Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-08 · Byla Nr. N-575-490-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-08
Bylos Nr.
N-575-490-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Algirdas Taminskas
Administracinė byla Nr. N3-490-07Procesinio sprendimo kategorija 29. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarties V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūnas 2006 m. birželio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Č. dėl ATPK 61 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2006 m. balandžio 6 d. nustatyta, jog V. Č. buvusios Kaltinėnų žemės ūkio įmonės 15 miško kvartalo 1-me miško sklype, esančiame Gaučių kaime, Šilalės rajone, miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje Č. L. ir N. L. , 2006 m. vasario 14 d. atrėžė plyną kirtimą su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis matavimo paklaidomis, tai yra linijų kryptys neatitinka natūroje nustatytoms daugiau negu l laipsnį. Su tokiomis pat neleistinomis paklaidomis 2006 m. sausio 25 d. atrėžė plyną biržę L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime, Šilalės rajone. Taip pat 2006 m. balandžio 12 d. nustatyta, jog L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime 7 miško kvartalo 15b miško sklypo rytinėje dalyje neteisėtai atrėžė ir natūroje kirtimui paženklino plyną biržę, prijungiant ją prie biržės 22a sklype. Augantis medynas 15b sklype yra inventorizuotas kaip skardžių šlaitų augmenija, priskirtoje II-ai (priešerozinių) miškų grupei, augavietei, kuri yra skardžiuose su didesniu negu 45 laipsniai šlaito nuolydžiu. Neteisėtai atrėžus plyną biržę šlaite, 15b sklypo dalyje, šiame sklype kirtimui buvo atmatuota ir nukirsta plynai 17 augančių medžių, kurių bendras medienos tūris 17,026 ktm. V. Č. pažeidė aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą bei aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punktą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimu V. Č. pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda bei ir pasiūlyta atlyginti 2553,90 litų padarytos miškui žalos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Č. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Paaiškino, kad prieš atrėžiant biržes, privačių miškų savininkai pateikė tinkamai patvirtintus miškotvarkos projektus. Privatiems miškų savininkams plyno kirtimo biržes atrėžė pagal projekte pateiktus matavimus - palyginus miškotvarkos projektus, jie akivaizdžiai neatitinka natūroje esančios padėties. Teigia, jog atsiradus klaidai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K. B. , pats vengdamas atsakomybės už tai, kad suderino neteisingai sudarytus miškotvarkos projektus, visiškai be pagrindo priėmė ginčijamą nutarimą, tokiu būdu pats išvengdamas atsakomybės. Nurodo, kad 15b sklypo prie plyno kirtimo neprijungė ir žalos aplinkai nepadarė. Nukirsti medžiai augo ne 15b sklype, o - 22a sklype ir nukirsti teisėtai.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad miškotvarkos projektą rengiantis specialistas neprivalo instrumentiniu būdu išskirti taksacinius sklypus, todėl natūroje galimos paklaidos. Tikslų apmatavimą ir kertamo sklypo atribojimą padaro miškininkas specialistas - šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. , rengiantis biržės atrėžimo dokumentus. Jis, kaip miškininkas specialistas, privalėjo žinoti ir vadovautis pagrindinių miško kirtimo taisyklių 10.1 punktu, draudžiančiu plynus kirtimus šlaituose. Miškotvarkos projekte nurodytas 15b sklypas yra II grupės priešerozinis miškas. Biržių atrėžimas - tai medynų sklypų kirtimui atribojimas ir pamatavimas atitinkamais prietaisais bei instrumentais. V. Č. atrėžė biržes su neleistinomis matavimo paklaidomis.

II

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė skundą iš dalies patenkinti, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimą, kuriuo V. Č. pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Teismas nurodė, jog ATPK 61 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą. V. Č. kaltinamas pažeidęs aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.Dl-577 patvirtintų Biržių atręžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą bei aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.76 patvirtintų Lietuvos miškotvarkos taisyklių 10.1 punktą. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktas numato, kad matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, linijų paklaida - plius, minus l m šimtui metrų, kampų paklaida - plius, minus 1° kampui. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 6 d. miško biržės linijų krypčių matavimo aktas, kur matavimus atliko aplinkos apsaugos inspektoriai K. B. ir A. R. , įrodo, jog Č. L. ir N. L. nuosavybės teise priklausančiame Gaurės kaime 15-to miško kvartalo 1-me sklype V. Č. 2006 m. vasario 14 d. atrėžė plyną biržę su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis paklaidomis. Taip pat 2006 m. birželio 9 d. biržės linijų krypčių matavimo aktas patvirtina, kad V. Č. 2006 m. sausio 25 d. L. L. ir R. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirų kaime 7-to miško kvartalo 22a sklype atrėžė plyną biržę su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis paklaidomis. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1. punktą, nes L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime 7 miško kvartalo 15b miško sklypo rytinėje dalyje neteisėtai atrėžė ir natūroje kirtimui paženklino plyną biržę, prijungiant ją prie biržės 22a sklype, kai 15b sklype auga medynas skardyje su didesniu negu 45 laipsniai šlaito nuolydžiu. Neteisėtai atrėžus plyną biržę šlaite, 15b sklypo dalyje, šiame sklype kirtimui buvo įmatuota ir nukirsta plynai 17 augančių medžių. Teismas pažymėjo, kad Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punktas numato, jog visuose šlaituose, statesniuose kaip 45 laipsniai, plyni kirtimai nevykdomi. L. L. ir R. L. miškotvarkos projekte pažymėta, kad 15b sklypas yra šlaitinis, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, jog šlaitas statesnis nei 45 laipsniai. Būtent, už atrėžimą plynos biržės šlaite 7-to miško kvartalo 15b miško sklype, kur neteisėtai iškirsta 17 medžių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijamu nutarimu pasiūlyta atlyginti aplinkai padarytą 2553,90 litų žalą. Todėl teisės pažeidimo įrodymo faktas šioje kaltinimo dalyje sietinas ne tik su pažeidimo kvalifikacija, bet ir su aplinkai padarytos žalos pagrįstumo įrodymu. Taip pat teismas nurodė, jog V. Č. kaltinamas tuo, jog 15b sklypo rytinėje dalyje natūroje kirtimui atrėžtą bei paženklintą biržę prijungė prie biržės 22a sklype, tačiau šią faktinę aplinkybę patvirtinantys įrodymai nepateikti. Teismo vertinimu, 2006 m. balandžio 12 d. aktas, kuriame nurodyta apie plynos biržės atrėžimą bei 15b sklypo dalies prijungimą prie 22a sklypo laikytinas nepakankamu bei neinformatyviu įrodymu, nes nepateikta jokia grafinė medžiaga, patvirtinanti atrėžtos biržės prijungimą prie 22a sklypo. Taip pat teismas konstatavo, jog nutarime nurodyta V. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau nepateikta jokių įrodymų apie jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad byla turi būti grąžinama institucijai įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą: pateikti įrodymus dėl L. L. priklausančio 7-to miško kvartalo 15b sklypo šlaito statumo laipsnio; duomenis apie atrėžtos biržės šiame miško sklype prijungimo prie 22a sklypo bei duomenis apie V. Č. anksčiau padarytus teisės pažeidimus.

