Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu besigydantis), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto,

2) 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto,

3) 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi subendrintos bausmės pagal 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. kovo 2 d. ir 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžius – galutinė bausmė – vienuolika mėnesių laisvės atėmimo,

4) 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį trims mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo,

5) 2013 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto,

6) 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus bei narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2013 m. gegužės 7 d. apie 11.45 val., viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės), šeimyninio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė savo tėvui N. Š. medine pjaustymo lentele į galvos sritį, o šiam nukritus ant grindų ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į šonus, šonkaulius ir galvą sukeldamas fizinį skausmą, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Asmens neblaivumo nustatymo pažyma patvirtina, jog S. Š. 2013 m. gegužės 7 d. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltinamasis S. Š. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu būdamas neblaivus ir išprovokuotas tėvo N. Š. pasivijo jį išbėgusį į bendro naudojimo patalpas ir matant I. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. šiam vieną kartą sudavė ranka į krūtinę, be to spyrė apie penkis kartus į įvairias kūno vietas, o ar sudavė nukentėjusiajam per galvą pjaustymo lentele nepamena dėl girtumo. Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Aplinkybę, jog S. Š. smurtavo prieš savo tėvą patvirtina, N. Š. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 2-3). Tokias pat aplinkybes, taip pat faktą, kad S. Š. prieš tėvą smurtavo viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina liudytojos I. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad ji išgirdusi triukšmą išėjo pasižiūrėti į koridorių, kuriame pamatė, kaip S. Š. sudavė lentele savo tėvui, ji liepė jam nutraukti tokius veiksmus ir tėvą įsivedė į savo butą bei iškvietė policiją. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė medine pjaustymo lentele be liudytojos I. K. parodymų patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti kraujo pėdsakai ant medinės pjaustymo lentelės (b. l. 26-29). Taigi, faktas, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė pjaustymo lentele į galvą bei vieną smūgį ranka į krūtinę, byloje nustatyta remiantis paties kaltinamojo ir liudytojos I. K. parodymais. S. Š. pateiktame kaltinime, be kita ko buvo nurodyta, kad jis nukentėjusiajam N. Š. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į šonus, šonkaulius ir galvą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši faktinė aplinkybė nustatyta remiantis išimtinai paties nukentėjusiojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam N. Š. teisme pasinaudojus BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsisakius duoti parodymus prieš sūnų S. Š., jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo patikrinti nėra galimybės. Pats kaltinamasis S. Š. pripažino spyręs nukentėjusiajam penkis kartus, o liudytoja I. K. smūgių koja nematė. Teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, mažina S. Š. pateikto kaltinimo apimtį ir nustato, kad jis nukentėjusiajam N. Š. spyrė į šonus, šonkaulius ir galvą ne mažiau kaip penkis kartus. Pažymėtina, kad liudytojos I. K. parodymus patvirtina ir byloje esanti policijos registruojamų įvykių išklotinė, iš kurios matyti, kad 2013 m. gegužės 7 d., 11.45 val. gautas pranešimas apie tai, kad laiptinėje kaimynas muša savo tėvą, visur pilna kraujo (b. l. 8). Remiantis pirmiau aptartais įrodymais kartu konstatuotina ir tai, kad S. Š. smurtavo prieš savo tėvą N. Š. viešoje vietoje, t. y. bendro naudojimo patalpose. Pažymėtina, kad netrukus po įvykio atvykęs policijos pareigūnas A. Š. taip pat patvirtino pirmiau aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes bei parodė, kad išties ant nukentėjusiojo N. Š. matėsi smurto požymiai, be to, kad smurtaujama buvo koridoriuje. Be kita ko, aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas be paties nukentėjusiojo 2013 m. gegužės 7 d. pareiškimo (b. l. 2-3), patvirtina ir 2013 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje su nuotraukomis (b. l. 10-15). Pastarajame tarnybiniame pranešime užfiksuota ir tai, kad įvykis kilo bendro naudojimo koridoriuje, t. y. viešoje vietoje. Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. Š. prieš savo tėvą smurtavo ir jam fizinį skausmą sukėlė viešoje vietoje, suvokiant, kad juos bei keliamą triukšmą gali išgirsti aplinkiniai, be to smurtiniai veiksmai atlikti kito asmens akivaizdoje, todėl pripažintini BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytu įžūliu elgesiu, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta viešoji tvarka. S. Š. buvo kaltinamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs grasinimais, patyčiomis smurtiniais ir vandališkais veiksmais. Pažymėtina, kad pagal pirmiau paminėtą teismų praktiką, smurtiniai veiksmai sudaro BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto objektyviojo požymio – įžūlaus elgesio – turinį. Tuo tarpu iš kaltinimo šalintina dalis kitų objektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių, t. y. grasinimai, patyčios ir vandališki veiksmai. Pažymėtina, kad byloje nė vienas apklausiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad S. Š. kokiu nors būdu įgyvendino šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad iš liudytojos I. K. parodymų matyti, jog ji išgirdusi triukšmą bei pamačiusi smurtaujantį pjaustymo lentele prieš savo tėvą kaltinamąjį S. Š. bei kraują laiptinėje, išsigando bei iškvietė policiją, be to, ši liudytoja parodė, kad netrukus po įvykio duris buvo atidarius ir kita kaimynė. Tai, kad buvo iškviestos specialiosios tarnybos patvirtina ir policijos registruojamų įvykių išklotinė (b. l. 8). Taigi, pastarosios liudytojos nurodytos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. viešoji tvarka kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo realiai sutrikdyta, buvo iškviesta ir į įvykio vietą atvyko policija.

Teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-182/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis S. Š. prieš nukentėjusįjį N. Š. smurtavo vedinas asmeninių paskatų, t. y. jo išprovokuotas. Tokius parodymus davė pats kaltinamasis S. Š., iš dalies šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. K., kuri parodė, kad netrukus po įvykio kaltinamasis ir jai nurodė, kad tėvas pats išprovokavo konfliktą. Tuo tarpu nukentėjusiajam N. Š., kaip šeimos nariui atsisakius duoti parodymus prieš savo sūnų, tokia kaltinamojo versija taip ir liko nepaneigta. Vis dėlto pažymėtina, kad S. Š. savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir smurtinio pobūdžio veiksmus bei tai suvokė. Jis apklausiamas teisme parodė, kad suprato, jog smurtauja bendro naudojimo patalpose, kuriose bet kuriuo metu gali atsirasti kaimynai ar kiti asmenys, tačiau jam tai nerūpėjo. Iš esmės tai ir įvyko, nes į bendro naudojimo patalpas išgirdusi triukšmą išėjo liudytoja I. K.. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad S. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad S. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013 ir kt.). Kilus tokiems padariniams ir esant kitiems viešosios tvarkos pažeidimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nustačius, kad kaltinamasis S. Š. nukentėjusiajam N. Š. sukėlė tik fizinį skausmą ir esant kitiems pirmiau minėtiems viešosios tvarkos pažeidimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, jam pateiktas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes tokius padarinius apima BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Dėl šios priežasties S. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Dėl S. Š. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas S. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia teismas įvertina S. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, smurtinio pobūdžio, prieš artimais giminystės ryšiais susijusį asmenį, nors ir nesukeliant rimtesnių sužalojimų. Įvertinama ir tai, kad S. Š. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. Š. yra gana jauno amžiaus, šią veiką padarė būdamas praeityje teistas (b. l. 87-106) ir neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (b. l. 78-86), nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, šiuo metu besigydantis nuo priklausomybės ligų VšĮ (duomenys neskelbtini). Kartu įvertinami faktai, kad S. Š. registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (b. l. 110), registruotas VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 109), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 108). Kaltinamasis S. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į šią aplinkybę atsižvelgia. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką S. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonės turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esanti neblaivumo nustatymo pažyma (b. l. 43). Esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms teismas, skirdamas S. Š. bausmę, vadovaujasi ir BK 61 straipsniu.

Konstatuotina, kad pirmiau paminėtų aplinkybių visuma, kartu įvertinus teismo požiūriu svarbią aplinkybę, kad kaltinamasis itin stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir siekia grįžti į visuomenę kaip doras pilietis savanoriškai imdamasis priemonių gydytis nuo priklausomybės ligų ir nuosekliai stengiasi tai daryti (b. l. 152), sudaro pagrindą išvadai, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. Š. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas neženkliai viršijantis BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu taikant įpareigojimus ir draudimus. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2013 m. gegužės 7 d. 12.40 val. iki 2013 m. gegužės 9 d., 9.15 val. (b. l. 41-42), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtos bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, S. Š. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, draudimais ir įpareigojimais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. Š. (b. l. 69-70) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

- medinė pjaustymo lentelė saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje pagal 2013 m. spalio 29 d. kvitą (serija BBB Nr. 2PK000058) (b. l. 32);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. Š. (S. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su nukentėjusiuoju N. Š. bei įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose bei tęsti gydymą nuo narkomanijos ir alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, draudimais bei įpareigojimais ir S. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis adresu (duomenys neskelbtini), bendrauti su nukentėjusiuoju N. Š., vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo bei įpareigojant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ir tęsti gydymą nuo narkomanijos ir alkoholizmo.

Į S. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 7 d. 12.40 val. iki 2013 m. gegužės 9 d., 9.15 val. (dvi dienos), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su sąlyga nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju N. Š. palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.