- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- eI2-436-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02575-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. K. bei advokatui G. K.,
atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“ arba pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2022 m. spalio 11 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymą Nr. V1(19.2)-1465 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo“.
Pareiškėja skunde (reg. Nr. DOK-31800), 2023 m. vasario 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-8040) nurodė, taip pat jos atstovai teismo posėdžio paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. URS(19.2)-5507 tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2022 m. kovo 1 d. Vėliau ši data šalių susitarimu buvo pakeista ir nustatytas terminas iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Pabrėžė, jog buvo dedamos maksimalios pastangos tam, jog būtų tinkamai ir laiku įgyvendintas projektas – įsteigta baldžiaus darbo vieta, kad būtų tinkamai ir laiku atlikti visi faktiniai veiksmai: įsteigta įmonė, panaudos pagrindais valdomos ir naudojamos patalpos, įregistruotas juridinis faktas. Taip pat buvo pateikta patalpų vizualizacija, teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti medžio apdirbimo ir baldų gamybos įrankiai ir įtraukti į eksploataciją, turtas apdraustas bei įgyvendintos kitos komercinės veiklos sąlygos. Taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. K. buvo išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų registro ir šis juridinis faktas buvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, jog ginčijamu įsakymu konstatuotas faktas, jog darbo vieta nėra įsteigta iki 2022 m. rugsėjo 29 d., neatitinka faktinių aplinkybių. Pabrėžė, kad buvo atliekami ne tik visi faktiniai veiksmai darbo vietai įsteigti, bet ir siekiama ją įteisinti pagal atsakovės nurodymus, t. y. buvo nuolat bendradarbiaujama ir komunikuojama el. paštu su atsakovės darbuotoja konsultante A. I.. Pareiškėjos atstovų nuomone, einant projekto įgyvendinimui į pabaigą, ne visada pateikti duomenys, ataskaitos, paklausimai būdavo laiku įvertinami ar (ir) pateikiami patarimai (atsakymai) trūkumams pašalinti (susiję su projektu). Akcentavo, kad 2022 m. rugsėjo 20, 21, 22 d. pateiktus darbo vietos steigimo dokumentus atsakovė išnagrinėjo tik 2022 m. rugsėjo 28 d. Be to, atsakymas pateiktas tik antroje dienos pusėje su nurodymu trūkumus ištaisyti iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 12 val., kas, atstovų įsitikinimu, akivaizdžiai rodo, jog toks terminas yra nei protingas, nei teisingas. G. K. nesuprato, kodėl atsakovė daugiau kaip savaitę nesugebėjo pateikti informacijos dėl dokumentų vertinimo. Jis tokį ilgą delsimą suvokė kaip pozityvų visos projektinės dokumentacijos vertinimą. Be to, pareiškėjos vadovas buvo iš anksto suplanavęs poilsinę kelionę, todėl 2022 m. rugsėjo 29 d. turėjo išvykti, o grįžęs nedelsiant, t. y. 2022 m. spalio 3 d., išsiuntė pataisytą projektinę dokumentaciją elektroniniu paštu, tačiau į pateiktus dokumentus nebuvo atsiliepta.
Pastebėjo, kad ginčijamas įsakymas formalus, visiškai nemotyvuotas, jo turinį sudaro vos keletas sakinių, nėra pateiktas joks išsamus ir aiškus nustatyto fakto vertinimas, nors ir nurodytos teisės aktų nuostatos, todėl administracinio individualaus pobūdžio dokumentas neatitinka teisinių reikalavimų. Be kita ko, ginčijamas įsakymas kildinamas iš sutartinių santykių, kurie egzistavo tarp pareiškėjos ir atsakovės, todėl vertinant ginčijamo įsakymo (ne)teisėtumą visiškai neįvertintas faktinis šalių ir ypač atsakovės atstovų veikimas sutartinių santykių aspektu, t. y. nesilaikyta viešojo administravimo principų, pažeisti piktnaudžiavimo valdžia ir kiti principai, todėl jis turi būti panaikintas nuo jo priėmimo momento (ab initio) dėl jo neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.
