Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statnesta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lematas“, ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2017 m. lapkričio 20 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (ieškinio reg. Nr. CBP-19515 priedų) vertinimą nustatė, kad Kauno apygardos teismas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1524-480/2017 iškėlė UAB „Statnesta“ bankroto bylą ir administratore paskyrė UAB „Lematas“, įpareigojo įmonės valdovą per 10 dienų įsiteisėjus teismo nutarčiai, perduoti paskirtai bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (b. l. 10-11). Įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas (b. l. 12-14) ir 2017 balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Statnesa“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto (b. l. 15-16), patvirtinti BUAB „Statnesta“ kreditorių finansiniai reikalavimai: V. J. – 2 495,90 Eur, VĮ Turto bankas – 731,92 Eur, VSDFV Kauno skyrius – 4 433,18 Eur (b. l. 15-16, 17). UAB „Statnesta“ direktoriumi nuo 2014 m. vasario 25 d. buvo D. L., o nuo 2014 m. vasario 26 d. jis buvo ir įmonės akcininkas (b. l. 18-20). Ieškovė ieškinį grindžia apdraustųjų asmenų sąrašu (b. l. 21), metinių finansinių ataskaitų teikimu (b. l. 22-27, 28-33), patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo (b. l. 34-35), Darbo ginčų komisijos sprendimu (b. l. 36-39), pranešimu dėl mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo (b. l. 40), mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi (b. l. 41-48), Sodros informacija apie įmokas ir delspinigius (b. l. 49), pranešimu dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 50, 51). Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis). Atsakovas, būdamas įmonės vadovu privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. laiku ir tinkamai neatsiskaitinėjo su kreditoriais, neužtikrino iš anksto apmokėtų darbų atlikino, nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui jokių bendrovės dokumentų. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei BUAU „Statnesta“ iš atsakovo D. L. priteistina 11 461 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikia jokių jas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš atsakovo valstybei priteistina 258 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta tvarka.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Statnesta“, į. k. 303233176, naudai 11 461 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 461 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 258 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.