinio Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausias Teismas byloje Nr. 3K-3-504/2007 pasisakė, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) pp. prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia rizika, dažnai neišvengiama šiandieniniame eisme. Kita vertus žinant, kad CMR konvencijos 17 str. ir 23 str. nurodytos pagrindinės (bendros) vežėjo atsakomybės taisyklės, o CMR konvencijos 29 str. numatyta padidinta atsakomybė esant dideliam neatsargumui yra išimtis iš bendros taisyklės, tai teisine prasme, krovinio sugadinimas dėl jo sukritimo transportavimo metu, jokiu būdu negali būti kvalifikuojama kaip didelis neatsargumas. Jei būtų priešingai, tai tokiu atveju netektų jokios prasmės Konvencijos 23 str., o vežėjui teismo suteiktas „rūpestingumo, sąžiningumo ir pareigingumo standartas" taptų apskritai žmonėms ir technikai nepasiekiamas. Dėl šių priežasčių teismo išvados apie vežėjo didelį neatsargumą yra visiškai nepagrįstos, juo labiau kaip parodėme, vežėjas sutartimi neturėjo prisiėmęs pareigos krauti krovinį, jo faktiškai nekrovė ir nesudėjo, o šiuos veiksmus netinkamai atliko krovinio siuntėjas (ieškovas) pasitelkęs trečiąjį asmenį Taghleef.
Dėl CMR konvencijos 17 str. 4 p. c p.p. aiškinimo ir taikymo
CMR konvencijos 17 str. yra nustatyta griežta (be kaltės) vežėjo atsakomybė, tačiau yra numatyti tam tikri teisiniai instrumentai, kuriais pasinaudojus vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Šios bylos metu vežėjas naudojosi taip vadinamais „privilegijuotais" atleidimo nuo atsakomybės pagrindais, kurie numatyti CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) p.p., kuomet vežėjui reikia įrodyti tik ypatingos rizikos faktoriaus egzistavimą ir tikimybę, kad žala galėjo dėl to atsirasti ir tuomet pradeda galioti CMR konvencijos 18 str. 2 p. numatyta prezumpcija, kad žala dėl ypatingos rizikos poveikio ir buvo patirta.
Byloje nustatyta, kad krovinį privalėjo pakrauti siuntėjas (ieškovas), kuris savo prievolės vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį Taghleef. Nesant automobilio pakrovimo ertmėje stiklainių, kurie diena vėliau buvo pakrauti Slovakijoje, transporto priemonės pakrovimo ertmėje ieškovo krovinio pakrovimo metu vietos buvo pakankamai, o krovinio siuntėjo veiksmų nevaržė jokios atsakovo ir trečiųjų asmenų sutartys, kadangi jose ieškovas nedalyvavo. Faktinius krovinio pakrovimo veiksmus atliko Taghleef darbuotojai, vežėjo vairuotojas tik pagal Taghleef rekomendacijas krovinį sutvirtino diržais. Pakeliui vairuotojas eilę kartų buvo sustojęs ir priverždavo atsilaisvinusius diržus. Ekspertizės akto 5 p. yra numatytos kelios krovinio sugadinimo priežastys, tai:pakrovimo vietos trūkumas tiriamąjį krovinį pakrauti dvejais aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus viršutinių aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus. Pakrovimo vietoje ir metu transporto priemonėje nebuvo Slovakijoje paimto vežti krovinio, tad vietos siuntėjui pakrauti krovinį dvejais aukštais turėjo užtekti ir tai patvirtina ekspertizės akto nuotraukos. Žinoma ir neginčijama, kad faktiškai krovinį trimis aukštais pakrovė Taghleef darbuotojai, kurie veikė krovinio siuntėjo - UAB „Daigai" vardu. Ekspertizės akte nustatytos kelios konkrečios žalos atsiradimo priežastys: krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje (pakrovimas) - šis priežastis buvo sąlygota 7ag/z/ee/darbuotojų veiksmų ir už kurią atsako ieškovas; nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo (sudėjimas) - ši priežastis taip pat buvo sąlygota Taghleef darbuotojų neveikimu ir už kurią atsako ieškovas; krovinio pakuotės ypatumai ir palečių išdėstymas krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus - krovinį diržais tvirtino vairuotojas, pagal Taghleef rekomendacijas, pakuotės ypatumai ir palečių išdėstymas tenka Taghleef atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
Yra trys žalos priežastys ir nėra aišku, kuri iš jų buvo pagrindine žalos priežastimi. Tokiu atveju galioja CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) p.p. ir 18 str. 2 p. taisyklės. Šių taisyklių aiškinimas yra pateiktas teismų praktikoje, pagal tai, kai vežėjas remiasi šiais ypatingos rizikos faktoriais, jis nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas. Vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų ypatingos rizikos faktorių. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto autentiškame tekste yra ir antrasis sakinys, kuris oficialiame konvencijos vertime į lietuvių kalbą nėra išverstas. Jame nustatyta, kad „reikalavimą reiškiantis asmuo gali įrodinėti, kad žala nesusijusi nė su vienu rizikos veiksniu". Tai reiškia, kad minėta CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto pirmame sakinyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta bendraisiais pagrindais, reikalavimą reiškiančiam asmeniui įrodžius, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu ypatingos rizikos faktoriumi. Tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui. Jam įrodžius, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu iš ypatingos rizikos faktorių, vežėjui taikoma CMR konvencijoje nustatyta atitinkama atsakomybė, visiška arba dalinė. (Kasacinio Teismo byla Nr. 3K-3-504/2007).
Iš ekspertizės akte nurodytų priežasčių matome, kad krovinio siuntėjo vardu veikiantis Taghleef atliktas krovinio pakrovimas trimis aukštais ir netinkamas sudėjimas buvo tiesiogine ar netiesiogine žalos priežastimi ir to visiškai pakanka, CMR konvencijos 18 str. 2 p. numatytos prezumpcijos taikymui - kad žala dėl to ir buvo patirta. Ieškovas gi turėjo procese paneigti aplinkybę, kad žalą sąlygojo bet kas kitas, tik ne siuntėjo agento netinkamas pakrovimas ir sudėjimas, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta. Už netinkamą tvirtinimą kartu yra atsakingi krovinio siuntėjas ir vežėjas ir ši abiejų sutarties šalių pažaida nebuvo vienintele ir pagrindine žalos atsiradimo priežastimi, o tai reiškia, kad CMR konvencijos 18 str. 2 p. numatyta prezumpcija dėl ypatingos rizikos faktoriaus egzistavimo, netinkamo krovinio pakrovimo ir sudėjimo metu, liko nepaneigta, todėl remiantis CMR Konvnecijos 17 str. 4 p. c p.p. vežėjas turi būti atleistas nuo atsakomybės.
Dėl minėtų argumentų, mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino Konvencijos 17 str. 4 p. c p.p. ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ prisideda prie trečiojo asmens UAB „G&R Logistic” apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti (b.l. 11-13, t.5).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Daigai“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „G & R Logistic” apeliacinį skundą prašo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl krovinio vežimo sutarties šalių tinkamo nustatymo bei jų teisių, pareigų ir prisiimamos rizikos netinkamai įvykdžius pareigas
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo UAB „G&R Logistic“ nurodo, jog teismo sprendime šalys nėra tiksliai nustatytos ir visiškai netinkamai teisine prasme įvertinti tretieji asmenys, vykdant ginčo sutartį, veikę sutarties šalių vardu ir labui bei rizika. Apeliantas teigia, jog pareiga tinkamai krovinį pakrauti teko siuntėjui Tagleef ir šios pareigos niekaip neįtakojo šie apelianto vardijami faktoriai: 1) krovinio vietos trūkumas; 2) kitos sutartys, pagal kurias buvo vežamas rinktinis krovinys (su UAB „Aurika" ir UAB „Hellmann worldwide Logistics"), tai yra apelianto nuomone šie faktoriai niekaip neįtakojo siuntėjo pareigos dėl tinkamo pakrovimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė krovinio sugadinimo priežastį: pakrovimo vietos trūkumas krovinį pakrauti dviem aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus (t.3, b. 1. 35). Apeliantas iš esmės neginčija krovinio sugadinimo priežasties, tačiau teigia, jog priežastį sąlygojo ne vežėjo (ar jo atstovo), tačiau ieškovo pareigas vykdančio siuntėjo veiksmai. Manome, toks bandymas perskirstyti atsakomybę tarp vežime dalyvavusių asmenų yra atmestinas, nes būtent vežėjas prisiėmė riziką ir yra atsakingas dėl to, jog krovinį pakrauti dviem aukštais nebuvo vietos. Atmestini argumentai, jog vežant krovinį vietos buvo. Ekspertizės išvadų 15 punkte nurodyta, jog įvertinus transporto priemonės matmenis, transporto priemonėje (sunkvežimyje ar priekaboje) būtų užtekę vietos UAB „Daigai" krovinį sukrauti dviem aukštais, tačiau jungtiniam kroviniui sukrauti į autotraukinį dviem aukštais vietos neužtektų (t. 3, b.l. 36). Savo poziciją dėl to, jog esą vietos užteko, atsakovas pakeitė tik bylą nagrinėjant teisme ir gavus ekspertizės aktą. Tuo tarpu dar 2011-12-23 d. atsakovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teismui yra aiškiai nurodyta, jog faktinis vežėjas turėjo atgabenti tris krovinius, trims gavėjams (paaiškinimų antra pastraipa). Visi užsakymai buvo iš anksto žinomi. Užsakymas dėl pasikrovimo Slovakijoje buvo gautas dar birželio 8 d. Jame buvo aiškiai nurodytos pakrovimo/iškrovimo datos, automobilio numeriai. Atsakovo paaiškinimų, jog jis esą nusprendė vykti į Slovakiją tik po to, kai liko laisvos vietos pasikrovus „Daigų" krovinį nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Nagrinėjant civilines bylas teismas vadovaujasi tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Sunkiai tikėtina, jog privatus verslo subjektas, siekiantis pelno iš anksto žinodamas darytų žalą įmonei ir prisiimtų netesybas tik prieš keletą dienų sudaryto užsakymo - sutarties pagrindu. Labiau tikėtina, kad vidutiniškai apdairus ir rūpestingas subjektas planuoja savo veiksmų seką ir ūkinę veiklą. Šiuo atveju rizika akivaizdžiai buvo pervertinta.
