- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2-845-877/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- S. R.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės A. D. atstovei advokatei V. T., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., trečiajam asmeniui S. R., nedalyvaujant ieškovei A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo S. R., dėl savivaldybės turto privatizavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovui Kauno miesto savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, šį butą ji nuomoja nuo 1982 metų ir yra pagrindinė nuomininkė. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, ji su šeima gyveno šiame bute. Norėdama privatizuoti butą, ji, pritariant šeimos nariams, surinko visus dokumentus, užpildė pareiškimą, gavo raštiškus savo vaikų sutikimus ir dokumentus 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė miesto Inventorizacijos biurui, kur pareiškimas buvo priimtas ir įregistruotas. Pareiškimo nuorašą pasiliko, tačiau neišsaugojo. Priėmusi dokumentus darbuotoja paaiškino, kad bus sudaryta buto techninės apskaitos byla, po to, visa dokumentacija perduota miesto savivaldybės butų privatizavimo tarnybai, kurioje bus atliekamos visos kitos su buto privatizavimu susijusios procedūros. 1992-01-20 buto techninės apskaitos byla buvo paruošta ir perduota į savivaldybę su kitais dokumentais. Nuvykusi į butų privatizavimo tarnybą sužinojo, kad tarnyboje toliau bus vykdomos kitos su buto privatizavimu susijusios procedūros, o ji apie procedūras bus informuota. Ilgą laiką negavusi jokio pranešimo, 1992 metų pabaigoje nuvyko į tarnybą, kurioje jai buvo paaiškinta, kad privatizavimo procesas ilgas, dar neatėjo jos eilė, jog atliekamas paskaičiavimas ir t.t., todėl jai privalu laukti raštu iškvietimo ir netrukdyti darbuotojų. Nesulaukusi iškvietimo, ji ne kartą lankėsi tarnyboje, tačiau darbuotojos vis sakė, kad atėjus laikui butas bus privatizuotas. Apie butų privatizavimo terminus jai nebuvo žinoma, savivaldybės darbuotojai jų neaiškino. 1995 metų vasarą jos pareikalauta parašyti dar vieną prašymą komisijai Vilniuje dėl leidimo privatizuoti butą, prašymą paėmė tarnybos darbuotoja. Taip pat buvo pareikalautas dukters S. rašytinis sutikimas, patvirtintas notaro, toks sutikimas buvo pristatytas tarnybai. Po šių veiksmų vėlgi buvo nurodyta laukti iškvietimo. Sužinojusi, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, nuvyko į savivaldybės butų privatizavimo tarnybą, kurioje jai buvo išaiškinta, jog buto privatizavimas bus įvykdytas po papildomo įstatymo priėmimo, kad įstatymo galiojimas vis pratęsiamas ir kad iki šiol nespėta paruošti visų reikiamų dokumentų. Jai iš privatizavimo bylos pasirašytinai buvo išduota buto techninės apskaitos byla ir nurodyta, kad ši byla jai bus reikalinga, kai bus pratęstos privatizavimo procedūros. Dėl privatizavimo procedūrų pratęsimo į atsakovą kreipėsi 2005 metais, pakartotinai kreipėsi 2010-09-20, tačiau Privatizavimo skyrius nurodė, kad nėra teisinio pagrindo privatizuoti buto, o privatizavimo procedūros vykdomos tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. Mano, kad valią privatizuoti nuomojamą butą išreiškė laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos, butas liko neprivatizuotas ne dėl jos kaltės. Prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti jos teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovė A. D. į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovės prašymas civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti jai nedalyvaujant.
