- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 2-781-356/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Atsakovas
- G. L., A. J. L., R. B.
- Ieškovas
- E. K.
- Advokatai
- Gerutis Niaura
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovui G. L. , o ieškovui E. K. ir jo atstovui advokatui Geručiui Niaurai, atsakovams A. J. L. , R. B. ir jų atstovui advokatui M. K. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams A. J. L. , G. L. ir R. B. dėl servituto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas E. K. prašė nustatyti servitutą į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams, dalį, kuri yra reikalinga jo, ieškovo, pastatui/pirčiai, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m, eksploatuoti (0,1 ha) ir keliui patekti į pirtį (0,09ha) pagal pridedamą servituto projektą.
Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, t.t. ir pirtį jis pasistatė turėdamas tam leidimą ir šiam tikslui skirtame sklype, tačiau nuosavybės teisių į pirtį jis neįregistravo viešame registre. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, jo pirtis atsidūrė svetimame sklype. Nors jis pirtį iš ten, kur ji buvo pastatyta teisėtai, žemės savininkų prašymu ir sutikimu perkėlė į kitą vietą tame pačiame sklype, šiuo metu jis yra įpareigotas pirtį nugriauti, nes žemės sklypo savininkai nebesutinka. Mano, kad jam eilę metų naudojantis pirtimi, esančia svetimame žemės sklype, susiformavo neatlygintiniai servituto santykiai, todėl nustačius servitutą į atitinkamas dalis šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo, jis galėtų įteisinti savo statinį – pirtį. Prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. J. L. , G. L. ir R. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, nes jokios galiojančios teisės, kurią galėtų prašyti ginti nuo pažeidimų, jis neturi. Pirtis buvo pastatyta prie pat jų gyvenamojo namo, todėl po žemės grąžinimo ieškovą paprašius šį pastatą nugriauti, jis pirties rąstus perkėlė ne į savo sklypą, kur turėjo ir turi sąlygas pirtį pastatyti, o į jų, o po to ten, nesant atsakovų sutikimo, atstatė pirtį. Komisija pripažino, kad ši pirtis pastatyta savavališkai, nesilaikant Statybos įstatyme numatytų reikalavimų, todėl ieškovas įpareigotas ją nugriauti. Ieškovas prašo nustatyti servitutą, kad galėtų įteisinti savavališką statinį, tai prieštarauja įstatymams. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respubliko Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal LR CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t.y. pirmiausia įvertinama, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.
Šioje byloje rašytiniu įrodymu – VĮ Registrų centro išduotu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-04-08 išrašu – laikytina nustatyta, nes viešo registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.), kad visi atsakovai nuo 1999 metų pirkimo-pardavimo ir turto pasidalijimo sutarčių pagrindu yra savininkai ir bendraturčiai 19,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (28-32 b.l.), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos 1998-05-04.
Pagal ieškovo ieškinio reikalavimą, šis atsakovų teisėtai nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas turėtų tapti tarnaujančiuoju daiktu, kad užtikrinti viešpataujančiojo daikto – pirties tinkamą naudojimą.
VĮ Registrų centro 2006-05-26 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (15-16 b.l.) laikytina nustatyta, kad ieškovas buvo pastatęs pastatą – pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į šį pastatą jam nuosavybės teisės neįregistruotos.
Senų statinių patikrinimo aktu (be datos), surašytu pagal ieškovo prašymą patikrinus pastatą - pirtį, buvo konstatuota, nors ieškovas ir pateikė kadastrinių matavimų bylą, kad pirtis yra svetimame, t.y. priklausančiame atsakovams, žemės sklype, todėl nenaudotina, neregistruotina, kol neatitiks Statybos įstatymo reikalavimų (23-24 b.l.). 2008-04-11 buvo surašytas savavališkos statybos aktas (60-62 b.l.), nes ieškovas pastatė 2,87 x 5,92 dydžio rąstinę pirtį, priklausančiame kitiems asmenims žemės sklype, kad tai yra nauja statyba, 1 grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas neprivalomas, tačiau būtinas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kurio nėra, kad ieškovas neturi žemės nuosavybės ar teisėto valdymo/naudojimo teises patvirtinančių dokumentų. 2008-04-11 statybos sustabdymo aktu Nr.115U-06 (64-65 b.l.) buvo pareikalauta tuoj pat sustabdyti statybas. 2008-04-16 ieškovas buvo įpareigotas nugriauti pirtį (57 b.l.).
Ieškovas šių viešojo administravimo subjektų aktų neginčijo.
Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 str. buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu naudotis ar disponuoti.
Nuo 2001-07-01 galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso 4.103 str. 1d. taip pat nustato, kad jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti.
Taigi šioje byloje minėtais rašytiniais įrodymais nustatytina, kad pirtis, kurios ( kaip viešpataujančiojo daikto) tinkamam naudojimui ieškovas prašo nustatyti servitutą, yra savavališkai pastatytas statinys, į kurį ieškovas neturi nuosavybės teisių ir yra įpareigotas nugriauti.
LR Konstitucinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plačiai taikomas universalus teisės principas, kad iš ne teisės negali kilti teisė, todėl ieškovo faktiniai veiksmai - naudojimasis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, kad patekti į pirtį ir ja naudotis, pagal įstatymą neturint teisės naudotis pirtimi, buvo neteisėti, todėl jų pagrindu negalėjo atsirasti tarp šalių teisinis santykis, t.y. ieškovui atsirasti teisė naudotis, o atsakovams pareiga leisti naudotis žemės sklypo dalimi (LR CK 6.1 str., 6.2 str.).
Taikant LR CK 1.2 str. nuostatas, kurios numato, kad civiliniai santykiai, be kitų, reglamentuojami vadovaujantis ir teisinio apibrėžtumo principu, kuris reiškia pagarbą įgytoms teisėms, privalu pripažinti, gerbti ir, taikant LR CK 1.138 str. numatytus civilinių teisių gynimo būdus, ginti tik teisėtai įgytas civilines teises.
Nors ieškovas nurodė tarp jo ir atsakovų susiformavus neatlygintinio servituto faktinius santykius, tačiau šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad jis nei tuo metu, nei dabar neturi nuosavybės teisių į pirtį, neturi teisės ja naudotis, todėl, kaip jau minėta, tokie santykiai susiformuoti negalėjo, o servitutą reglamentuojančios teisės normos nėra skirtos ir negalėtų būti taikomos, kad įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kaip to pageidauja ieškovas.
Taigi ieškovas, nebūdamas statinio – pirties savininku, neturėdamas teisės ja naudotis, neturi reikalavimo teisės prašyti nustatyti servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir taip suvaržyti atsakovų teises, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 4.111 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1d. 3p., 96 str.), atsakovai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių dokumentų nepateikė (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.