Net tik faktai apie UAB "Transeurinos grupė" ir trečiojo asmens suinteresuotumą pakrovimo būdu(paliekant tris tuščius metrus kroviniui Slovakijoje pakrauti), tačiau ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nurodymas palikti būtent tiek vietos, kiek tiksliai reikėjo kroviniui Slovakijoje buvo duotas vairuotojo(t.4.,b.l.9).Kadangi tretysis asmuo ginčija šias aplinkybes, nors bylą nagrinėjant (nedalyvaujant trečiojo asmens advokatui) jis to nenurodė,ieškovas papildomai pateikia ir prašo prijungti pakrovimo lapą bei jo vertimą iš Tagleef sandėlio, kuriame aiškiai padarytas įrašas apie nurodymą palikti vietos.Siuntėjas neturėjo kitos galimybės kaip tik panaudoti turimą vietą krovinio išdėstymui. Remiantis CPK 314 str.dėlto,jog būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik susipažinus su apeliaciniu bei įrodymas gautas ieškovo iš trečiojo asmens-siuntėjo, prašomo priimti šį įrodymą. Jis papildo kitus jau esamus byloje įrodymus.
Svarbu, jog duodama papildomus paaiškinimus 2013-02-05 teismo posėdyje ekspertė nurodė, jog dėl vietos trūkumo siuntėjas negalėjo sukrauti krovinio įprastiniu būdu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog tam tikrais atvejais siuntėjo krovinius buvo galima krauti trimis aukštais, tačiau jų išdėstymas buvo kitas.Be to, krovinys buvo išdėstytas taip, jog jis buvo „išdalintas" tarp automobilio ir priekabos: automobilyje 12 palečių dviejose galinėse sekcijose trimis aukštais, sutvirtinant diržais, 21 paletė buvo sukrautapriekabojepenkiosesekcijosedviemaukštais.Vairuotojas davė nurodymą kur krauti ir kiek vietos stiklinių kroviniui palikti. Manytina,jog krovinio„išdalinimą"tarp automobilio ir priekabos nulėmė šie vežėjo tikslai:a)patogumas krovinius krauti iš eilės ir paskutiniam kroviniui Slovakijoje palikti vietos puspriekabėje, b) kraunant iš eilės nereikia paskesnio krovinio krauti per šoną.
Krovinio pritvirtinimo priemones turi turėti vairuotojas. Kaip nurodė ekspertė, tikėtina, jog ieškovo užsakymąvežėjasgavovairuotojuijauesantpakeliui į maršrutą. Tai paaiškina byloje nustatytą faktą – vairuotojas transporto priemonėje neturėjo reikiamo bloko, skersinio, o buvusių diržų neužteko,kad būtų galima apjuosti per trečio aukšto paletę. Toks tvirtinimas neatitiko saugaus kelių eismo reikalavimų-transportas buvo užuolaidinis,todėl kroviniui krentant jo niekas nesulaikytų. Nebuvo reikiamų tvirtinimo priemonių transporto priemonėje pagalsuplanuotuskroviniustokiampakrovimobūdui.Siuntėjasnegaližinotikokįrinktinįkrovinįyrasuplanavęsvežti vežėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tinkamai nustatęs, jog byloje netaikomos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio 2 ir 5punktų nuostatos, nurodė, jog vežėjas nesilaikė minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, kadangi vairuotojas matė krovinio sutvirtinimo trūkumus, tačiau toliau tęsė vežimą ir jį baigė krovinio neperkrovęs matydamas, kad paletės pervežimo antroje pusėje apskirtai yra sugriuvusios.
