Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-695-190/2014

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00204-2013-5

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str.1 d. ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo P. Š. priteista ieškovui 2000 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškovo - Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo - nukentėjusiojo P. M. gydymo išlaidų - 12844.58 Lt priteisimo tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo P. Š. priteista ieškovui - 12844.58 Lt nukentėjusiojo P. M. gydymo išlaidos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo P. Š. priteista ieškovui - 4348.60 Lt žalai, susidariusiai dėl socialinio draudimo išmokų P. M. ryšium su jam paskirta netekto darbingumo pensija, atlyginti (už laikotarpį nuo 2013-10-25 iki 2014-03-31).

Išieškota iš kaltinamojo P. Š. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui proceso išlaidos specialistų tyrimams atlyginti: 1122.65 Lt už biologinių pėdsakų DNR tyrimą, 257.66 Lt už 4 daktiloskopinių plokštelių daktiloskopinį tyrimą bei 110.42 Lt už kirvio daktiloskopinį tyrimą, viso - 1490.73 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent:

jis 2013 m. birželio 26 d., apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), ant kvartalinės linijos, be jokio motyvo ir priežasties užpuolė P. M. bei sudavė vieną kartą kirviu į galvą, ko pasėkoje nukentėjusiajam P. M. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje su kaktikaulio bei kaukolės pamato priekinės daubos lūžimu, tuo nukentėjusiajam P. M. dėl kaukolės pamato lūžio bei galvos smegenų sumušimo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

Teismas, anot nuteistojo, paskirdamas jam tokią griežtą bausmę, neatsižvelgė į visą byloje esančių aplinkybių visumą.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šį nusikaltimą padarė būdamas blaivas. Be to, nusikaltimas buvo padarytas dėl jo sveikatos emocinių sutrikimų, kurias papildomai iššaukė pats nukentėjusysis, nors žinojo apie jo sveikatos būklę, todėl turėjo vengti bet kokio konflikto su juo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis visiškai pripažino savo kaltę. Jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Be to, teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusiajam. P. Š. prašo atsižvelgti į tai, kad dėl sveikatos būklės jis daug metų yra bedarbis, jokio kito turto ar pajamų neturi ir yra išlaikomas bei prižiūrimas motinos.

Jis tiek teismo posėdžio metu, tiek ir dabar tvirtina, kad norėtų ir galėtų atlikti viešuosius darbus, tačiau į jo prašymą atsižvelgta nebuvo. Pažymi, jog nėra anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas. Šeimoje su juo kartu gyvena motina L. Š., kuriai reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, todėl jis priverstas nuolatos ja rūpintis bei padėti ūkio darbuose.

Esant šioms aplinkybėms, anot apelianto, teismas galėjo jam skirti bausmę, nesusijusią su laivės atėmimu, nes tokios griežtos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo P. Š. apeliacinis skubdas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis P. Š. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padaryto nusikaltimo, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismas P. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl tvirtinti, kad paskirta aiškiai per griežta bausmė nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliaciniame skunde P. Š. teigia, jog yra neteistas, o taip pat nebaustas administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., padarymą skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, nurodydamas, jog, nors P. Š. neteistas, prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ateityje pasižada atlyginti nuketėjusiajam padarytą žalą, taip pat į tai, kad nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau susijęs su kaltinamojo būdu ir psichikos ypatumais, su eilę metų besitęsiančiu jo motinos ir jo paties klaidingu įsivaizdavimu, kad tariamai kažkas tai juos nori išgyvendinti iš jų gražioje vietoje stovinčių namų, tuo tikslu specialiai prie pat namų nutiesto kelio pagalba ir pan., tačiau jo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems. Teisėjų kolegija pažymi, jog P. Š. padaryto nusikaltimo aplinkybės rodo, kad jis nepaiso visuomenės branginamų vertybių, tame tarpe ir tokių, kaip kitų žmonių gyvybė, sveikata ir saugumas, kas rodo didesnį jo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį.

