Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-366/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Evaldos Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš A. S. nukentėjusiosios E. P. naudai priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs mirtį, t. y. būdamas ūkininku, vykdydamas darbdavio funkcijas ir privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, 2012-08-19 d., apie 22 val., Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime A. S. ir V. S. nuomojamame grūdų sandėlyje, nesudaręs darbo sutarties, leido nelegaliai dirbti neblaiviam V. P., nesiėmė priemonių, kad darbo vieta, darbo priemonės ir darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str., kuriame numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, taip pat pažeidė DK 123 str. 1 d. nuostatą, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti, be to, pažeidė 2003-07-01 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 3 p. reikalavimą, kad darbdavys darboviečių vietose kur galima rizika, įrengia saugos ženklus bei 1998 m. gegužės 5 d. patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimą, kad, kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, juose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai, reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai, pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos, taip pat pažeidė 2003-07-01 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 p. reikalavimą, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys, taip pat pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999-12-22 1-o priedo 2.8 p. reikalavimą, kad jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje, dėl šių pažeidimų V. P. dirbdamas grūdų sandėlyje, esant praviroms pagalbinėms grūdų sandėlio durims, įkrito į saugos ženklais nepažymėtą, be įrengtų apsauginių įtaisų esančią, neuždengtą apsaugais transporterio šachtą, kur jam patekus tarp transporterio juostos ir veleno buvo mirtinai sužalotas, suspaudus krūtinės ląstą V. P. mirė nuo mechaninio uždusimo.

Apelianto manymu, vien formalus saugos darbe norminių aktų pažeidimas nebuvo priežastis, sukėlusi nelaimingą atsitikimą, t. y. padaryti darbo saugos pažeidimai neturi priežastinio ryšio su atsiradusiais padariniais. Nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl neblaivaus V. P. savavališkų veiksmų sandėlyje prie transporterio (po talkos). Pažymi, kad V. darbo vieta buvo grūdų sandėlyje, kur jis šlavė nuovalas, tačiau V. po darbo (talkos), savavališkai, be jo leidimo ir žinios, pateko prie grūdų sandėlyje esančio transporterio, todėl jis (apeliantas) neturi būti atsakingas už netinkamus V. veiksmus. Nurodo, kad jis būdamas atsakingas už darbų saugą sandėlyje, negalėjo ir neturėjo numatyti, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti jam inkriminuoto nusikaltimo padariniai. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl kyla abejonės dėl jos teisingumo. Pasak apelianto, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. P. savavališkai, aktyviais veiksmais sudarė pavojingą savo sveikatai ir gyvybei situaciją, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs V. P. mirtį.

Apelianto nuomone, jis nėra BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. Todėl kai žala dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims ne ryšium su darbo santykiais, priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi būti atsakoma kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui (LAT nutartis Nr. 2K-361/2009).

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Sprendžiant nuteistojo A. S. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal BK 176 str. 1 d.

BK 176 str. 1 d. numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jų įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

Nors apeliantas teigia, kad jis nebuvo V. P. darbdavys, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai paneigia šį apelianto teiginį. Tai, jog tarp nuteistojo A. S. ir žūvusiojo V. P. buvo susiklostę darbiniai santykiai patvirtina nukentėjusiosios E. P., liudytojų V. P., S. P., K. P., R. L., S. P., A. P., E. P., V. S. parodymai. Nustatyta, kad V. P. dirbdavo pagalbiniu darbininku (dirbdavo laukuose, grūdų sandėlyje), dažniausiai kiekvieną dieną ir už darbą gaudavo atlygį – pinigus (pasak S. P., V. P. yra sakęs, kad jam už valandą moka apie 5 Lt (b.l. 58)) arba materialines vertybes (pasak E. P., V. P. už darbą duodavo grūdų, šiaudų pakratams (b.l. 42)). Taigi tarp V. P. ir A. S. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl tai, jog nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nešalina apelianto atsakomybės atsakyti už darbo saugos darbe reikalavimų pažeidimus. Apeliacinio skundo teiginiai, jog V. P. darbas buvo tik talka, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (V. P. dirbo nuolatinį atlygintinį pagalbinio darbininko darbą), atmetami kaip nepagrįsti.

Apelianto teiginiai, jog įvykio metu V. P. nedirbo, o savavališkai, be jo leidimo pateko prie grūdų sandėlyje esančio transporterio, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Vertinant tarpusavyje liudytojų E. P., S. P., R. L., S. P. parodymus, jungiant juos į loginę grandinę, akivaizdu, kad įvykio metu V. P. dirbo grūdų sandėlyje. Liudytojas E. P. parodė, kad įvykio dieną buvo sutikęs V. P., pastarasis jam sakė, kad vakare važiuos į S. grūdų sandėlį, kadangi turi atvežti grūdų, reikės padėti iškrauti (b.l. 55, 188). Liudytojai S. P. ir S. P. taipogi parodė, kad V. P. sakė, jog vakare eis dirbti į grūdų sandėlį pas A. S. (b.l. 59, 75, 80, 185-186). Liudytojas R. L. parodė, kad yra matęs V. P. dirbantį grūdų sandėlyje, jis atvežtus grūdus kasdavo į duobę jei jie nesubyrėdavo, šluodavo (b.l. 65). Taigi visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, jog įvykio metu tarp V. P. ir A. S. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl baudžiamojon atsakomynė pagal BK 176 str. 1 d. jis patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginiai, jog V. P. dirbdavo žemės ūkio darbus ir pas kitus žmones, nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl A. S. kaltės, su kuriomis visiškai sutinka apeliacinės instancijos teismas. Kartu pažymėtina, jog byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Šiuo atveju byloje nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, todėl vien tai, jog nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.

Tiriant nelaimingą atsitikimą buvo nustatyta tokie pažeidimai: neuždengta transporterio šachta ties varomuoju velenu; grūdų transporterio pavaros mechanizmas neaptvertas apsaugos tvorele ir neapsaugotas nuo patekimo į pavojingą zoną; durys, pro kurias galima patekti į transporterio šachtos patalpas neužrakintos, nepažymėtos draudžiamais ženklais; antro aušto perdengimo grindyse išlūžūsi lenta; ant grūdų transporterio juostos, nusileidžiančios į šachtą, neuždėtos apsaugos (b.l. 198). Atsižvelgus į tai, jog V. P. mirė įkritęs į saugos ženklais nepažymėtą, esančią be įrengtų apsauginių įtaisų, neuždengtą apsaugais transporto šachtą ir patekęs tarp transporterio juostos ir veleno, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, darytina išvada, jog būtent dėl A. S. neveikimo, aplaidaus požiūrio į darbo saugą ir įvyko nelaimingas atsitikimas (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo). Nuteistasis A. S. vykdydamas darbdavio funkcijas neužtikrino saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų. Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp darbo saugos darbe reikalavimų pažeidimų bei įvykusio nelaimingo atsitikimo yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti apelianto A. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 str. 1 d. klausimą. Byloje surinktų, išnagrinėtų ir patikrintų įrodymų visumos įvertinimas susietumo aspektu leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. S. būdamas darbdaviu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., 123 str. 1 d. nuostatas bei 2003-07-01 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 3 p.; 1998 m. gegužės 5 d. patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 p.; 2003-07-01 Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 p. ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999-12-22 I-o priedo 2.8 p. reikalavimus, yra pagrįsta ir teisinga. Todėl išteisinti A. S. iš minėto nusikaltimo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką bei tinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Keisti bausmės rūšį, jos dydį ar priteisto civilinio ieškinio dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.