Mano, jog ginčijamu įsakymu turėjo būti įvertinti šalių veiksmai (veiksmų analizė), elgesys sutarties vykdymo aspektu, aplinkybės ir sąlygos, dėl kurių atsakovė padarė išvadą, jog baldžiaus darbo vieta neįsteigta ar (ir) už tai atsakinga būtent pareiškėja. Be kita ko, sutarties tikslas buvo pasiektas – baldžiaus darbo vieta įsteigta ir galinti realiai funkcionuoti. Pareiškėjos atstovų vertinimu, nors visada buvo siekiama bendradarbiauti su atsakove, tačiau išsamios ir operatyvios konsultacijos ne visada buvo gaunamos. Akcentavo, jog būtų teisinga bei sąžininga sudaryti sąlygas projektą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra nustatyta, kad lėšos būtų panaudotos ne pagal projekto paskirtį, nekonstatuota, jog būtų padaryti kitokie su projekto vykdymu susiję pažeidimai, išskyrus tai, kad projekto baigtumas nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, jog pagal tuometinę COVID-19 situaciją komerciniai santykiai su užsienio šalių subjektais buvo ribotai įgyvendinami. Šios aplinkybės ribojo galimybes sutartyje numatytu terminu atlikti ir teisinius veiksmus – pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktą. Pabrėžė, jog netgi teismui nusprendus, kad pareiškėja kalta ir atsakinga už projekto neįgyvendinimą, turtinė atsakomybė pilna apimtimi negali būti taikoma. Būtina vadovautis civilinės teisės principais, kadangi pareiškėja atsiduria blogesnėje turtinėje padėtyje nei iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo momento. Prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba arba atsakovė) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja, kaip verslo subjektas, sudarydama sutartį ir siekdama pasinaudoti ženklia valstybės parama, žinojo savo įsipareigojimus, t. y. žinojo, kad įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Paaiškino, kad sutartis yra sudaryta tarp valstybinės institucijos, kurios viena iš funkcijų – teikti darbo rinkos paslaugas ir įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas. Lėšos šiems tikslams įgyvendinti skiriamos pasirašant paramos darbo vietoms steigti sutartis. Pastebėjo, kad nei valstybės institucijos darbuotojai, nei asmenys, įsipareigojantys įsteigti darbo vietas, dėl lėšų naudojimo sąlygų negali keisti arba vesti kokias nors ikisutartines derybas, kad atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose. Teigė, jog, pagal teisinį reglamentavimą, darbo vietos įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su institucija už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Akcentavo, kad darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir po to įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį. Pažymėjo, kad pareiškėja sutartyje nustatytu terminu nepateikė raštiško pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, kadangi buvo netinkamai atlikti G. K. paraiškoje numatytų darbo priemonių pirkimai. Taigi, nebuvo teisinio pagrindo pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai akto bei konstatuoti darbo vietos įsteigimo faktą. Nesutiko su pareiškėjos atstovų pozicija, kad atsakovė nesilaikė viešojo administravimo principų bei netinkamai veikė sutartinių santykių metu. Pažymėjo, kad atsakovė ne tik nepažeidė viešojo administravimo principų, bet priešingai – subsidijos gavėjui suteikė ypatingai daug ir išsamių konsultacijų, nuolat ragindama atlikti tuos veiksmus, kurie nurodyti sutartyje. Mano, kad subsidijos gavėjas dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo nesugebėjo įvykdyti sutarties taip, kaip įsipareigojo, nors jis dalyvauja ir civilinio pobūdžio santykiuose. Pareiškėja, kaip viena iš sutarties šalių, turi pareigą rūpintis tinkamu sutarties vykdymu, atitinkamai prisiimti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Teigė, kad atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, vadovavosi visais reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjai nepalankus spendimas, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kitų savarankiškų pagrindų. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-1465 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo“, kuriuo nuspręsta susigrąžinti 13 158,90 Eur pareiškėjai išmokėtos subsidijos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo G. K., pateikė Užimtumo tarnybai Paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo. Minėta Paraiška 2021 m. spalio 20 d. buvo patikslinta (reg. Nr. G(19.2)-108962(19.2.136)) (toliau – ir Paraiška).
Taip pat nustatyta, kad, patenkinus pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ Paraišką, 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškėja MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo G. K., ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno klientų aptarnavimo departamento Lazdijų skyriaus vedėjos R. J., pasirašė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. URS(19.2)-5507 (toliau – ir Sutartis), kurios 2.1. papunkčiu pareiškėja įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2022 m. kovo 1 d. Vėliau ši data šalių susitarimu buvo pakeista ir nustatytas terminas iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (2022 m. vasario 22 d. Susitarimas dėl 2021 m. lapkričio 30 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS(19.2.)-5507 pakeitimo Nr. URS (19.2)-1588, 2022 m. rugpjūčio 5 d. Susitarimas dėl 2021 m. lapkričio 30 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS(19.2.)-5507 pakeitimo Nr. URS(19.2)-7163).