Kolegija konstatuoja, jog bausmė P. Š. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str., o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Lietuvos Respublikos BK 273 str., reglamentuojantis sutrumpintą įrodymų tyrimą teisme, buvo pakeistas (Nr. XII-775, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03406), papildant, jog sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti ir tuomet, kai asmuo yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog P. Š. nebuvo pasiūlyta atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors įstatyme nurodyta, kad kaltinamajam gali, tačiau neprivalo tokio pobūdžio pasiūlymą teikti jo gynėjas, prokuroras ir teisiamojo posėdžio pirmininkas, tačiau pripažintina, jog nei gynėjui, nei prokurorui, nei teisėjui nepasiūlius P. Š. atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo užkirsta galimybė P. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Todėl, siekiant apginti nuteistojo teises ir įgyvendinti teisingumą, kolegijos vertinimu, P. Š. atžvilgiu yra taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Nuteistasis P. Š. apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą, kuriame prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu byloje dėl 30000 Lt dydžio civilinio ieškinio, iš kurių 10000 Lt sudaro patirta turtinė ir 20000 Lt neturtinė žala (t. 1, b.l. 19). Šio dokumento pagrindu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 20).

Tiek nagrinėjant byla pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusysis tik teigė, jog dėl P. Š. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jam buvo atliekamos operacijos, vėliau skirta reabilitacija, taigi jis turėjo išlaidų, susijusių su gydymu, kelionėmis dėl gydymo ir vaistais, kas sudarė 10000 Lt, tačiau jokių patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Kolegija pažymi, jog nėra abejonių, jog žala dėl nuketėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo jam tiesiogiai padaryta kaltinamojo P. Š. veiksmais, t. y. ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo veika, ką patvirtina paties nuteistojo, nukentėjusiojo parodymai, bei kiti byloje esantys įrodymai. Akivaizdu, kad dėl galvos sumušimo P. M. patyrė išlaidų, susijusių su kelionėmis į gydymo įstaigas, vaistų vartojimu, tačiau, nesant išlaidas patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo prašomą priteisti patirtos turtinės žalos sumą – 10000 Lt sumažino iki 2000 Lt, kuri, kolegijos vertinimu, yra reali.

Nuteistojo P. Š. apeliacinio skundo teiginys dėl per didelio neturtinės žalos priteisimo taip pat yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajam iš P. Š. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo P. M. patirto sužalojimo, dėl liekamųjų tokio sužalojimo reiškinių. Teismo išvados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis dėl patirtų daugybinių sveikatai ir gyvybei pavojingų galvos smegenų ir kaukolės sužalojimų gydėsi stacionare, jis buvo operuojamas, atliko reabilitaciją, patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jo gyvenimo kokybė yra aiškiai pablogėjusi, nes jam, esant jauno amžiaus, po sužalojimo nustatytas tik 40 procentų darbingumas. Taigi, dėl P. Š. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bet ir iki šiol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortą, nepatogumus, jaučia pasekmes. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog teismo išvada, kad P. M. sveikata pablogėjo dėl jo (P. Š.) padaryto nusikaltimo, nėra pagrįsta ekspertizės aktu, kuris patvirtintų, kad jo neįgalumas yra susijęs su patirta trauma konflikto metu, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog iki P. Š. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis būtų sirgęs kokiomis nors ligomis ar anksčiau būtų netekęs dalies darbingumo, iki nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo P. M. buvo sveikas, darbingas žmogus (t. 1,b.l.177-180), o po to neteko net 60 procentų darbingumo ir tapo neįgalus (t. 2.,b.l.102). Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nustatė tinkamą atlygintinos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

P. Š. teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis yra jauno amžiaus, nors byloje ir yra duomenų, jog jam yra diagnozuotas mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 2, b.l. 95), šizotipinis sutrikimas (t. 2, b.l. 129-132), jis du kartus gydytas psichiatrinėje ligoninėje, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis dėl to yra nedarbingas, be to, nuteistasis yra nevedęs, duomenų apie išlaikytinius ar turtinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, jog sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, jaučiamos pasekmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

P. Š., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.