- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3193-919/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Jurgita Mačiulskienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai E. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) elektrošaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-11-12 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine E. K. metu, tyčia, panaudodamas savo fizinę jėgą, stumdė ją ir mėtė į ją daiktus, kuriais pataikė jai į dešinę šlaunį, toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, norėdamas paimti rankoje E. K. laikytą telefoną, sugriebė jai už kairio riešo, tokiu būdu smurtaudamas E. K. atžvilgiu, padarė jai odos nubrozdinimą kairiame rieše, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis V. K. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs alkoholio ir kai sutuoktinė jam dėl to papriekaištavo, jis supyko ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.
Nukentėjusioji E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai parėjus namo po darbo V. K. pradėjo provokuoti. Pasakė, kad jei V. K. nesiliaus, tai ji kreipsis į policiją. Tada kaltinamasis metė telefoną, sugriebė už rankos, ji patyrė fizinį skausmą. Atleido sutuoktiniui, žalos nepatyrė, nenori, kad jam būtų paskirta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, V. K. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- E. K. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-11-12 apie 18.00 val. namuose, esančiuose Kranto al. 48-40, Kaune, vyras V. K., būdamas neblaivus, smurtaudamas jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 2).
- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, kad E. K. pranešė, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtauja V. K.. E. K. buvo labai susijaudinusi. Smurtą galintys rodyti požymiai: sumušta dešinė koja, nubrozdintas kairės rankos riešas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškinimų nepateikė. Dėl šio įvykio į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą pristatytas V. K. (b.l. 4,5).
- Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8).
- Nukentėjusiosios E. K. parodymais. Ji parodė, kad 2014-11-12 apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos vyras V. K., būdamas neblaivus, smurtaudamas jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Sumušęs ją, vyras nuėjo miegoti, o ji susitvarkė butą ir taip pat nuėjo miegoti. 2014-11-13 pati atvyko į Panemunės policijos komisariato budėtojų dalį ir pranešė apie prieš ją vartojamą smurtą (b.l. 12).
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2947/14(02), kurioje užfiksuota, kad E. K., nurodydama įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2014-11-12 apie 18.00 val. namuose sutuoktinis V. K., būdamas neblaivus, mėtė daiktus, pataikė į dešinę šlaunį, atiminėdamas telefoną, sužalojo kairį riešą, per galvą nemušė. Be sąmonės nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Padaryta išvada: E. K. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame rieše, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku (2014-11-12 apie 18.00 val.) bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 11). Kitais byloje esančiais įrodymais.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo V. K. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios E. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad V. K. 2014-11-12 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine E. K. metu, tyčia, panaudodamas savo fizinę jėgą, stumdė ją ir mėtė į ją daiktus, kuriais pataikė jai į dešinę šlaunį, toliau tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, norėdamas paimti rankoje E. K. laikytą telefoną, sugriebė jai už kairio riešo, tokiu būdu smurtaudamas E. K. atžvilgiu, padarė jai odos nubrozdinimą kairiame rieše, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu neįrodyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, priešingai iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo (b.l. 15) matyti, kad V. K. neblaivumas nenustatytas.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl bausmės.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: V. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo sutuoktinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (b.l. 27). Baustas administracine tvarka (b.l. 32), yra dirbantis, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 38), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b.l. 36), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, V. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje 2014-11-13 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4156 (b.l. 44), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Jurgita Mačiulskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-11-13 dienos sudaro 80 litų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.