- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-100-377/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo atstovams advokatui Piotrui Orlovui, A. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovo atstovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ ieškovui (duomenys neskelbtini) 28134,22 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 28134,22 Lt nuo raštu vežėjui pateiktos pretenzijos dienos nuo 2010-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (CMR konvencijos 17 str. 1 d., 27 str. 1 d., LR CK 6.820 str. ).
Ieškovo atstovas teimui nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą transportavimo paslaugų užsakymą atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikė krovinio pervežimo tarptautiniais keliais paslaugas: atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) vilkiku, v.n. (duomenys neskelbtini)UJ 144, vykdė krovinio (plastikinių langų) vežimą iš Lenkijos į Estiją. Nurodė, jog dėl ieškovui nežinomų priežasčių, vežimo metu dalis krovinio buvo nepataisomai apgadinta – 34 vienetai plastikinių langų gavėjui buvo pristatyti sulaužyti ir visiškai netinkami eksploatacijai, dėl ko jam buvo padaryta 28.134,22 Lt žalos. (duomenys neskelbtini) pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl krovinio pervežimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atsisakė ieškovui atlyginti nuostolius. Ieškovas nurodo, kad Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 17 str. 1 d., nustato, kad vežėjas yra atsakingas dėl krovinio sugadinimo nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo gavėjui momento. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo privalo padaryti 2 dalykus: turi patikrinti, ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija bei turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, krovinio stabilumą, jo tvirtumą. Pastabas apie tai, vežėjas privalo nurodyti važtaraštyje. Ieškovas nurodė, kad krovinio priėmimo metu nebuvo nustatyti jokie plastikinių langų defektai, visi langai buvo sveiki ir tinkami naudoti, tinkamai ir stabiliai pakrauti. Ieškovas nurodė, kad tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, ir važtaraštis, kuriame vežėjas nepadarė jokios žymos dėl krovinio kokybės, stabilumo, pakuotės jo pakrovimo į transporto priemonę metu. Ieškovas nesutinka su UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 2010-05-14 rašte Nr.04-15C-66012, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini) išdėstytu sprendimu, kad vežėjui UAB (duomenys neskelbtini) nekyla vežėjo atsakomybė vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 d. bei 17 str. 4 d. c punktu.
Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas su ieškiniu nesutiko ir teismui nurodė, kad CMR Konvencijos 18 str. 2 p. numatytas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 str. 4 p. nurodytų rizikos faktorių, tai mano, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR važtaraščių 18-tose grafose yra vežėjo įrašytos žymos, kad vežėjas neatsakingas už krovinio kokybę. Šie įrašai atlikti, nes pervežamas krovinys ( stiklo paketai) buvo specifinis ir reikalavo specialaus sudėjimo, sutvirtinimo, kurį atliko krovinio siuntėjas. Minėti įrašai važtaraščiuose patvirtina, kad krovinį sudėjo ir sutvirtino ne vežėjas, todėl atsakomybė, vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. c papunkčiu, vežėjui nekyla, o atsakomybė kyla siuntėjui. Tarp kroviniop siuntėjo veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Krovinio siuntėjo netinkamai atliktas krovinio sutvirtinimas galėjo turėti lemiamą įtaką tam, kad pervežimo metu dalis krovinio nuvirto ir buvo nepataisomai sugadintas.
Atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovė su ieškiniu nesutiko ir teismui nurodė, kad jog tarp draudiko UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010-03-25 buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. 1164422; priedai prie poliso (duomenys neskelbtini) Nr. 1164422), kuria laikotarpiu nuo 2010-03-27 iki 2011-03-26 UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.011 (toliau – Taisyklės) pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo (t.y. UAB (duomenys neskelbtini) automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją. 2010-05-03 buvo gautas atsakovo/draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, kad 2010-05-01 Lenkijos Respublikoje, Kelyje E67 Bialistokas-Kalvarija, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas vežamas krovinys, pervežant vilkiku, v.n. (duomenys neskelbtini)UJ 144. Kaip nurodoma minėtame pranešime, dėl blogos kelio dangos ir blogo sutvirtinimo, transporto priemonei stovint, krovinys susvyravo ir nuvirto. Atsižvelgiant į gautą pranešimą, UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ pradėjo žalos bylos administravimą pagal su draudėju UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą draudimo sutartį. Atitinkamai, remiantis LR Draudimo įstatymo 82 str. 1, 4 dalimis bei Taisyklių 2.3.11 p. bei 2.3.20 p., UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas 2010-05-07 raštas Nr.04-15C-65670 su prašymu pateikti išsamią informaciją/dokumentus apie minėto įvykio aplinkybes, priežastis, krovinio savininką, nuostolį patyrusį asmenį, pagrįstą nuostolio dydį. Pažymėtina, kad žalos bylos administravimo metu UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ buvo gautas/pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-07 prašymas , kuriame nurodoma, kad 2010-05-01 vykdant krovinio pervežimo užsakymą, sudarytą 2010-04-30 tarp užsakovo (duomenys neskelbtini) ir vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) vairuojant vairuotojui-ekspeditoriui V. L., kelyje Bialistokas-Kalvarija dėl tam tikrų priežasčių buvo sugadinta dalis krovinio, ko pasekoje UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių bei prašoma/nurodoma atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) jos patirtus nuostolius. Kartu su minėtu UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-07 prašymu UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ taip pat buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo-ekspeditoriaus V. L. 2010-05-05 rašytinis paaiškinimas , kuriame nurydyta, kad 2010-05-01 vykdant duotus nurodymus, t.y. pagal krovinio pervežimo užsakymą nuvažiavus priimti krovinio į Zambrovo miestelį, pakrovimo metu V. L. krovinio tvirtinti neleido. Toliau minėtame paaiškinime nurodoma, kad, važiuojant į nurodytą iškrovimo vietą, su transporto priemone SCANIA, v.n. (duomenys neskelbtini)UJ 144, kelyje Zambrow-Kalvarija, krovinys nuvirto. Atitinkamai, UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ paaiškina, kad žalos bylos administravimo metu nustačius, jog minėtą krovinį į transporto priemonę pakrovė siuntėjo atstovai, kurie neleido vairuotojui jo sutvirtinti; vilkiko vairuotojas priimdamas minėtą krovinį pervežimui patikrino krovinio būklę ir CMR važtaraščių 18-ose grafose įrašė, jog vežėjas neprisiima atsakomybės dėl krovinio pakrovimo bei, vadovaujantis CMR 8 str. 2 p. („vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti“), taip pat 17 str. 4 p. („vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės kai: c) „jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis gavėjo vardu“), nustatyta, kad dėl 2010-05-01 įvykio UAB (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė nekyla, todėl žalos bylos administravimas nutraukiamas. Apie priimtą sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuota UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 2010-05-14 raštu Nr.04-15C-66012. Atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ pažymi, kad CMR konvencijos 17 str. 2 p. numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Remiantis CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Pažymėtina, kad pareiga vežėjui patikrinti krovinio stabilumą, jo tvirtumą, priešingai nei teigia ieškovas, nėra nurodyta/įtvirtinta minėtoje Konvencijos nuostatoje. Be to, vadovaujantis konvencijos 17 str. 4 p., vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai: c) „jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis gavėjo vardu“. Be to, remiantis LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų veiksmų bei atsiradusios žalos yra būtina civilinės atsakomybės prielaida, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Priežastinis ryšys nustato civilinės atsakomybės ribas, t.y. minėta atsakomybės sąlyga turi būti taikoma itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai – atsakomybės ribos negali būti neprotingai išplėstos, kas reikštų neteisingumą ir nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu. Be to, priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas (LR CK komentaras 338 psl.). Atitinkamai, remiantis tiek žalos bylos administravimo metu gauta, tiek civilinėje byloje esančia informacija, minėto krovinio pakrovimą bei sudėjimą atliko ne atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas-ekspeditorius, o, atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ nuomone, labiausiai tikėtina, minėto krovinio siuntėjas ir būtent netinkamas siuntėjo atliktas krovinio pakrovimas sąlygojo/galėjo sąlygoti 2010-05-01 įvykį bei krovinio apgadinimą, t.y. tarp netinkamo krovinio pakrovimo bei galimai atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2010-05-01 įvykio civilinė atsakomybė nekyla.