- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-158-357/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09360-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas E. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese: sustabdyti vykdomuosius veiksmus pagal antstolio 2015-10-26 patvarkymus Nr. S-18219-15, Nr. S-18244-15, vykd. bylose Nr. 0098/15/01974, Nr. 0098/15/01975; vykdomuosius veiksmus pagal antstoliui DNS bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-283-907/2015 sustabdyti, atidėti esant akivaizdžioms kliūtims – 2009-2014 m. padarytų mokestinių įmokų sąskaitų kopijų buvimo civ. byloje Nr. 2-7920-907/2014, Nr. 2-283-907/2015, teismo 2015-04-30 d. sprendime nuslėpimo aplinkybėms; DNS bendrijos (duomenys neskelbtini) vardu, ne bendrijos gyventojos pil. O. N. antstoliui pateikto vykd. rašto Nr. 2-283-907/2015 vykdomojo išieškojimo eigos suspendavimo vykdymo sustabdymo, nutraukimo, esant LR CPK 184 str. 1 d., LR CPK 95 str. 1, 2 d., LR CPK 650 str. 2 d., LR CPK 65 str. 1, 2 d. 1, 8 p. pagrindams. Teigia, kad vykdomąjį raštą Nr. 2-283-907/2015 antstoliui DNS bendrijos vardu pateikė neturintis teisės jį pateikti asmuo – O. N.. Pareiškėjas nepripažįsta skolos priteistos teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-283-907/2015.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį, vykdymo veiksmus pagal DNSB (duomenys neskelbtini) vardu pil. P. N. antstoliui R. K. pateiktą vykdomąjį raštą Nr.2-238-907/2015 sustabdyti; sprendžiant klausimą dėl veiksmų nutraukimo esant CPK 184 str. 1 d., CPK 95 str. 1 d., CPK 650 str. 2 d., CPK 651 str. 1, 2 d. 1, 8 p. pagrindams, pareiškėjo 2015-11-18 d. Šiaulių apylinkės teisme įregistruotą skundą dėl procesinių veiksmų vykd. bylose Nr.0098/15/1974, Nr.0098/15/1975 pagal vykd. raštą Nr.2-283-907/2015 išieškojimų vykdymo sustabdymo, atidėjimo; sprendžiant klausimą dėl nepagrįsto vykd. rašto grąžinimo išieškotojui, jį išdavusiai institucijai, - spręsti klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendime nuslėptų įrodomųjų mokestinių sąskaitų nuslėpimo aplinkybių tyrimo, spręsti klausimą dėl 1193,23 Eur sumą įmokų įskaitymo.
1. Kreipdamasis į teismą dėl vykd. veiksmų pagal vykd. raštą Nr.2-283-907/2015 dėl nesamos, nebuvusios skolos išieškojimo, dėl vykd. rašto neteisinės eigos suspendavimo, grąžinimo išieškotojui, šias teisines aplinkybes grindė prie skundo pateikta dokumentine įrodomąja medžiaga, 2009-2014 m. savalaikiai bendrijos vidaus reikmėms padarytų piniginių lėšų 1193,23 Eur suma įmokų.
2. Teisėjas nutartyje nurodo, kad pareiškėjas ginčija vykdomojo rašto pateikimo teisėtumą, taip pat nepripažįsta išieškojimo skolos, patikslina, kad neginčija, o dokumentine tvarka (mokestinių įmokų sąskaitų priedas) įrodo, kad tokios pramanytos 1375,70 Eur skolos 2009-2014 m. nėra, šias aplinkybės paneigia pareiškėjo savalaikiai padarytos įmokos bendra 1193,23 Eur suma, tai įrodo 2014-12-10 d. Šiaulių apyl. teisme įreg. sąskaitų paketas civ. byloje Nr.2-7920-907/2014 ir pakartotinai 2015-05-29 d. civ. bylos Nr.2-283-907/2015 3 tome esantis 38 lapų 90 vnt. sąskaitų paketas.
Atsiliepimas
Antstolis R. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Pareiškėjas E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, kaip ir patį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui argumentuoja tais pačiais teiginiais. Jo nuomone, jis neskolingas DNSB (duomenys neskelbtini), skola pramanyta, o bendrijos pirmininkė O. N. neturi teisės teikti vykdyti antstoliui įsiteisėjusio teismo sprendimo.
2. Antstolio kontoroje 2015 m. lapkričio 18 d. taip pat buvo gautas pareiškėjo (skolininko) E. J. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 98-1974/2015 ir Nr. 98-1975/2015. Skundu antstoliui skolininkas reikalavo vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 98-1974/2015 ir Nr. 98-1975/2015 sustabdymo, atidėjimo būtinumo, vykdomojo rašto Nr. 2-283-907/2015 grąžinimo išieškotojui, vykdymo veiksmų nutraukimo. Skolininko skundas dėl tapačių reikalavimų kaip ir prašyme teismui, išnagrinėtas ir netenkintas. 2015-11-23 antstolio patvarkymas su vykdomosiomis bylomis perduotas Šiaulių apylinkės teismui ir kol kas jis neišnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik tą skundo dalį, kuri susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Bylos duomenimis, antstolio R. K. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0098/15/01974, 0098/15/01975, jose vykdomas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-283-907/2015. Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdomuosius veiksmus pagal antstolio 2015-10-26 patvarkymus Nr. S-18219-15, Nr. S-18244-15, vykd. bylose Nr. 0098/15/01974, Nr. 0098/15/0197. Pareiškėjas ginčija vykdomojo rašto pateikimo antstoliui teisėtumą, nepripažįsta išieškomos skolos.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas padengė skolą ieškotojui, taip pat atlygino vykdymo išlaidas, dėl ko būtų galima ginčyti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kad vykdymo procese laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ribotai atsižvelgiant į teismo sprendimų privalomumo principą, kad vykdymo veiksmų sustabdymas nagrinėjamos bylos atveju neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, kadangi išieškotojo teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdymo veiksmų stabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą išieškotojo teisių ribojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio veikla yra privalomai draudžiama, todėl pareiškėjo interesų pažeidimo atveju įstatymas numato galimybę išieškoti žalą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.