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Užimtumo tarnyba 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai avansu pervedė 13 158,90 Eur subsidijos (2021 m. gruodžio 8 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 590009160).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Užimtumo tarnyba pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė nuorodą į Bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) klasifikatorių dėl perkamos įrangos kodų pasirinkimo (pridėjo kvietimo teikti pasiūlymą pavyzdį bei planuojamos įsigyti įrangos sąrašą su BVPŽ kodais). 2022 m. sausio 17 d. Užimtumo tarnyba pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė informaciją apie pirkimų eigą.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. SD (19.2)-1883 ,,Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įsipareigojimų vykdymo“ kreipėsi į pareiškėją, ragindama pateikti visus įsigyjamų darbo priemonių, susijusių su baldžiaus darbo vieta steigimu, dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, arba jų parašu patvirtintas šių dokumentų kopijas bei ragindama įsteigti darbo vietą Sutartyje nurodytu terminu. Taip pat 2022 m. vasario 15 d. Užimtumo tarnyba pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė priminimą dėl dokumentų, susijusių su darbo vietos steigimu, pateikimo.
2022 m. rugsėjo 7 d. Užimtumo tarnyba raštu Nr. SD(19.2)-8871 ,,Dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo“ vėl kreipėsi į pareiškėją, ragindama įsteigti darbo vietą Sutartyje nurodytu terminu bei prašydama pateikti reikiamus dokumentus ir nurodydama trūkumus dėl jau pateiktų pareiškėjos dokumentų. Taip pat pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųsta informacija, kaip turi būti pateikti darbo priemonių pirkimo dokumentai, paaiškinta, kaip pildyti veiklos finansinę ataskaitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 9 d. Užimtumo tarnyba elektroniniu paštu siuntė atsakymų tiekėjams pavyzdžius, taip pat atsakymą į paklausimą dėl įsigytos įrangos transportavimo išlaidų finansavimo.
2022 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai elektroniniu paštu atsakovė priminė, kad turi pateikti patalpų nuomos ar panaudos sutartis ar nuosavybės teise valdomo turto Registrų centro išrašo kopiją. Taip pat 2022 m. rugsėjo 13 d. vyko susirašinėjimas dėl draudimo dokumentų derinimo bei įsigytos įrangos modelių bei identifikacijos numerių patikslinimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja darbo priemones įsigijo ne tokiomis kainomis kaip buvo numatyta Paraiškoje, todėl 2022 m. rugsėjo 15 d. Užimtumo tarnyba jai parengė prašymą dėl sąmatos keitimo.
2022 m. rugsėjo 20 d. Užimtumo tarnyba pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė informaciją dėl pateiktų dokumentų tikslinimo ir priminimą, kad patikslinti dokumentai turi būti pateikti iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Taip pat 2022 m. rugsėjo 20 d. Užimtumo tarnyba pareiškėjai elektroniniu paštu siuntė informaciją dėl pateiktų dokumentų tikslinimo ir priminimą, kad patikslinti dokumentai turi būti pateikti iki 2022 m. rugsėjo 22 d. bei 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai buvo siųstas prašymas pateikti veiklos finansinę ataskaitą ir banko sąskaitos išrašą, pasirašytą elektroniniu parašu, bei pateikti paaiškinimą dėl pirkimų.
Taip pat atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. SD(19.2)-9393 ,,Dėl savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimo“ kreipėsi į pareiškėją, ragindama įsteigti darbo vietą Sutartyje nurodytu terminu bei prašydama pateikti reikiamus dokumentus, tuo pačiu nurodydama trūkumus dėl jau pateiktų pareiškėjos dokumentų.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius priėmė įsakymą Nr. V1(19.2)-1465 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis:
1) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, 44 straipsnio 6 dalies 2 punktu;
2) Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 74.1. papunkčiu, 78 punktu;
3) Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-163 „Dėl paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, 101.1. ir 101.2. papunkčiais;
4) 2021 m. lapkričio 30 d. Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS(19.2)-5507 19 ir 6 punktais, 6.1. ir 6.1.2. papunkčiais.