III

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. priimtą nutarimą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie V. Č. ankščiau padarytus teisės pažeidimus. Tačiau teismui buvo pateikta 2005-04-06 baudos kvito Nr. 010411 šaknelės patvirtinta kopija. Baudos kvite nurodyta, kad V. Č. 2005 m. balandžio 6 d. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 61 str. 4 d. Todėl byloje yra nustatyta V. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat nurodė, kad L. L. ir R. L. miškotvarkos projekte pažymėta, kad 15b sklypas yra šlaitinis, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, jog šlaitas statesnis nei 45 laipsniai. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl 15b sklypo atrėžimo. Paaiškina, kad 15 b sklypas yra priešerozinis II grupės (tai nurodyta miškininko specialisto parengtame miškotvarkos projekte). Pagal Miškotvarkos projektą 15b sklype nebuvo numatytas bet koks kirtimas, 15b sklypui nebuvo išduotas net leidimas miškui kirsti, o šlaitas (nepaisant jo statumo) tik padeda identifikuoti 15b sklypą, t.y. įrodo, kad prie 22a sklypo buvo prijungtas 15b sklypas. Be to tai patvirtino liudytojai G.V. ir V., bei pats V. Č. neneigė kad yra šlaitas; dar ir Biržės linijų krypčių matavimo aktas 2006-06-09, kurį pasirašė miškininkai specialistai K. B. ir A. R. bei sklypo savininkai. Šiame akte nustatyta, kad netiksliai atrėžta biržė (netikslios linijų kryptys, todėl iš 22a sklypo ribų išeita ir atrėžta 15b sklypas). Miškotvarkos projekto autorius natūroje 15b sklypui priskyrė teritoriją, kurią sudaro per atitinkamą laiką vandens išgraužtos raguvos (du) šlaitai (krantai). Dėl vandens erozijos atsiradę šlaitai visada būna statesni nei 45 laipsniai. Projekto autorius teisingai įvertino augavietę, tuo ribodamas plynus kirtimus, kurie sudarytų palankias sąlygas didėti vandens erozijai, o biržės rėžėjas V. Č. vieną šlaitą, kuris ribojosi su galimu kirsti plynai sklypu, įmatavo į kertamą biržę (22a sklypą). Kitų greta esančių panašių savo šlaitiškumu teritorijų (sklypų), dėl ko būtų galima supainioti šlaitinius sklypus - nėra. Paaiškina, kad V. Č. geranoriškai neatlyginus žalos institucija su ieškiniu kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismus, kadangi tai jau yra ginčo teisena. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismui grąžinus bylą tirti papildomai būtų neįmanoma V. Č. paskirti nuobaudos, nes baigėsi ATPK 35 str. numatyti terminai.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino ATPK 35 str. Apeliantai netinkamai supranta ATPK 35 str. 4 dalį, kurioje pasisakyta dėl teisenos terminų. Teismas taip pat tinkamai ir aiškiai pasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų. V. Č. nuomone, jam pareikštas kaltinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, todėl teismas pagrįstai nurodė ištaisyti klaidas. Taip pat pažymi, jog teismo posėdyje apelianto atstovai akivaizdžiai pripažino, kad miškotvarkos projektas yra ydingas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nevertino surašant teisės pažeidimo protokolą ir skiriant nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias reikia papildomai tirti, nesudaro pagrindo grąžinti bylą papildomam tyrimui institucijoje.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad duomenys apie V. Č. anksčiau taikytą administracinę atsakomybę yra pateikti į bylą (b.l. 46).

Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino, kad pareiškėjui inkriminuotas teisės pažeidimas yra susijęs su aplinkai padarytos žalos nustatymu. Tokio požymio ATPK 61 str. 4 d. numatytame pažeidime nėra. Todėl aplinkybės, susijusios su tuo, ar teisėtai L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje sklype 15b buvo iškirsta 17 medžių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. Č. yra kaltinamas padaręs nurodytą teisės pažeidimą trimis savarankiškomis veikomis:

1. 2006 m. vasario 14 d. Gaučių kaime, Šilalės rajone esančioje miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje Č. L. ir N. L. , atrėžė plyną kirtimą su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis matavimo paklaidomis;

2. 2006 m. sausio 25 d. atrėžė plyną biržę L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, esančioje Meirių kaime, Šilalės rajone su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis matavimo paklaidomis;

L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, esančioje Meirių kaime 7 miško kvartalo 15b miško sklypo rytinėje dalyje neteisėtai atrėžė ir natūroje kirtimui paženklino plyną biržę, prijungiant ją prie biržės 22a sklype.

Teismas vertina, kad visi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti V. Č. inkriminuojami pažeidimai yra susiję su aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punkto pažeidimu, t.y. tai, kad atrėžiant biržes buvo viršytos nurodytos matavimų paklaidos. Būtent dėl to, L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje 22a sklype atrėžiant biržę buvo prijungta dalis 15b sklypo (byloje nustatinėtinas ne sklypo prijungimo faktas, o matavimo paklaidos faktas). Nustačius, jog V. Č. , vykdydamas bet kurį iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų biržių atrėžimų, matavimus atliko viršydamas Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punkte nurodytas paklaidas, jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 61 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokių aplinkybių nevertino.

Byloje taip pat įrodinėjama, kad sklype 15b apskritai draudžiama vykdyti plynus kirtimus, todėl atmatuodamas plyną kirtimą šio sklypo dalyje V. Č. pažeidė ir aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punktą. Byloje yra duomenų, kad 15b sklypas yra šlaite (pvz. G. V. paaiškinimai, b.l. 108). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad plynas kirtimas buvo atmatuotas didesniame nei 45? šlaite. Bet, kaip jau buvo minėta, ši aplinkybė nėra vienintelė, pagrindžianti V. Č. pareikštą kaltinimą, ir todėl grąžinti bylą papildomai tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tik dėl šios aplinkybės nustatymo nebuvo pakankamo pagrindo. Tuo labiau, kad įstatymas suteikia teisę rinkti įrodymus ir bylą nagrinėjančiam teismui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, psl. 258).

Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasAlgirdas Taminskas