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei vadovaujantis anksčiau minėtomis CMR konvencijos, LR CK nuostatomis, konstatuotina, kad vežėjo/atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kaltės prezumcija dėl krovinio (t.y. langų) sugadinimo yra paneigta. Atitinkamai, vežėjui/atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) nekyla atsakomybė dėl 2010-05-01 įvykio metu galimai apgadinto krovinio krovinio (t.y. langų); vežėjo civilinės atsakomybės draudikui UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ nurodė, kad Taisyklių 24.5.2. punktas numato, kad draudimo išmoka gali būti nemokama, jei Draudėjas bandė suklaidinti Draudiką pateikdamas neteisingus duomenis, klastodamas dokumentus ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Be to, vadovaujantis Taisyklių 23.7 p., teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi Draudėjas arba teisėtas pretenzijos reiškėjas; jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja teisėtas pretenzijos reiškėjas, Draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš Draudėją. Taip pat pažymėtina, kad žalos bylos administravimo metu nebuvo gauta/gauti draudėjui pateiktuose paklausimuose nurodyta informacija/dokumentai (apgadinto krovinio fotonuotraukos, dokumentai, patvirtinantys apgadinto krovinio savininką/teisėtą pretenzijos reiškėją, nuostolio dydį patvirtinančius dokumentus), todėl konstatuotina, jog draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo su draudiku administruojant žalos bylą ir tokiu būdu netinkamai vykdė/nevykdė draudimo sutartyje bei Taisyklėse nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ pažymi, jog remiantis Taisyklių nuostatomis draudimo išmoka mažinama/nemokama, jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad draudimo sutarties šalis sieja sutartinės prievolės, todėl šalių santykiams taikomos ne tik draudimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, bet ir prievolių teisės bendrosios dalies taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalį, galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; atitinkamai remiantis CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali būti atleistas nuo prievolės vykdymo. Įvertinus tai, jog draudėjas pažeidė savo aukščiau nurodytus sutartinius įsipareigojimus (t.y. draudėjas nevykdė pareigos teikti draudikui su įvykiu susijusios informacijos ir dokumentų ir kt.), tokiu būdu nepalikdamas draudikui objektyvios galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, jo aplinkybėmis, priežastimis, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Liudytojas V. L. teisme paaiškino, kad kad 2010-05-01 vykdant duotus nurodymus, t.y. pagal krovinio pervežimo užsakymą nuvažiavus priimti krovinio į Zambrovo miestelį, pakrovimo metu jam krovinio tvirtinti neleido. Nurodė, kad, važiuojant į nurodytą iškrovimo vietą, su transporto priemone SCANIA, v.n. (duomenys neskelbtini)UJ 144, kelyje Zambrow-Kalvarija, krovinys nuvirto. CMR važtaraščių 18-tose grafose įrašė, kad vežėjas neatsakingas už krovimo kokybę.
Ieškinys tenkintinas. Pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) pateiktą transportavimo paslaugų užsakymą ( b.l. 7 ) 2010 m. balandžio 30 d. – gegužės 3 d. atsakovas UAB „Rivatra” ieškovui suteikė krovinio pervežimo tarptautiniais keliais paslaugas: atsakovas vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)UJ 144, vykdė krovinio (plastikinių langų) vežimą iš Lenkijos į Estiją. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių vežimo metu dalis krovinio buvo nepataisomai apgadinta- 34 vienetai plastikinių langų gavėjui buvo pristatyti sulaužyti ir visiškai netinkami eksploatacijai, dėl ko jam buvo padaryta 31769,26 Lenkijos zlotų (atitinkamai- 28134 litų ar 8148,23 eurų, imant valiutos kursą žalos paaiškėjimo dienai- 2010-05-03) žalos. Tai buvo užfiksuota krovinio įteikimo gavėjui metu važtaraštyje. ( b.l. 13, 15 ). Kadangi nepataisomas krovinio sugadinimas ieškovui padarė didelius nuostolius, jis atsakovui 2010-07-02 išsiuntė pretenziją, reikalaudamas dėl krovinio pervežimo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tačiau tiek atsakovas, tiek vežėjo atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva” atsisakė ieškovui gera valia atlyginti nuostolius, neigdami vežėjo atsakomybę.
Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau- CMR konvencija) 17 str. 1 d. nustato, kad vežėjas yra visiškai atsakingas dėl krovinio sugadinimo nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento. Nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti jo atsakomybės už krovinį prezumpcija. Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo padaryti du dalykus: jis turi patikrinti, ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija, bei turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, krovinio stabilumą, jo tvirtinimą. Visas pastabas apie tai jis privalo nurodyti važtaraštyje iki to laiko, kol pirmasis važtaraščio egzempliorius bus galutinai perduotas siuntėjui. Tačiau krovinio priėmimo metu nebuvo nustatyti jokie plastikinių langų defektai, t.y., visi langai buvo sveiki ir tinkami naudoti, tinkamai ir stabiliai pakrauti. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, ir važtaraštis, kuriame vežėjas nepadarė jokios žymos dėl krovinio kokybės, stabilumo, pakuotės jo pakrovimo į transporto priemonę metu. Krovinio apgadinimo faktas buvo užfiksuotas tik krovinio perdavimo gavėjui metu Estijoje, kuris ir padarė apie tai atitinkamą žymą važtaraštyje. Akivaizdu, kad krovinys buvo apgadintas vežimo metu, kol krovinys buvo vežėjo dispozicijoje. CMR konvencija nustato vežėjo atsakomybę dėl krovinio sugadinimo vežimo metu ir ją preziumuoja (CMR konvencijos 17 str. ir 18 str.).