Taip pat matyti, kad su minėtu įsakymu atsakovė pareiškėjai pateikė ir pretenziją dėl 13 158,90 Eur subsidijos grąžinimo.
Pareiškėjos atstovų nuomone, atsakovė priėmė formalaus pobūdžio, nemotyvuotą sprendimą. Ji neįvertino esamos faktinės padėties, kad faktiškai darbo vieta yra įsteigta ir galinti realiai funkcionuoti. Tad vien tik dėl formalių reikalavimų neįteisinus projekto baigtumo negali būti taikoma pareiškėjai sankcija grąžinti subsidiją.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas), ir Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-163 „Dėl paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Paslaugų teikimo aprašas) (aktualios teisės aktų redakcijos galiojusios Sutarties sudarymo metu). Be to, ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
Savarankiško užimtumo rėmimas (toliau – ir SUR) yra viena iš paramos darbo vietoms steigti rūšių (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio (Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis).
Savarankiško užimtumo rėmimo priemonių organizavimas numatytas Paslaugų teikimo aprašo (2021 m. rugsėjo 29 d. akto redakcija) X skyriuje. Minėtas aprašas nustato privalomus reikalavimus subsidijos gavėjui, t. y. iki SUR sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo dienos, bet ne ilgiau kaip per 10 mėnesių nuo SUR sutarties pasirašymo dienos, subsidijos gavėjas privalo atlikti visus SUR paraiškoje numatytus darbus, įsteigti darbo vietą bei kartu su pranešimu apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti Užimtumo tarnybai pateikti viešųjų pirkimų dokumentus, nustatytos formos veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 29 priedas) su išlaidas pagrindžiančių ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo–pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) kopijomis, patvirtintomis subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba (Paslaugų teikimo aprašo 101.1 papunktis); pasikeitus SUR sutartyje darbo vietos įsteigimo terminui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos, raštu informuoti KAS, pateikiant nustatytos formos veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 29 priedas) ir motyvuotą prašymą dėl termino pratęsimo (Paslaugų teikimo aprašo 101.2 papunktis).
Paramos teikimo tvarka nustatyta Užimtumo rėmimo priemonių aprašo V skyriuje. Pagal Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.1 papunktį, Užimtumo tarnyba, gavusi raštišką subsidijos gavėjo pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, kuriame nurodomas subsidijos gavėjo juridinio asmens pavadinimas ir kodas ar fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, išvardijamos sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujoms darbo vietoms sukurti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina darbo vietas, jų atitiktį paraiškoje nurodytiems reikalavimams ir tai, kaip jose naudojamos už subsidiją darbo vietoms steigti subsidijos gavėjo įsigytos darbo priemonės. Darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir po šio Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo akto pasirašymo įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį.
Vertinant, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Sutarties nuostatų pažeidimo yra pagrįstos ir ar Sutarties nuostatų pažeidimas yra esminis, reikia pažymėti, jog pareiškėja Sutartį sudarė 2021 m. lapkričio 30 d., o pirkimus dėl darbo priemonių pradėjo tik po devynių mėnesių, t. y. 2022 m. rugsėjo mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos prašymu Sutartyje nurodytas terminas (iki 2022 m. kovo 1 d.) buvo net du kartus pratęstas: pirmą kartą – iki 2022 m. rugsėjo 1 d., antrą kartą – iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėja akcentavo, kad dėl COVID-19 paskelbtos ekstremalios situacijos, kuri buvo atšaukta tik 2022 m. gegužės 1 d., komerciniai santykiai su užsienio šalių subjektais buvo ribotai įgyvendinami, todėl tai ribojo pareiškėjos galimybes Sutartyje numatytu terminu atlikti ir teisinius veiksmus – pasirašyti materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į šias byloje egzistuojančias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti argumentai dėl egzistavusių COVID-19 aplinkybių yra nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja Sutartį pasirašė 2021 m. lapkričio 30 d., kai pandemija jau buvo prasidėjusi, todėl turėjo įvertinti epidemiologines aplinkybes ir iš karto po Sutarties pasirašymo dėti maksimalias pastangas įvykdyti prisiimtus Sutarties įsipareigojimus. Tačiau tik praėjus 9 mėnesiams po Sutarties pasirašymo pradėjo pirkimų procedūras. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad nebuvo tinkamai ir laiku vykdoma Sutartis.