Ieškovės atstovė advokatė V. T. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad iš orderio matosi, kad ieškovė bute gyvena nuo 1982 m. Iš buto asmeninės sąskaitos matyti, kad privatizavimo metu bute gyveno ieškovė, jos sūnus ir duktė. Ieškovės pareiškimas ir visi dokumentai dėl buto privatizavimo buvo įregistruoti. Ieškovei ilgą laiką savivaldybės darbuotojai sakė, kad dėl vykdomų buto privatizavimo procedūrų reikia laukti. Iki privatizavimo pabaigos ieškovė nebuvo iškviesta į savivaldybę, todėl nuvyko pati. Jai buvo įteikta buto techninės apskaitos byla, kurioje nurodyta, kad butas yra privatus. Mano, tai yra pagrindinis rašytinis įrodymas, įrodantis, kad ieškovė tinkamai, laiku išreiškė savo valią privatizuoti butą. Rašytinių įrodymų, kad ieškovė ne kartą buvo nuvykusi, rašė pareiškimus dėl privatizavimo procedūrų, nėra. Apie tai, kad butą privatizuoti galima tik teisminiu būdu, ieškovė sužinojo gavusi 2010-09-30 raštą Nr. 66-6-552 iš Privatizavimo skyriaus. Mano, kad senatis privatizuoti butą nepraleista, kaltė dėl terminų tenka tik savivaldybės institucijai, kuri privalėjo įstatymų nustatyta tvarka informuoti piliečius ir pabaigti privatizavimo procedūras laiku. Ieškovė nepagalvojo, kad savivaldybė gali nevykdyti savo pareigų. Turėdama techninės apskaitos bylą, kurioje parašyta, kad butas privatus, ieškovė jautėsi saugiai. Pagal suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisės normų aiškinimą, pasibaigus įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, negalima prašyti privatizuoti, jei nebuvo pradėtos privatizavimo procedūros. Nagrinėjamu atveju įstatymo galiojimo metu buvo išreikšta ieškovės valia privatizuoti butą, ieškovė pridavė visus reikalingus dokumentus, šias aplinkybes patvirtina techninės apskaitos bylos išdavimas. Tai pagrįstas įrodymas, nes akivaizdu, kad neišreiškus ieškovės valios, tokia byla negalėjo būti sudaryta ir išduota. Buto privatizavimo procedūra buvo nebaigta dėl savivaldybės darbuotojų kaltės. Mano, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto Lenino rajono DŽDT VK 1982-02-12 sprendimu Nr. 55 ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos ieškovei A. Š. (šiuo metu A. D.), išduotas 1982-02-16 Gyvenamosios patalpos orderis serija B, Nr. 003684 ir 2001-03-19 sudaryta su A. D. ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2011 m. rugsėjo 22 d. pažyma patvirtina, kad gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę A. D. (nuo 1990-12-06), E. R. (nuo 2005-11-28), S. R. (nuo 1993-12-07). Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius 2011-12-07 raštu Nr. 66-3-696 informavo, kad Privatizavimo skyriuje nėra A. D., I. D., S. Š., E. D. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovė A. D.. Ieškovė A. D., laikydama, kad padavė pareiškimą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Mano, kad ieškovė taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, būti suinteresuota tapti ginčo gyvenamųjų patalpų savininke, t. y. įsigyti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi pareiga rūpintis, kad sandoris būtų sudarytas, tenka abiems šalims. Mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė įstatymų numatytais terminais būtų kreipusis dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo į Valstybinę komisiją (tiesiogiai ar per Kauno miesto savivaldybę). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje minimas aplinkybes, t.y. kad ieškovė domėjosi, kaip vyksta jos nuomojamų ginčo patalpų privatizavimo procesas, pateikė visus reikiamus dokumentus, reikalingus užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesą, pateikė pilnamečių šeimos narių notarinį susitarimą, jog kreipėsi į Valstybinę komisiją, nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, per kurį galėjo priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeistos. Pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo taikomas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinį kodekso 1.125 str. taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisų pažeidimą. Ieškovė nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja ar jos šeimos nariais gyvenamosios patalpos pirkimo – pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos ar jos šeimos narių teises. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2011 metų lapkričio mėnesį, t. y. nuo 1998-07-01 (Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio padavimo dienos nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jei manė, kad jos buvo pažeistos. Laikytina, kad jei ieškovė ir jos šeimos nariai, kaip nurodyta ieškinyje, dėl buto privatizavimo su pareiškimu kreipėsi 1991 metų lapkričio mėnesį, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pareiškė tik 2011 metų lapkričio mėnesį, laikytina, kad ieškovė praleido tiek 3 metų, tiek 10 metų senaties terminus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovo atstovė J. R. patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ginčo patalpos priklauso nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Vykdomojo komiteto sprendimu patalpos buvo suteiktos ieškovei. Privatizavimo skyrius 2011-12-07 raštu informavo, kad nėra pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl ginčo patalpų privatizavimo. Kopijų į bylą nepateikė ir pati ieškovė. Skyrius šiai dienai atlieka privatizavimo procedūras. Keičiantis struktūroms, šiam skyriui buvo perduoti likę dokumentai. Tik tas skyrius gali atsakyti, ar atsakovas turi dokumentus dėl būsto privatizavimo. Susirašinėjimas nėra ilgo saugojimo dokumentas, todėl skyrius neprivalo jo saugoti. Skyriuje nėra duomenų, kad buvo pradėtos buto privatizavimo procedūros. Lengvatine tvarka privatizuoti galima tik pagal įstatymą teismui pripažinus, kad asmuo turi tokią teisę, jei nustatoma, kad asmuo yra pradėjęs procedūrą ir jo teisės yra pažeistos. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę, pateikė 1991 m. dokumentus, buvo nuvykusi savivaldybės įstaigą, t.y. pradėjo buto privatizavimo procedūrą. Jei ieškovė 1991 m. pateikė dokumentus, iki 2011 m. turėjo rūpintis ir domėtis privatizavimo procedūra, o tokių duomenų byloje nėra. Mano, kad nuo 1991 metų tik 2011 metais pateikusi ieškinį, ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo S. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį patenkinti.