CMR konvencijos 17 str. 2 d. nurodo, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei jis įrodo bent vieną iš pagrindų, nurodytų CMR konvencijos 17 str. 2 d., t.y., jei tai įvyko: 1) dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; 2) dėl ieškovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo; 3) dėl krovinio paslėptų defektų; 4) force majeure aplinkybių (LAT Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 26 p.). UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva” savo rašte neigia vežėjo civilinę atsakomybę, vadovaudamasi CMR konvencijos 17 str. 2 d., nurodo, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėluotą pristatymą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo kaltės, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Pagal susiformavusią teisminę praktiką, ieškovo nurodymai galėjo būti duoti raštu, žodžiu, faksograma, telekomunikacijos priemonėmis ar kitokiais būdais. Tačiau apie tai nėra nurodyta važtaraštyje, o draudimo kompanija neįvardija, nei kokie tai buvo nurodymai, nei kokiu būdu jie vežėjui ieškovo buvo duoti. Be to, UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva” rašte taip pat vadovaujasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punkte nurodyta vežėjo atsakomybę šalinančia ypatingos rizikos aplinkybe, t.y., kai vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Minėtame punkte griežtai nurodyti asmenys, kuriems pakrovus, perkrovus, sudėjus ar iškrovus krovinį, vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Važtaraštyje nėra pažymėta, kas iš tikrųjų pakrovė krovinį- plastikinius langus: siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje panašaus pobūdžio byloje yra pasisakęs, kad nepakanka vien tik konstatuoti, kad vienus ar kitus aukščiau nurodytus veiksmus atliko ne vežėjas, bet kad ir konkretus ne vežėjo atliktas veiksmas buvo tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis- turi būti tiesioginis ryšys arba tikėtinas ryšys tarp veiksmo ir atsiradusių nuostolių, ir tą ryšį privalo įrodyti vežėjas.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra tiksliai atribojęs pakrovimo ir sudėjimo sąvokas: pakrovimas (angl.- loading)- tai prekių patalpinimas į transporto priemonę, o sudėjimas (angl.- stowage)- prekių sutvirtinimas ar jų saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu (LAT Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga). Ir nors važtaraštyje yra žyma „not responsible for loading quality”, kas patvirtina tik tai, kad krovinį krovė ne vežėjas, bet nenurodyta, kas krovė, tačiau važtaraštyje nėra jokios žymos apie krovinio sudėjimą (angl.- stowage). Net neabejotina, kad vežant krovinį transporto priemone yra labai svarbu tinkamai jį sutvirtinti ir užtikrinti krovinio saugumą vežimo metu. Vežėjas privalo tai gerai žinoti. Be to, vežėjas žino, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis tvirtinami kroviniai jo transporto priemonėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų (pakrovimas ar sudėjimas) kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir/ar nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, vežėjas nėra atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo. O jeigu atlikto veiksmo ar krovinio defektas paaiškėja vežimo metu, tai vežėjo pareiga imtis atitinkamų veiksmų defektams pašalinti. Draudimo kompanija rašte nurodė, kad krovinį pakrovė siuntėjo atstovai, kurie neleido vairuotojui jo sutvirtinti. Tačiau apie tai nėra jokios žymos važtaraštyje, be to, vežėjas galėjo tokiu atveju minėtu pagrindu atsisakyti vežti krovinį, priešingu atveju jis automatiškai prisiima visą atsakomybę dėl krovinio sugadinimo vežimo metu.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 57 str. 2 d. numatytas privalomas vežėjo, atliekančio tarptautinius vežimus, civilinės atsakomybės draudimas. Kadangi vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai, vežėjui reikalavimus reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų (Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000). Reikalavimus reiškiantis asmuo gali reikšti ieškinį taip pat vežėjui ir draudikams kaip bendraatsakoviams. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį vežėjui ir draudimo kompanijai kaip solidariems bendraatsakoviams.
Nors atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti visą patirtą žalą, neišminusavus likutinės turto vertės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad draudikas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įvertintų atsiradusius nuostolius, kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad vežimo metu buvo nepataisomai sugadinti 34 vienetai plastikinių langų, bei į tai, kad dėl krovinio sugadinimo vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota, ieškovui priteistini atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai (krovinio vertės sumažėjimas)- priteisiama iš atsakovų solidariai 28134,22 Lt nuostolių.
Atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, remiantis CMR konvencijos 27 str. 1 d., jie privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 28134,22 Lt nuo raštu vežėjui pateiktos pretenzijos dienos- 2010-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (duomenys neskelbtini) – 844 Lt žyminis mokestis ir valstybei 97,50 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „R.” , įmonės kodas ir UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva”, įmonės kodas ieškovui (duomenys neskelbtini), registracijos kodas 28 134,22 litų ( dvidešimt aštuonis tūkstančius šimtą trisdeimt keturis litus 22 ct ) nuostolių atlyginimo.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „R.” ir UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva” ieškovui (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 28134,22 Lt nuo raštu vežėjui pateiktos pretenzijos dienos- 2010-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „R.” ir UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva” ieškovui (duomenys neskelbtini) 844,00 Lt ( aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis litus ) žyminio mokesčio ir valstybei 97,50 Lt. ( devyniasdešimt septynis litus 50 ct.) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.