Dėl vienkartinės krovinio vežimo automobiliais sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2.4 p. aiškinimo
Apeliantas šiuo apeliacinio skundo argumentu nurodo, jog sutarties 3.2.4 p., kuris įtvirtino vežėjui imperatyvų draudimą krauti didesnį krovinį, nei nurodyta sutartyje, reiškia vežėjo Įsipareigojimą nepriimti pervežimui ieškovui adresuoto krovinio, kuris viršys 33 paletes. Apeliantas motyvuoja, jog tokia yra susiklosčiusi verslo praktika visame pasaulyje. Manome, tokia aplinkybė neįrodyta, atmestina. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sutarties esmę ir tikruosius šalių ketinimus. Užsakovas ir vežėjas (atitinkamai ieškovas ir atsakovas) sutarties 2 punktu (t. 1, b.l. 1) aiškiai nurodė, kokio svorio krovinys pateikiamas, kiek palečių turi būti vežama ir nurodyti kiekvienos iš palečių išmatavimai. Nurodant, jog draudžiama vežti didesnį krovinį, šalims nebuvo svarbu, ar toks didesnis krovinys būtų adresuotas gavėjui, ar bet kuriam kitam asmeniui. Be to. „didesnis krovinys" gali reikšti didesnį krovinį ne tik palečių išmatavimų, tačiau ir svorio atžvilgiu. Šie detalizavimai ieškovui neturėjo reikšmės, kadangi sulygtas draudimas apėmė visus atvejus. Be to, draudimas buvo atitinkamai užtikrintas vežėjo atsakomybe - numatyta vežėjo atsakomybė tame pačiame punkte.
Apelianto dėstomi paskaičiavimai, jog susumavus kelių mokesčius, kuro sąnaudas, vairuotojo išlaidas, esą ieškovas turėjo suprasti, kad jo mokamos kainos nepakanka kitokiam nei rinktiniam kroviniui vežti, atmestini. Visų pirma, ieškovas nežinojo ir negali žinoti, kokie verslo kaštai tenka atsakovui - tai sudaro jo profesionalios veiklos dalyką. Tokie kaštai nebuvo nurodyti ir sutartyje. Antra, ieškovas nežinojo ir sutartyje nebuvo nurodyta, ar bus vežama transporto priemone su priekaba ar be. Tai taip pat buvo Atsakovo pasirinkimas. Kadangi krovinys neturėjo jokių ypatingų ar specifinių savybių, jį buvo galima vežti bet kuria transporto priemone, reikalaujant tik pakankamos vietos išdėstymui bei pritvirtinimo. Ieškovas jokios rizikos negalėjo įžvelgti, kadangi sutartimi buvo aiškiai nurodytas draudimas vežti didesnį krovinį. Trečia, mano, jog būtent pateiktais skaičiavimais ir argumentais dėl verslo praktikos Apeliantas patvirtino, jog jis pats žinojo sutarties turinį, suprato, kokią riziką prisiima, numatė ir galėjo numatyti pasekmes, tačiau vis tiek krovinį vežė. Būtent tikslas sutaupyti vežimo kaštus tapo motyvu, kuris įtakojo krovinio sugadinimą. Tuo tarpu ieškovas negalėjo išreikšti sutikimo ar nesutikimo dėl tų aplinkybių, kurių jis nežinojo.
Verslo praktikoje yra įprasta vežti ne rinktinius krovinius vienoje transporto priemonėje už kainą, kurią gavo ir atsakovas. Tuo tarpu įvertinus byloje pateiktas visų 3 krovinių gabenimo sąskaitas - faktūras už pervežimo paslaugas, bendra suma, kurią už ginčo vežimą gavo Atsakovas sudaro net 7054 Lt. Tai reiškia, jog atsakovo gauta ekonominė nauda ženkliai viršijo ne tik jo kaštus, tačiau ir esamas rinkos kainas. Manome, jog būtent siekiamos naudos atsakovas krovinius gabeno su puspriekabe. Pagrįsta manyti, jog vykstant į maršrutą buvo suplanuota vieną krovinį pakrauti automobilyje, o kitą - puspriekabėje. Vėliau, kai buvo gautas ieškovo užsakymas (paskutinis pagal eilę), jis buvo tiesiog „ išdalintas" į dvi dalis.
Dėl vežėjo didelio neatsargumo
Šiuo argumentu apeliantas teigia, jog teismo išvados apie vežėjo didelį neatsargumą yra visiškai nepagrįstos, kadangi teisine prasme krovinio sugadinimas dėl jo sukritimo transportavimo metu negali būti kvalifikuojama kaip didelis neatsargumas. Šio argumento apeliantas nepagrindžia jokiais faktais, o taip pat teisės normomis. Teismas pagrįstai nustatė vežėjo didelį neatsargumą tiek pakrovimo, tiek vežimo metu.
Dėl CMR konvencijos 17 str. 4p.c.p. p. aiškinimo ir taikymo
Atmestini apelianto dėstomi argumentai dėl jo atleidimo nuo atsakomybės dėl ypatingų rizikos faktorių egzistavimo. Vežėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis nepadarė reikiamų atžymų važtaraštyje ir/ar nesiėmė būtinų krovinio saugumo priemonių. Jeigu pakrovimo ar kitos siuntėjo atliktos operacijos su krovinio defektais paaiškėjo vežimo metu, tai vežėjo pareiga - imtis atitinkamų veiksmų defektams pašalinti. Byloje nustatyta, jog vežėjas nesiėmė minimalių krovinio saugumo priemonių ir pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes: 1) pats atsakovas savo veiksmais nulėmė krovinio pakrovimo ir išdėstymo būdą; 2) jis pažeidė sutarties 3.2.4 p. reikalavimą; 3) pats vairuotojas N. M., o ne siuntėjas, atliko krovinio tvirtinimą; 4) siuntėjas tinkamai įvykdė savo pareigas, kadangi pagal ekspertizės išvadų 10, 12 punktus mediniai plokštieji padėklai, kurie buvo naudoti plėvelės rulonų pakrovimui ir kurie sudarė gabenamų palečių pagrindą buvo tinkamos kokybės ir visiškai atlaikė apkrovą. Be to, 2013m. sausio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu Atsakovas atsisakė savo argumento dėl pakuotės tinkamumo ir byloje nesirėmė šia krovinio sugadinimo priežastimi.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Daigai“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Transeurinos grupė” apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas ieškovo turėtas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas
Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, jog besitariančio vežėjo (Atsakovo)ir faktinio vežėjo(Trečiojo asmens) sudaryta sutartis neįtakojo Ieškovui adresuoto krovinio sukrovimo trimis aukštais. Mano, kad toks teiginys atmestinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog UAB „Transeurinos grupė" ir UAB „G&R Logistic"2011m.birželio9d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė pervežti būtent rinktinį krovinį, nebuvo išvardinti visi trys kroviniai ir visi trys gavėjai: Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL (t.l,b.1.13). Būtent dėlto, jog buvo vežamas rinktinis krovinys, vietos krovinį sukrauti dviem aukštais autotraukinyje nebūtų užtekę (Ekspertizės išvadų 15 punktas). Taip pat atmestini argumentai, jog jis esą turėjo galimybę dalį jungtinio krovinio pakrauti kitoje transporto priemonėje, nes per savaitę iš Vengrijos į Lietuvą paprastai atliekami du reisai. Visų pirma, jokių tokį teiginį galinčių patvirtinti įrodymų byloje nesurinkta. Nors prašoma priimti naujai pateikiamus įrodymus apeliacinėje instancijoje, tačiau kiekvienas iš jo pateikiamų užsakymų-sutarčių sudaryta su byloje nedalyvaujančiais asmenimis ir inter alia aiškiai numato kitų krovinių gabenimą: pavyzdžiui, prie apeliacinio skundo pridėtas užsakymas-sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2011.06.16) numato 3 dalių rinktinį krovinį pasikraunant Budapešte. Nei šiuo užsakymu važiavusioje transporto priemonėje, nei kituose pateiktuose užsakymuose UAB„Daigai"krovinys nebūtų tilpęs ir negalėjo būti bei nebuvo gabenamas. Antra, byloje nustatyta,jog atsakovas užsakė, o tretysis asmuo UAB „G&R Logistic" sutiko užsakytą rinktinį krovinį vežti konkrečia transporto priemone - sutartyje nurodyta , (duomenys neskelbtini)". Nėra jokių įrodymų, jog šalystokįsusitarimąbūtųpakeitusios. Atmestina kaip neįrodyta nurodoma aplinkybė, jog „faktinio vežėjo vairuotojui tiek iš faktinio siuntėjo „Tagleef Industries Kft" priėmus gavėjui UAB „Aurika" skirtą 42 PLL krovinį, tiek netrukus grįžus į tą pačią pakrovimo vietą „Tagleef Industries Kft" paimti ieškovui UAB „Daigai" skirto 33 PLL krovinio, jam dar nebuvo žinomos aplinkybės dėl papildomo užsakymo - nedidelio 6 PLL gabaritų krovinio <...>" (Skundo 3 psl. 3 pastraipa). Vairuotojas N. M. negalėjo nežinoti apie pasikrovimą Slovakijoje, kadangi dėl krovinio Slovakijoje jau buvo susitarta 2011 m. birželio 9 d. sutartimi. N. M. vairavo būtent tą pačią transporto priemonę, kuri buvo įvardinta sutartyje {plačiau atsiliepimo 1 paragrafe). Atsakovo įmonės vidaus santykiai su jo darbuotojais (šiuo atveju - vairuotoju) neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės. Priešingai, teiginiai apie netinkamo instruktavimo darbuotojams teikimą liudija apie netinkamą atsakovo verslo organizavimą. Mano, jog atsakovas klaidina teismą ir teiginiu, jog „jeigu vairuotojas būtų iš anksto žinojęs, kad su transporto priemone valst.Nr.