Trečiasis asmuo S. R. paaiškino, kad ji yra ieškovės duktė. Ji kartu su motina tvarkė buto privatizavimo dokumentus, 1991 m. pridavė dokumentus inventorizacijos tarnyboje. 1992 m. ėjo į savivaldybę, pridavė dokumentus, savivaldybės tarnautojai liepė laukti. Dokumentų, kad kreipėsi į savivaldybę, nėra. 1998 m. motina nuėjo į savivaldybę. Savivaldybės tarnautojai jai pateikė buto techninės apskaitos bylą, sakė, kad galės baigti buto privatizavimą. Motina jaudinosi, kad butas liko neprivatizuotas. Dėl buto privatizavimo 2005 m. ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią tarnybą, ten buvęs vyriškis teigė, kad bus pranešta, ar galės privatizuoti butą. 2010 m. gavo raštą, kad reikia kreiptis į teismą. Prašo ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatyta, jog 64,32 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (49 b.l.). 1982-02-16 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė orderį B Nr. 003684, kuriuo leista A. Š. ir jos šeimos nariams apsigyventi minėtame bute (9 b.l.). 1985-11-26 A. J. Š. ir A. Š. santuoka nutraukta, po santuokos nutraukimo Š. suteikta pavardė D. (21 b.l.). 2001-03-19 tarp Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės ir A. D. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas ginčo butas (10-11 b.l.). 2010-09-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo skyrius raštu ieškovui nurodė, jog teisinio pagrindo lengvatinėmis sąlygomis parduoti jai gyvenamąsias patalpas nėra, nurodė, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo (8 b.l.). 2011-12-07 raštu Nr. 66-3-696 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius pranešė, jog Kauno miesto savivaldybėje A. D. I. D., S. Š., E. D. pateikto prašymo privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nėra (47 b.l.). Ginčo bute savo gyvenamąsias vietas deklaravo A. D., S. R., E. R. (19 b.l.). 2011-10-13 VĮ Registrų centras Kauno filialo raštas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog A. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. A. D. nuo 1997-09-29 iki 1997-12-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ji nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir pastatą sodų bendrijoje „O.“, (duomenys neskelbtini), kuriuos 2010-10-19 Dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai S. R.; 2011-10-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovė nuosavybės teise nuo 2002-10-31 valdo 0,0599 ha žemės sklypą sodų bendrijoje „O.“, (duomenys neskelbtini) (25-31 b.l.).
Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, ir 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, pažymėjo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena iš valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Viešosios nuosavybės teisės objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, ir tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Sprendžiant, ar ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pirmiausia įvertintina, ar yra nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Ieškovė nuo 1982 m. registruota ir gyvena ginčo bute, 1982-02-16 buvo išduotas orderis B Nr. 003684, 2001-03-19 tarp Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės ir A. D. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis ir tarp ieškovės ir atsakovo susidarė faktiniai nuomos santykiai. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tai reiškia, kad sutinkamai su Įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatomis ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą; ginčo butas nėra įrašytas į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka Įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad gali būti ir privatizavimo objektu.
Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą, visų pirma turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į pirkimo-pardavimo subjektą, t. y. į vietos savivaldybę, kuri parduoda jai priklausančius butus, ar į įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios pardavinėjo jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovė A. D. savo ieškinyje nurodo, kad ji dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pritariant šeimos nariams, surinko visus dokumentus, užpildė pareiškimą, gavo raštiškus savo vaikų sutikimus ir dokumentus 1991 m. lapkričio mėnesį pateikė miesto Inventorizacijos biurui, kur pareiškimas buvo priimtas ir įregistruotas, tačiau rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad prašymas dėl buto privatizavimo VĮ Registrų centro Kauno filialui (buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras), kuriame buvo priimami privatizavimo dokumentai, buvo pateiktas, ieškovė teismui nepateikė. Tai, kad ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo, ieškovė įrodinėjo savo pačios, trečiojo asmens S. R. paaiškinimais ir liudytojų V. K. bei A. J. parodymais teismo posėdžių metu ( b. l.). Liudytoja V. K. parodė, kad ji pati butą privatizavo 1991 m., ragino ir ieškovę kreiptis dėl buto privatizavimo, žinojo, kad dokumentai buvo priduoti, ieškovė rūpinosi buto privatizavimu, ne kartą vyko į savivaldybę. Liudytoja A. J. nurodė, kad parodė ieškovei, kur reikia eiti ir kur priima dokumentus, kad buvo didelės eilės, tačiau jai buvo žinoma, kad ieškovė dokumentus pridavė ir jai savivaldybės tarnautojai liepė laukti. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek pateiktame savo Privatizavimo skyriaus 2011-12-07 rašte Nr. 66-3-696 nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nėra. Pažymėtina, kad šis raštas vertintinas kritiškai, kadangi jis yra išduotas institucijos, kuri yra atsakovas, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą dėl bylos baigties, iš rašto turinio matyti jį išdavusios institucijos interesas byloje, nes informacija pateikta ne objektyvia forma, o darant konkrečią išvadą, kad nėra pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, tuo tarpu atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, kad susirašinėjimo dokumentų saugojimo laikas pasibaigęs ir atsakovas neturėjo pareigos šių dokumentų saugoti, taigi konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad ieškovės prašymą pradėti buto privatizavimo procedūrą jis gavo. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procesu metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikoje taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, reiškiančiu, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Sprendžiant, ar byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad ieškovė A. D. kreipėsi į atsakovą dėl buto privatizavimo, be anksčiau nurodytų įrodymų atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 1982-02-16 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1982 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 55 (9 b. l.), šio buto nuomos sutartį ieškovė A. D. su Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės sudarė 2001 m. kovo 19 d. (10-11 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė teismui netiesioginį rašytinį įrodymą- buto techninės apskaitos bylą, kurios originalą ieškovė turi iki šiol. Šioje byloje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso privačiam fondui, jo savininke nurodyta D. A., J. (14-18 b.l.). Buto inventorinė byla, kaip matyti iš šio dokumento, buvo parengta 1992 m. sausio 20 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui, bet ne vėliau (ar anksčiau), taigi akivaizdu, kad jei atsakovė nebūtų pradėjusi privatizavimo proceso, tokia buto byla jos vardu nebūtų buvusi parengta. Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą ir civilinėje byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamą teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės kreipimosi su prašymu dėl buto privatizavimo, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovė A. D. galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiškimu kreipėsi į atsakovą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, ir įgijo teisę privatizuoti šį butą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovės A. D. teisė privatizuoti butą turi būti ginama, suteikiant šią teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be anksčiau nustatytų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 neturi ir neturėjo (25-31 b. l.), tuo tarpu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė su šeima gyvena nuo 1982 metų, šiame bute gyvena ieškovės dukra S. R. su mažamečiu vaiku E. R. (19 b. l.). Teismas sprendžia, kad nors ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisei įgyvendinti, tačiau ieškovės A. D. teisės privatizuoti butą gynimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovės lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, laikytina, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei A. D. pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove A. D. gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendžia, kad senaties termino pradžią tapatintina su momentu, kai ieškovei tapo žinoma, kad jos pateiktas prašymas ir kiti dokumentai yra prarasti, todėl buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas, t.y. 2010-09-30 gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo skyrius raštą, kuriame ieškovei buvo nurodyta, jog teisinio pagrindo lengvatinėmis sąlygomis parduoti jai gyvenamąsias patalpas nėra ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo (8 b.l.). Teismas su atsakovo argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1991 metų nesutinka, nes tą dieną, kai ieškovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista nebuvo, priešingai – dokumentai buvo priimti ir pradėta privatizavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-67/2010, kurių faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, buvo išaiškinta, kad sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina ieškovės A. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos 139 Lt sumokant žyminį mokestį (6 b. l.) ir 1000 Lt advokatės pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 5,46 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, ji iš atsakovės valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti 64,32 kv. metrų bendrojo ploto butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 1139 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.