Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus atstovei Jūratei Jankauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams H. B. ir O. K. dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovai H. B. ir O. K. bei trečiojo asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai: atsakovui H. B. šaukimas į posėdį įteiktas asmeniškai, atsakovei O. K. – viešo paskelbimo būdu, atsakovai prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, trečiojo asmens atstovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovams ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.

6. CK 3.39 straipsnyje fiktyvi santuoka suprantama kaip santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 2 straipsnio 6² dalyje nurodyta, kad fiktyvi santuoka – tai Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

8. Taigi nustatant, ar santuoka fiktyvi, būtina įrodyti tikslo sukurti šeimą nebuvimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis H. B. ir Rusijos Federacijos pilietė O. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 168.

10. 2019-04-25 O. K. pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupei prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Vadovaujantis UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė <...> (UTPĮ 43 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 89 punkte numatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų, kad yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: 89.1. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; 89.2. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; 89.3. iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; 89.4. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; 89.5. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; 89.6. santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); 89.7. yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; 89.8. yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę.

13. 2019-04-25 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupėje kiekvienas iš sutuoktinių užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo.

14. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupės vyresnioji specialistė Ivona Zenevičienė 2019-04-26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-17223 „Dėl sudarytos santuokos įvertinimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad į Apklausos lapuose nurodytus klausimus sutuoktiniai atsakė skirtingai, sutuoktinis H. B. net nežino savo sutuoktinės pavardės, gimimo datos, taip pat į tai, kad apklausos lapuose sutuoktiniai patvirtino, kad susituokus negyvena kartu, neveda bendro namų ūkio, yra rimtas pagrindas manyti, kad šių asmenų sudaryta santuoka yra fiktyvi.

15. 2019-10-18 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00428, buvo atsisakyta O. K. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant O. K. prašymą bei įvertinus jos pateiktus duomenis ir sutuoktinių apklausos rezultatus, prieita išvados, kad kilo pagrįstų abejonių dėl O. K. tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas teisines santuokos pasekmes, t. y. konstatuota, kad O. K. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Šios užsienietės su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai.

16. 2020-02-25 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus sprendimu Nr. (15/5-5) 4U-175/44U-1583 O. K. iki 2023-02-25 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, atšaukta jai išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 004092638.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovai neketino kurti šeiminių ryšių, o santuoką sudarė tik dėl akių. Po santuokos sudarymo atsakovai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, iki santuokos sudarymo buvo susitikę tik vieną kartą, antrą kartą susitiko santuokos sudarymo dieną, o trečią kartą atvykę apklausai dėl jų santuokos sudarymo įvertinimo. Tiek O. K., tiek H. B. apie save ir su jais susijusias aplinkybes pateikė prieštaringus duomenis. H. B. nežinojo nei žmonos pavardės, nei gimimo datos ir vietos (Apklausos lapai 1 punktas), nurodė, kad nepažįsta žmonos vaikų, tėvų, brolių, seserų, kitų giminių (Apklausos lapai 8 punktas). Nurodė, kad jų vestuvėse dalyvavo jo brolis ir sesuo (Apklausos lapai 5 punktas). Tuo tarpu, O. K. nurodė, kad jų vestuvėse dalyvavo nepažįstami žmonės, kurie buvo jų liudytojais (Apklausos lapai 5 punktas), su vyru neturi bendrų draugų, pažįstamų (Apklausos lapai 7 punktas), nepažįsta vyro tėvų bei giminių, žino tik brolį (Apklausos lapai 8 punktas). Į daugumą klausimų O. K. atsakė nepilnai arba neaiškiai, arba pateikė visai skirtingus duomenis nei H. B.. Iš teismui pateiktų Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų matyti, kad iki santuokos sudarymo O. K. Lietuvoje lankėsi du kartus (2017-11-27 – 2018-01-23 ir 2018-11-26 – 2018-11-28), o po santuokos sudarymo dar vos keletą kartų, visi jos apsilankymai Lietuvoje buvo trumpalaikiai (2018-12-27 – 2019-01-02, 2019-04-26, 2019-10-13 – 2019-10-16, 2020-01-21). Taigi surinkti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovų santuoka yra fiktyvi, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia nuo santuokos sudarymo momento.

18. Ieškovė, gindama viešąjį interesą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų H. B. ir O. K. lygiomis dalimis priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio suma valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.37 str., 3.39 str., CPK 96 str. 1 d., 259 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 168, Lietuvos Respublikos piliečio H. B. (H. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos pilietės O. K. (O. K.), gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų H. B. ir O. K. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.