(duomenys neskelbtini) turės įvykdyti trijų rinktinių krovinių (Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6PLL) pervežimą, kokiu jis tikslu būtų išvažiavęs iš faktinio siuntėjo (gamyklos) teritorijos ir po kiek laiko vėl tenai sugrįžęs?!" Gamykloje "Tagleef industries Kft" buvo kraunami kroviniai skirti UAB "Daigai" ir UAB "Aurika", todėl ši aplinkybė, jog iš gamyklos buvo išvažiuota ir vėliau sugrįžta neturi jokio ryšio su pasikrovimu Slovakijoje. Priešingai – tai patvirtina byloje nustatytą faktą, jog sutartis su UAB „Daigai" buvo padaryta paskutinė (tai yra,po to, kai jau buvo susitarta dėl pervežimo su UAB „Aurika" ir „Stimul Rus"), Atsakovui siekiant gauti papildomos ekonominės naudos iš pervežimo ta pačia transporto priemone. Kaip paaiškino ekspertė, tikėtina, jog vairuotojas apie „Daigai" krovinį buvo informuotas jau būdamas pakeliui ir dėl to negalėjo pasiimti reikiamų tvirtinimo priemonių.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog vairuotojas N. M. negalėjo duoti nurodymo siuntėjui „Tagleef Industries Kft.", kadangi jis nekalba vietine kalba. Byloje nustatyta, jog būtent vairuotojas atliko krovinio pritvirtinimą diržais transporto priemonėje, kaip jis teigė, vykdydamas siuntėjo nurodymus. Vadinasi jis sugebėjo susišnekėti ir priimti reikalingus nurodymus,o taip pat juos duoti. Papildomas rašytinis įrodymas dėl vairuotojo nurodymo siuntėjo sandėlio darbuotojams pateiktas kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą (kaip Priedas Nr.2).Be to,šį faktą patvirtina ir aplinkybė, kad vairuotojo nurodymas buvo duotas palikti būtent kiek vietos tiksliai reikėjo kroviniui Slovakijoje (t.4. b.l. 9). Mažai tikėtina, jog tai galėjo būti tik atsitiktinis sutapimas. Siuntėjas Tagleef Industries Kft nežinojo apie užsakymą Slovakijoje ir kiek ten reikės vietos pasikrovimui.
Apeliaciniame skunde Atsakovas pateikia naują argumentą, jog „žalos susidarymo mechanizmas - krovinio netinkamas pritvirtinimas prie paletės (prie savo taros), netgi ne neteisingas pakrauto krovinio sutvirtinimas" (skundo 6 psl. 7 pastraipa). Visų pirma, 2013m. sausio18d.vykusio teismo posėdžio metu Atsakovas atsisakė savo argumento dėl pakuotės tinkamumo ir byloje nesirėmė šia krovinio sugadinimo priežastimi. Atsakovas negali apeliaciniame skunde remtis tais argumentais, kurių pats atsisakė pirmoje instancijoje. Antra, ekspertizės išvados aiškiai patvirtina, jog krovinio sugadinimo priežastis - pakrovimo vietos trūkumas krovinį pakrauti dviem aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dė krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus(T.3,b. 1. 35). Ekspertė paaiškino, jog pakuotė buvo tinkama. Netinkamas tvirtinimas pasireiškė tuo,jog automobilyje nebuvo reikiamos atramos, reikiamo bloko, skersinio,o buvusių diržų neužteko, kad būtų galima apjuosti per trečio aukšto paletę. Toks tvirtinimas neatitiko saugaus kelių eismo reikalavimų - transportas buvo užuolaidinis, todėl kroviniuikrentantjoniekasnesulaikytų. Be to, Atsakovas apeliacinio skundo 9 psl. 4 pastraipoje teisingai pripažino, jog būtent vežėjas turi pasirūpinti krovinio tvirtinimu tiek ir tokiu aspektu ,kad tai garantuotų saugų eismą. Nagrinėjamu atveju, tvirtinimas pažeidė saugaus eismo reikalavimus.Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9punktas imperatyviai numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai,taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių,išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu sutarties tarp Ieškovo ir Atsakovo 3.2.4 punkto aiškinimu, nurodo, jog toks aiškinimas paneigia „sąlyginai nedidelių gabaritų krovinių vežimo verslo santykių esmę" , kadangi vežėjui (šiuo atveju Atsakovui bei trečiajam asmeniui - faktiniam vežėjui) ekonomiškai nenaudinga krauti į transporto priemonę mažiau nei telpa. Ieškovo nuomone, toks Atsakovo aiškinimas patvirtinakaiptikjosuinteresuotumą krauti krovinį trimis aukštais (pervežti kuo daugiau, nes daugiau ekonominės naudos gaunama).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sutarties esmę ir tikruosius
šalių ketinimus. Užsakovas ir vežėjas (atitinkamai ieškovas ir atsakovas) sutarties 2 punktu (T.
1, b.l. 1) aiškiai nurodė, kokio svorio krovinys pateikiamas, kiek palečių turi būti vežama ir
nurodyti kiekvienos iš palečių išmatavimai. Nurodant, jog draudžiama vežti didesnį krovinį,
šalims nebuvo svarbu, ar toks didesnis krovinys būtų adresuotas gavėjui, ar bet kuriam kitam
asmeniui. Be to, „didesnis krovinys" gali reikšti didesnį krovinį ne tik palečių išmatavimų,
tačiau ir svorio atžvilgiu. Šie detalizavimai ieškovui neturėjo reikšmės, kadangi sulygtas
Žemesnės instancijos teismas
draudimas apėmė visus atvejus. Be to, draudimas buvo atitinkamai užtikrintas vežėjo
atsakomybe - numatyta vežėjo atsakomybė tame pačiame punkte. Ieškovas, būdamas
profesionaliu verslininku, prisiėmė riziką gabenti krovinį tik tokio tūrio ir dydžio, kaip užsakė
UAB „Daigai".
Nesuprantami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su krovinio būkle ir žalos dydžiu. Byloje ginčo dėl to, jog krovinys buvo sugadintas bei dėl sugadinimų apimties nekilo. Šį faktą nustatė tiek ekspertizė, tiek paties atsakovo pateikta DPSURVEY N.V.galutinė patikrinimo ataskaita. Be to, 2013 m. kovo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu(atnaujinus nagrinėjimą iš esmės) Atsakovo direktorius su žalos dydžiu sutiko. Atsakovas nurodo, jog „neaišku kur dabar yra tas sugadintas krovinys". Tokie teiginiai neturi jokio ryšio su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.Ekspertė, atlikdama ekspertizę, nuodugniai apžiūrėjo likusį krovinį bei buvusią pakuotę, laikomus UAB„Daigai"patalpose. Atsakovas pats galėjo atvykti bei apžiūrėti, kiek manė esant reikalinga, sugadintą krovinį.
Pažymėtina, jog atsakovas sutiko su teismo aiškinimu dėl vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai (apeliacinio skundo 7 psl. 5 pastraipa). Ieškovo nuomonė tai papildomai paneigia trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kuriais jis nesutiko su tokiu teismo aiškinimu.
Atsiliepimas
Kadangi dalis Atsakovo dėstomų argumentų sutampa su trečiojo asmens UAB „G&R Logistic" apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. Ieškovas palaiko ir prašo gerb. Teismo remtis visais argumentais, kuriuos jis išdėstė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą.
Atsakovo prašymas priimti naujus įrodymus prieštarauja CPK 314 str., kadangi įrodymus buvo galima pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Antra, jų pateikimo būtinybė buvo aiški - atsakovas rėmėsi argumentu, jog jis turėjo teisę ir galimybę pakeisti automobilį „Daigai" kroviniui gabenti. Tačiau įrodymų dėl to neteikė. Trečia, Atsakovo prašomi priimti įrodymai yra didelės apimties ir jų tyrimas apeliacinėje instancijoje neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą, proceso dalyviai negalėtų aktyviai dalyvauti bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliaciniai skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų(CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau-CMR) tikslas- vežėjo atsakomybės suvienodinimas. Pagal CMR 1 straipsnio 1 punktą, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė, kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikomas CMR konvencijos nuostatos.
Byloje nustatyta, kad transportavimo paslaugas užsakė ieškovas UAB „Daigai“. Krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; Siuntėjas – Vengrijoje, gavėjas ir vežėjas – Lietuvoje, todėl sprendžiant ginčą tarp gavėjo ieškovo UAB „Daigai“ ir vežėjo atsakovo UAB „Transeurino grupė“ taikomos CMR nuostatos. Būtina įvertinti siuntėjo ir vežėjo pareigas kylančias iš CMR konvencijos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Daigai“ ir atsakovas „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarė vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutartį, pagal kurią ieškovas pavedę atsakovui už sulygtą atlyginimą vežti krovinį pagal sutartyje numatytas sąlygas, 33 paletes krovinio paimant 2011m. birželio 9 d. iš Vengrijos, Tiszaujvaros , T. I. Kft ir pristatant gavėjui ieškovui UAB „Daigai“. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatyto krovinio pakrovimą į autotransporto priemonę ir iškrovimą per vieną darbo dieną ir apmokėti už tinkamai ir laiku atliktas transportavimo paslaugas (Sutarties 3.1.1 ir 3.1.3 punktai). Atsakovas įsipareigojo laiku pateikti techniškai tvarkingą, krovinio pervežimui tinkamą transporto priemonę, turėti CMR draudimą pervežimą atliekančiai transporto priemonę, atsakyti už pilną ar dalinį krovinio praradimą ir jo sugadinimą nuo to momento, kai vežėjas priėmėm krovinį pervežimui iki jo pristatymo momento. Taip pat įsipareigojo atlyginti žalą, jei tai įvyko dėl vežėjo kaltės.
Šalys ginčo sutarties 3.2.4 punktu sutarė nekrauti didesnio krovinio nei nurodyta šioje sutartyje. Už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą atsako vežėjas.
Atsakovas krovinio pervežimui pasamdė faktinį vežėją UAB „G& R Logistic”, su kuriuo 2011m. birželio 9 d. sudarė užsakymą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užsakė pervežti rinktinį krovinį. Nurodyta pasikrauti krovinius Aurika 42 PLL, daigai 33PLL, Stimul RUS 6PLL, išsikrovimo data 2011m. birželio 13d., išsikrovimas K. įmonė, (duomenys neskelbtini), UAB „Daigai“, (duomenys neskelbtini), Aurika, (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovas pažeidė ginčo sutarties 3.2.4 punkto reikalavimą, kas iššaukia atsakovo atsakomybę dėl atsiradusios žalos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui 2011 m. birželio 13 d. pristačius užsakytą atvežti 33 palečių krovinį, iškrovimo metu pastebėta, kad dalis palečių yra išgriuvusios, dėl ko plėvelė deformuota, mechaniškai pažeista, važtaraštyje padarant įrašą, kad pakrauta 3 aukštais, paletės nuvirtusios – dvi eilės išgriuvusios, sumuštos plėvelės, pažeistos devynios paletės (2324, 90 kg.).
Žemesnės instancijos teismas
Išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutarties šalis ir tretieji asmenys, ką priešingai nurodo apeliantas UAB „G&R Logistic”
CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakrautas teisingai.Konvencijos nuostatą, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti,ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį.
CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“. UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“., bylos Nr. 3K-3-34/2013).
Vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė krovinio sugadinimo priežastį. Tai pakrovimo vietos trūkumas krovinį pakrauti dviem aukštais, krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus. Taip pat nustatyta, kad krovinį tvirtino trečiojo asmens UAB „G&R Logistic” vairuotojas N. M., kuris transporto priemonėje neturėjo reikiamo bloko, skersinio, buvusių diržų neužteko, kad būtų galima apjuosti trečiojo aukšto paletę. Vežėjas priėmė taip sutvertą krovinį vežti.
Vežėjo atsakomybė nagrinėjamu atveju, kai krovinys vežimo metu sugadinamas, reglamentuojamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Pagal CMR 17 straipsnio 2 punktą vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų padarinys, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis.
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis:
a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;
b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;
c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu;
d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;
e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;
f) vežant gyvūnus.
Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad CMR važtaraštyje nėra vežėjo atžymos, jog krovinys yra netinkamai pakrautas. Tai reiškia, kad vairuotojas matė krovinio sutvirtinimo trūkumus, tačiau prisiėmė krovinį vežti. Veždamas krovinį pastebėjo, kad kai kurios paletės sugriuvusios, tačiau tęsė vežimą ir jį baigė krovinio neperkrovęs. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje negali būti taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktis, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas dėl ypatingos rizikos, t.y. dėl to, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas, dėl ko nuostoliai ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalis).
Kolegija sprendžia, kad nepagrįsti atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ apeliacinio skundo motyvai sugadintos plėvelė kiekio (b. l. 132, t.4). Ginčas tarp ieškovo ir šalių kilęs dėl žalos atlyginimo. Nebuvo ginčo dėl sugadintos plėvelės kiekio (apimties).
Atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai (užsakymų sutartys ir PVM sąskaitos faktūros) neįtakoja teisingai išspręstos bylos.
Kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme už suteiktas paslaugas rengiant ir pateikiant atsiliepimus į trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ (726 Lt) ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ (1116, 23 Lt) apeliacinius skundus turėjo 1891, 23 Lt išlaidų, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic” (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“, įmonės kodas 136037763, ieškovui UAB „Daigai“, įmonės kodas 120734497, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT61 7044 0600 0091 4098, AB SEB bankas, banko kodas 70440, 1116, 23 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ ieškovui UAB „Daigai“ 726 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.