- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- AN2-267-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00740-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus AVPK Kelių policijos skyrius
- Kategorijos
- 1.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022 m. balandžio 18 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2022 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo priimtas sprendimas palikti pareiškėjo A. S. pranešimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo nenagrinėtą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi A. S. skundas netenkintas ir atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl 2020 m. liepos 8 d. įvykio, pasibaigus 2 (dvejų) metų senaties terminui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Skundu apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-22 nutartį: pašalinti iš nutarties motyvą: „A. S. staigaus atsiradimo šalia automobilio vairuotojas negalėjo numatyti, todėl ir kaltės dėl durelių atidarymo jo veiksmuose nėra.“; pripažinti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2022-04-18 sprendimu nepagrįstai nepradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pranešimo Nr. 9922000043951. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nors bylai laukiant nagrinėjimo apylinkės teisme suėjo administracinės nuobaudos skyrimo 2 metų terminas, pareiškėjas tebeturi suinteresuotumą, kad policijos 2022-04-18 sprendimas (nutarimu jo nepavadinsi) būtų pripažintas teisiškai nepagrįstu. Turi interesą: 1) pareikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, sukeltą policijos įžūliu nepradėjimu administracinės nusižengimo teisenos, esant akivaizdiems administracinio nusižengimo požymiams, 2) kad policijos pareigūnas, įžūliai nepradėjęs administracinės nusižengimo teisenos, būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
3.2. Institucijos sprendime nebuvo konstatuota, kad vairuotojas negalėjo numatyti savo veiksmų pavojingumo. Sprendimas grindžiamas tuo, kad nebuvo tyčios, o galėjimas numanyti – netirtas. Viena iš kaltės formų ir yra nerūpestingumas: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 str. 3 d.).
Atsiliepimas
3.3. Atsiliepime į skundą institucija nurodė jau kitą motyvą: vairuotojas negalėjo numatyti jo (dviratininko) staigaus atsiradimo šalia automobilio.
3.4. Akivaizdu, kad institucija negalėjo atsiliepime keisti sprendimo (nutarimo) argumentų. Administracinių teismų praktikoje plačiai taikoma taisyklė, kad kilus ginčui atsiliepimo į skundą negalima grįsti tuo, ko nebuvo apskųstame sprendime. Galų gale, tai pažeidė jo teisę į teisingą procesą.
3.5. ANK 641 straipsniu (Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme) nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas turėjo tik tikrinti institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus. Gi teismas pažeidė nurodytas ribas, nes pats ėmėsi tirti įvykį – vertinti ir spręsti, galėjo ar negalėjo vairuotojas numatyti tai, kas įvyko.
3.6. Jam išvažiavus iš už pastato kampo, jis visąlaik važiavo tiesiai ir buvo vairuotojo matomumo zonoje (veidrodyje). Net jei atsirastų staiga, prieš atidarydamas duris vairuotojas nesiteikė pasidomėti, ar pro šalį niekas nevažiuoja. Pateiktoje situacijoje buvo akivaizdus Kelių eismo taisyklių 148 punkto pažeidimas.
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį. Teismo nutartyje yra detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
2. Pažymėtina, kad Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Sutiktina su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvu, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba išnagrinėjusi pareiškėjo pranešimą turėjo priimti ne pranešimą (rezoliuciją su pastabomis), o nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo ir dėl to nebuvo laikytasi ANK 618 straipsnio nuostatos. Visgi padarytas procesinis pažeidimas nepažeidė apelianto procesinės teisės tokį sprendimą apskųsti.
3. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, jog įvykis, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, užfiksuotas 2020 m. liepos 8 d., o apie jį pareiškėjas pranešė tik 2022 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo įvykio.
4. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. ANK 591 straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Numatytų terminų skirti nuobaudai paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.
5. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nutraukus (šiuo atveju nepradėjus) administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimo) padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-303/2015, Nr. 2AT-7-47-511/2015). Taigi apylinkės teismui skundžiama nutartimi nutarus atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl senaties termino suėjimo, negalėjo būti sprendžiama, pasisakoma administracinės teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimais, nepriklausomai ir nuo pareiškėjo skunde nurodomo suinteresuotumo (nurodyta nutarties 3.1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas iš skundžiamos teismo nutarties turinio šalinti formuluotę, susijusią su analizuojamu kaltės klausimu, t. y. iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalintinas teiginys: „A. S. staigaus atsiradimo šalia automobilio vairuotojas negalėjo numatyti, todėl ir kaltės dėl durelių atidarymo jo veiksmuose nėra.“
6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybės ir tinkamai pritaikė įstatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti teiginį: „A. S. staigaus atsiradimo šalia automobilio vairuotojas negalėjo numatyti, todėl ir kaltės dėl durelių atidarymo jo veiksmuose nėra.“
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.