Teismas pažymi, kad Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.1 papunktis bei Paslaugų teikimo aprašo 101.2 papunktis aiškiai numato, kokius veiksmus turėjo atlikti pareiškėja, kad atsakovė galėtų konstatuoti darbo vietos (baldžiaus) įsteigimo faktą. Pareiškėja Sutartyje nustatytu terminu turėjo pateikti raštišką pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, kas sudaro teisinį pagrindą pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktą bei konstatuoti darbo vietos įsteigimo faktą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti nebuvo sudarytos, t. y. Paraiškoje numatytų darbo priemonių pirkimai buvo atlikti netinkamai. Tai lėmė netinkamą skirtos subsidijos panaudojimą ir dėl to nebuvo pasirašytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai aktas, konstatuojantis darbo vietos įsteigimo faktą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja iki 2022 m. rugsėjo 29 d. baldžiaus darbo vietos neįsteigė, todėl neginčytinai nustatyta, kad ji pažeidė Sutarties 2.1 papunktį.
Taip pat pareiškėjos atstovai reiškė pretenzijas dėl to, kad ne visada jos pateikti duomenys, ataskaitos, paklausimai atsakovės būdavo laiku, kompetentingai įvertinami ar (ir) pateikiami patarimai (atsakymai) trūkumams pašalinti (susiję su projektu). Tai, jų nuomone, akivaizdžiai rodo, jog nesilaikyta viešojo administravimo principų, pažeisti piktnaudžiavimo valdžia ir kiti principai.
Byloje esatys anksčiau įvardyti įrodymai paneigia pareiškėjos atstovų nurodytus argumentus dėl atsakovės viešojo administravimo principų nesilaikymo, kadangi nei Sutartyje, nei kituose aktualiuose ginčui teisės aktuose nėra numatytas subsidijos gavėjo konsultavimas. Tačiau nepaisant to, atsakovė nuolat konsultavo pareiškėjos atstovą, nuolat jį ragino atlikti atitinkamus veiksmus, nurodytus Sutartyje, pateikdama atitinkamas nuorodas, pavyzdžius ir kt. Tai akivaizdžiai rodo atsakovės aktyvumą, geranoriškumą pareiškėjos atžvilgiu. Šį faktą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. I., su kuria pareiškėjos atstovas nuolat bendravo tiek elektroniniu paštu, tiek siųsdamas paklausimus raštu, tiek tiesiogiai atvykęs į Užimtumo tarnybą. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Sutarties 3.3 papunktis, numatantis, kad Užimtumo tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turi išnagrinėti raštu pateiktus subsidijos gavėjo prašymus ir paklausimus, atsakovės pažeistas nebuvo, t. y. visi pareiškėjos prašymai ir paklausimai buvo atsakyti (išnagrinėti) daug greičiau.
Minėta, kad ginčijamame įsakyme konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Sutarties 2.1.papunktį, t. y. neįsteigė baldžiaus darbo vietos per Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą (iki 2022 m. rugsėjo 29 d.).
Pastebėtina, kad tiek pagal Sutarties 2.1 papunktį, tiek pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą toks pažeidimas vertinamas kaip esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė, t. y. visos subsidijos susigrąžinimas.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.
Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 78 punkte, kuriame nurodyta, kad subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas, esant Įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 44 straipsnio 6 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją darbo vietoms steigti, o subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms – dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti.
Taip pat Sutarties 6 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio (6.1.2. papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė nustatytas Įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes ji nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Tad ji privalo grąžinti visą jai atsakovės pervestą subsidiją.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).
Šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovė ginčijamu įsakymu būtų pažeidusi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams sprendimams. Ginčijamas įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, motyvų išdėstymas aiškus ir pakankamas, nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodyti visi VAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyti individualaus administracinio akto elementai (administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos). Kadangi ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo jo naikinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.
Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama Įstatymo reikalavimus, veikė teisėtai ir pagrįstai, t. y. priėmė ginčijamą įsakymą bei pateikė pretenziją pareiškėjai gera valia grąžinti visą jai pervestą subsidiją – 13 158,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti 2022 m. spalio 11 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymo Nr. V1(19.2)-1465 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo priemonę, grąžinimo“ remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei sumokėtą žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėja neturi teisės į patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.