- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- 2-893-607/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00707-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- N. V., K. K.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimą, suinteresuotiems asmenims N. V. ir K. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pripažįstant, kad po mamos M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), būdamas palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu, pagal įstatymą, priėmė visą jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) būdamas jo pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, priėmė visą jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. V., a.k. (duomenys neskelbtini), įrašas apie jos mirtį įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 18. (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas, M. V. sutuoktinis, N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), įrašas apie jo mirtį įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 24. Tėvams nuo 1998 metų buvo suteikta valdyti 3,00 ha asmeninio ūkio naudmenų Pagėgių savivaldybėje. Tokio ploto žemės sklypą jos tėvas N. V. buvo gavęs valdyti ir naudotis iš Lietuvos Respublikos valstybės, pagal ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri dar nėra pasibaigusi. Jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto tėvai neturėjo. Po tėvų mirties liko palikimas – teisė pirkti ar nuomoti ar atkurti nuosavybės teises į paminėtą 3,00 ha bendro ploto valstybės asmeninio ūkio žemės sklypą. Nei tėvas, nei motina, testamento nebuvo sudarę. Nė vienas iš vaikų į motinos palikimą visiškai nepretendavo ir sutiko, kad jos palikimą priimtų tėvas, todėl į notarą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė. Tėvas į notarą po mamos mirties nesikreipė galimai dėl to, jog nebuvo paveldėtino jokio nekilnojamojo turto, išskyrus kilnojamuosius, motinai priklausiusius daiktus. Po motinos M. V. mirties visą jos palikimą, t.y. karvę, 3 kiaules, triušius, buities reikmenis, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė tėvas N. V., būdamas jos sutuoktiniu. Tėvas taip pat rūpinosi 3.00 ha valstybinės žemės plotu. Po tėvo N. V. mirties 2008-07-27 visą jo palikimą, t.y. įrankius, augintus triušius, kitus asmeninius daiktus ir buities reikmenis, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė pareiškėjas. Jis taip pat rūpinosi 3.00 ha valstybinės žemės sklypu, pjovė žolę, mokėjo mokesčius. Tėvas dar prieš motinos mirtį jį buvo notarine tvarka įgaliojęs rūpintis jo finansiniais reikalais ir buvo įpareigojęs jį po mirties pasirūpinti likusiu turtu. Brolis N. V. ir sesuo K. K. palikimo atsisakė.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad pareiškėjas yra jos sesers vyras. Ji taip pat pažįsta suinteresuotus asmenis ir gerai pažinojo pareiškėjo tėvus. Po M. V. mirties liko namuose gyventi jos sutuoktinis. Jie augino gyvulius, naudojosi valstybinės žemės sklypu. Po N. V. mirties visu turtu pradėjo naudotis J. V., kuris prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, jį šienavo, ganė gyvulius.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad jo žmona ir J. V. žmona yra seserys. Pažinojo pareiškėjo tėvus, jie nuomojo valstybinę žemę. Po pareiškėjo tėvų mirties valstybinės žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri J. V..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. V. (b.l. 9), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas N. V. (b.l. 13). Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad N. V. ir M. V. santuoką sudarė 1950-05-29 (b.l. 8). Iš pažymų apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjo tėvai N. V. ir M. V. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 10,14). Iš testamento registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų pagal palikėjo (testatoriaus), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (N. V.), testamentų ir palikimo faktų ir nėra įregistruotų pagal palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (M. V.), palikimo priėmimo faktų (b.l. 12,18). Iš 2015-04-09 Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose Nr. 5-131 matyti, kad ūkinėse knygose N. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini), gyveno Nausėdų kaime ir valdė 3 ha žemės. Iš N. V. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ir K. K. prašymo perduoti pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo matyti, kad po M. V. ir N. V. mirties, nei N. V., nei K. K. palikimo pagal įstatymą nepriėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gauti nepageidauja (b.l. 25, 26). Iš 2005-04-20 sudaryto įgaliojimo matyti, kad N. V. įgaliojo savo sūnų J. V. laisvai, savo nuožiūra disponuoti piniginiu indėliu, esančiu AB bankas, “Hansabankas“ (b.l.24).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. LR CK 6.558 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Pagal M. V. ir N. V. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Mirus M. V. jos sutuoktinis N. V. dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2008-07-27 mirus N. V. jo sūnus J. V. dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Dėl palikimo priėmimo po N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro pažyma (b. l. 15).
Byloje esančiais įrodymais ir liudytojų duotais parodymais nustatyta, kad po M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė M. V. sutuoktinis N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), o po N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė J. V., nes jis visais likusiais kilnojamaisiais daiktais ir valstybiniu žemės sklypu naudojosi, prižiūrėjo, rūpinosi šiuo turtu kaip savo (CK 5.51 str.).
Pareiškėjas J. V. negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 str.). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 str. 1 d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimą priėmė sūnus J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.