Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-183-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
AN2-183-383/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02392-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-183-383/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02392-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarimo G. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinė muitinės, Muitinės procedūrų priežiūros skyrius 2017 m. gruodžio 18 d. G. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 8 d. Vokietijos muitinėje buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas Tl Nr. (duomenys neskelbtini) prekei (statybinių medžiagų priedai), 8721,5 kg bruto svorio. Tranzito procedūros vykdytojas - S. T., (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2017 m. birželio 13d. Paskirties įstaiga - V. N. (SK). Pagal tranzito dokumento T1 Nr. (duomenys neskelbtini) 18 langelį ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR b/Nr. (27 langelį), prekės nurodytos minėtuose dokumentuose buvo gabenamos transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio vežėjas - M. Č. individuali įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Krovinio vežėjas M. Č. individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas G. B., 2017 m. birželio 8 d. priėmęs iš siuntėjo krovinį, įgijo prievolę iki 2017 m. birželio 13 d. transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyti krovinį į paskirties įstaigą. 2017 m. birželio 12 d. M. Č. individualios įmones „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas G. B., krovinį (statybinių medžiagų priedai, 9 paletės, 8721,5 kg bruto svorio), gabentą pagal tranzito Lydintį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini), pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį ((duomenys neskelbtini).) ir šį krovinį iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės nenustatytoje vietoje ir be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Perkrovus prekes į kitą transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio buvo išgabentos su tuo pačiu transporto važtaraščiu CMR b/Nr. ir 2017 m. birželio 14 d. pristatytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tuo G. B., pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūros įvykdymą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.G. B., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir nubaustas 1000 eurų bauda. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas konstatavo, kad yra pilnai įrodyta, jog G. B. padarė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą bei tokiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 3 dalies nuostatas.Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarimu, G. B. apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodė, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nepripažino ir nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų matyti, kad M. Č. IĮ “ (duomenys neskelbtini)” su UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2017 m. birželio 8 d. pasirašė Krovinio pervežimo sutartį - užsakymą, kuriame nurodyta pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini) ir iškrovimo vieta Lietuvoje, Kauno rajone UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Šis sutarties egzempliorius yra teisingas, pasirašytas šalių. Klaipėdos teritorinei muitinei UAB “ (duomenys neskelbtini)” pateiktas kitoks sutarties variantas negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje, nes tokia sutartis nebuvo pasirašyta. Pareiškėjo teigimu, nėra konkrečių duomenų, kas pakeitė duomenis sutartyje. CMR (be numerio) 22 langelyje yra įrašas apie krovinio siuntėją (duomenys sutampa su sutarties duomenimis apie pakrovimo vietą); 23 langelyje įrašyta pareiškėjo vardas ir pavardė, parašas; 24 langelyje yra krovinio gavėjo atžyma, kad krovinys gautas, iškrauta 9 paletės 2017 m. birželio 12 d. Iškrovimo data atitinka sutartyje nurodytą iškrovimo data. Tai reiškia, kad krovinio pervežimo paslauga įvykdyta sutartyje numatytu laiku. Nors deklaracijoje ir nenurodyti perkrovimai Lietuvoje, tačiau realiai krovinys buvo vežamas iš Vokietijos į Lietuvą. Tolesnis maršrutas niekur nenurodytas. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad deklaracijoje nenurodyta jokia muitinės įstaiga, kuriai turėtų būti pristatytas krovinys patikrai. Skunde taip pat pažymima, jog G. B. krovinį vežė iš Vokietijos į Lietuvą per Lenkiją ir krovinys nebuvo išvežtas iš ES ribų. Deklaracijoje nurodytas terminas 2017 m. birželio 13 d. Sutartyje tarp IĮ “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovinio pristatymo data – 2017 m. birželio 12 d., CMR 24 langelyje pažymėta, kad krovinys gautas 2017 m. birželio 12 d. Pareiškėjo teigimu, ne jis šiuos duomenis įrašė į oficialius krovinį lydinčius dokumentus, jis neturi teisės jų keisti ar taisyti. Pareiškėjas yra transporto priemonės vairuotojas, kurio pareiga saugiai pristatyti krovinį krovinio gavėjui ir šią savo pareigą jis įvykdė. Apeliaciniame skunde nesutinkama pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatavimu, jog G. B. turėjo žinoti, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškrauti krovinį reikalingas muitinės pareigūnų leidimas. Pareiškėjo teigimu, teismo posėdyje jis nurodė faktines aplinkybes ir įprastai taikomą praktiką: kai atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį priėmusiam darbuotojui pateikė dokumentus - CMR ir deklaraciją. Darbuotojas, patikrinęs duomenis kompiuteryje, nurodė iškrovimo vietą. Pareiškėjo teigimu, jam nežinomi šio darbuotojo įgaliojimai, tačiau ta aplinkybė, jog dokumentus priėmė ir nurodė iškrovimo vietą, leido suprasti, kad G. B. savo pareigas atliko tinkamai ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų. Byloje nustatyta, kad sutarties pagrindu krovinio gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad jis krovinį gavo, patvirtina įrašas CMR 24 langelyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. P. žodžiais - muitinės procedūras įsipareigojo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priimtus krovinius tik saugojo. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, jog jis nėra tinkamas subjektas, administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma krovinio gavėjui, jeigu jam būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašė G. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl G. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, teigiama, jog G. B. nagrinėjamu atveju nelaikytinas tinkamu subjektu traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant G. B. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjo gabenamas krovinys buvo iškrautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, po ko perkrautas į kitą transporto priemonę, nesant raštiško muitinės leidimo. Tačiau G. B. teigia, kad prekes iškrauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose jam nurodė individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, todėl jis prekes ir leido iškrauti minėtuose sandėliuose. Pareiškėjo teigimu, ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas krovinio dokumentus priėmė ir nurodė iškrovimo vietą, leido suprasti, kad G. B. savo pareigas atliko tinkamai ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, kadangi jis nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau - Reglamentas) 140 straipsnio 1 dalis, numato, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Pažymėtina, kad prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti tam tikrus muitinius formalumus. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kai jos yra išvežamos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šios prekes negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo. Minėto Reglamento139 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Reglamento 233 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Reglamento 5 straipsnio 40 punkto a papunktyje yra nurodyta „vežėjo“ sąvoka: vežėjas: įvežimo atveju – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą, „<...>. Taigi, prekių vežėjas žinantis, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, o jei prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones, privalo įsitikinti ar tokiai procedūrai yra gautas muitinės leidimas ir ar prekės perkraunamos tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietoseTaigi, įvertinus paminėtus teisės aktus, matyti, jog jų taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę, tai leidžia daryti išvadą, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose teisės normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 3 dalimi, pareigą kroviniui taikyti Europos Sąjungos tranzito procedūrą turėjo krovinį vežantis asmuo, t. y. G. B.. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2017 m. birželio 8 d. Vokietijos muitinėje buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas Tl Nr. (duomenys neskelbtini) prekei 8721,5 kg bruto svorio. Tranzito procedūros vykdytojas nurodytas S. T., (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2017 m. birželio 13d. Paskirties įstaiga - V. N. Pagal tranzito dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR b/Nr., prekės buvo gabenamos transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinio vežėjas M. Č. individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas G. B., 2017 m. birželio 8 d. priėmęs iš siuntėjo krovinį, įgijo prievolę iki 2017 m. birželio 13 d. transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyti krovinį į paskirties įstaigą, t. y. į V. N. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prekės, kurios buvo gabenamos transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikoma Sąjungos tranzito procedūra. Iš tarptautinį krovinių transportavimo važtaraščio CMR b/Nr., G. B. bei liudytojo M. P. parodymų bei jo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2017 m. birželio 12d. prekės buvo atgabentos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės nenustatytoje vietoje ir be raštiško muitines pareigūno leidimo, perkrautos į kitą transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Perkrautos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio buvo išgabentos su tuo pačiu tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu CMR b/Nr. ir 2017 m. birželio 14 d. pristatytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, G. B. kaip muitinės prižiūrimo krovinio vežėjui, atsakingam už krovinio gabenimą iki paskirties įstaigos, kyla atsakomybė pagal Reglamento 140 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 3 dalies ir ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nors deklaracijoje ir nebuvo nurodyti perkrovimai Lietuvoje, tačiau realiai krovinys buvo vežamas iš Vokietijos į Lietuvą ir tolesnis maršrutas niekur nenurodytas. Iš byloje esančio tranzito Lydinčio dokumento Tl Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog prekės tranzito procedūros vykdytojas yra S. T., (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2017 m. birželio 13 d. Paskirties įstaiga - V. N. (b. l. 6) Todėl kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, G. B. pasirašydamas ir priimdamas bei sutikrindamas krovinį pagal gautus dokumentus, matė, jog krovinys yra tranzitinis, tai yra gabenamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (nėra Europos Sąjungos valstybė), todėl minėtoms prekėms yra privalomai taikoma Sąjungos/bendroji tranzito procedūra.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, pagrįstai įvertino tas aplinkybes, jog G. B. turi ilgametę tarptautinių krovinių gabenimų patirtį, dirba tarptautinių reisų vairuotoju ir pervežinėja tarptautinius krovinius, todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį krovinių pervežimą, jam turi būti žinomos. Taip pat G. B. turėjo būti žinoma, ir tai, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškauti krovinį reikalingas muitinės pareigūnų leidimas. Taigi, jis prieš duodamas leidimą iškrauti prekes, turėjo įsitikinti, kad yra visi tai daryti leidžiantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad G. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą jam paskirta nuobauda taip pat tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai G. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas