- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-14-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49065-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-231 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. birželio 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 12 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. spalio 22 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 3 mėnesiai 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį komisijos nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimas paliktas galioti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti nuteistojo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, kurie susiję su M. K. įvykdyto nusikaltimo sunkumu, likusia neatlikta bausmės dalimi, neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatų.
4.2. Skunde taip pat pažymima, kad atliekant bausmę pataisos namuose gali būti sudėtinga sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistieji gali neturėti galimybės dirbti, dengti turimas skolas, jiems gali kilti sunkumų sukuriant šeimą, susirandant gyvenamąją vietą laisvėje. Interpretuojant nuteistojo pažangą sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį OASys įvertinimo kontekste, yra užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimą daliai nuteistųjų, kurie turi ribotas galimybes pataisos įstaigoje spręsti savo socialines, psichologines ar finansines problemas. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo kriminalinio elgesio istorija vertinama dar iki teisminio proceso rengiant socialinio tyrimo išvadą bei vertinant nuteistojo elgesio korekciją OASys metodika. Todėl teismai pakartotinai į tai atsižvelgti neturėtų.
4.3. Pasak nuteistojo, įkalinimas dažnai nėra susijęs su efektyvia asmens resocializacija ir dažnai veikia kontraproduktyviai, o nuteistųjų integracijos į visuomenę programos yra taikomos tik likus keliems mėnesiams iki paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose lygtinis paleidimas yra apibrėžiamas kaip veiksminga priemonė, padedanti asmenims grįžti į visuomenę ir reiškia individualizuotas sąlygas, kurios taikomos po paleidimo iš pataisos įstaigos. Analizuodamas lygtinio paleidimo instituto sąvoką bei taikymo paskirtį, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tai yra sąlyginis išankstinis paleidimas iš pataisos įstaigos vykdant nuteistojo priežiūrą. Ministrų Komiteto rekomendacijose pabrėžiama, kad bausmės atlikimas turi vykti taip, kad asmenys galėtų lengviau integruotis į visuomenę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vadovavosi nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo, o ne bausmės vykdymo, resocializacijos bei lygtinio paleidimo, tikslais.
4.4. Skunde nurodoma, kad nutartyje buvo įvertintos tik tam tikros socialinio tyrimo išvados dalys, teismas pernelyg atsižvelgė į aplinkybes, kurios yra statiškos. Be to, nutartyje akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nors ji nuosprendyje nebuvo nurodyta.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Juškevičienė atsiliepime į nuteistojo M. K. skundą prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Šiuo atveju, nuteistasis M. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečiąją paskirtos bausmės). Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (70 balų), kuri nuo nuteistojo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 79 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (25 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus bei įvykdyto jo nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, pobūdį. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. Vien tai, kad teismas pakartotinai akcentavo nuteistojo teistumus, kurie jau buvo įvertinti OASys metodika, savaime skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi toks teismo motyvų išdėstymas negali būti vertinamas kaip ydingas ar neatitinkantis teisės aktų nuostatų ir juolab, nesuponuoja pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai kitos M. K. bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu.
11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad skunde nepagrįstai tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas recidyvistu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi ši aplinkybė nebuvo įvertinta nuosprendyje, pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, matyti, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be kitų dviejų, buvo pripažinta ir tai, kad nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Taigi skundžiamą nutartį priėmęs teismas šia aplinkybe rėmėsi teisėtai ir pagrįstai.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis pataisos įstaigoje dirba, 2019 m. mokėsi penktoje klasėje, lanko socialinės reabilitacijos programas bei prevencinius alkoholio vartojimo užsiėmimus. Be to, iš jo darbo užmokesčio yra dengiami turimi finansiniai įsipareigojimai, telefoninių pokalbių metu jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra gauta duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Dėl šios priežasties skunde dėstomi bendrojo pobūdžio teiginiai, susiję su bausmes pataisos įstaigose atliekančių asmenų patiriamais sunkumais dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įsidarbinant, dengiant finansinius įsipareigojimus ar palaikant socialinius ryšius bei susirandant gyvenamąją vietą nėra aktualūs ir šiuo atveju nebuvo reikšmingi priimant sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, juolab kad darbinę veiklą nuteistasis vykdė bei socialinius ryšius palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
13. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net penki kriminogeniniai veiksniai – jo kriminalinė istorija, probacijos sąlygų pažeidimas, veikla, skatinanti nusikalstamumą, piktnaudžiavimas alkoholiu bei mąstymas ir elgesys. Nors pritariant skundo argumentams dalis šių veiksnių, tokių kaip kriminalinė istorija, anksčiau taikytos probacijos sąlygų pažeidimas priskiriami statiniams, kurie negali kisti viso proceso metu, tačiau pakankama pažanga eliminuojant dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistajam taikomo pataisos proceso metu dar nestebima. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, akivaizdu, kad jo pastangos lankant alkoholio prevencijos priemones šiuo metu nėra pakankamos. Nuteistasis teigia suprantantis, jog žalingas alkoholio vartojimas daro įtaką jo nusikalstamam elgesiui, taip pat suvokiantis, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą jis ignoruoja. Ankstesnių turtinio pobūdžio teistumų skaičius, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas rodo, kad nuteistasis iki šiol nedėjo pakankamų pastangų siekdamas pasimokyti iš ankstesnio patyrimo ir, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados turinio, ši aplinkybė vis dar išlieka nepakitusi. Tai patvirtina nuteistajam 2020 m. kovo 13 d. skirta drausminė nuobauda už itin šiurkštaus pataisos įstaigos tvarkos pažeidimo (disponavimo mobiliuoju telefonu) padarymą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose neužtikrino nuteistojo teisėto elgesio net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.
14. Nuteistasis socialinio tyrimo išvadoje apibūdinamas kaip spontaniškai besielgiantis asmuo, kas, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, vertintina kritiškai. Jis vis dar neapsvarsto savo elgesio pasekmių, yra linkęs dėl jų atsiradimo kaltinti kitus asmenis bei aplinkybes. M. K. yra nekritiškas savo įvykdyto nusikaltimo pasekmėms kitų asmenų atžvilgiu, nėra linkęs savo elgesio koreguoti kitų labui, kaip problemą išskiria tik tai, kad jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir neįžvelgia koreguotinų savo elgesio sričių, bet labiau pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, nepaisant to, kad jam būdingas turtinio pobūdžio nusikaltimų modelis, o jo veiksmų pavojingumas, įvertinus ir pastaruoju nusikaltimu nukentėjusiajam asmeniui padarytą sveikatos sutrikdymą, didėja. Šios aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje jam būnant nestruktūruotoje aplinkoje, todėl ypatingas dėmesys tolesnio M. K. pataisos proceso metu turi būti kreipiamas koreguojant jo mąstymą bei elgesį teigiama linkme. Tuo tarpu iš šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo pažanga yra pakankama ir jo stebėsena bei priežiūra gali būti tęsiama taikant probaciją.
15. Nuteistojo skunde ypatingai didelis dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent M. K. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tai savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad M. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti su jo mąstymu ir elgesiu, žalingu alkoholio vartojimu susiję riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
16. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas sukuria geresnes sąlygas nuteistam asmeniui integruotis į visuomenę aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.