- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-27369-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03558-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos
- Suinteresuotas asmuo
- Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.
Pareiškėja nurodė, kad ji gina nekilnojamojo turto vartotojų, bendruomenių interesus siekiant sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso, garsinti ydingus statybų verslo modelius, nesąžiningus statybų atvejus, siekia visuomenei naudingų tikslų aplinkosaugos srityje. Teigė, kad įgyvendindama savo veiklos tikslus, vadovaudamasi Orhuso konvencija bei reaguodama į visuomenėje kilusį nepasitenkinimą dėl pajūrio juostoje, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato, atliko vidinį tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų ir kreipėsi į prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatyme, tačiau tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, su kuo ji nesutinka. Mano, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra, turėdamos informacijos apie viešojo intereso galimą pažeidimą ir atlikdamos tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, statant pastatą pajūrio juostoje, savo funkcijas atliko paviršutiniškai, neįsigilino į imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nenustatė esminių faktinių aplinkybių, neatliko visų reikalingų tyrimo veiksmų, ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jos prašymo (skundo) išnagrinėjimą, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, išanalizavus ir įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisės normas, argumentuojant išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtu, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį dalyje dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atnaujino pareiškėjai terminą skundui dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pateikti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas taip pat patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad civilinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukiama. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 8 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Taigi, teismas nagrinėja pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip jau konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nustatyta, kad pareiškėja yra nuo 2016 m. veikianti nepriklausoma, nevyriausybinė ir ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra atstovauti ir ginti valdžios bei valdymo institucijose, teismuose teisėtus nekilnojamojo turto vartotojų, bendruomenių bei asociacijų interesus, siekti sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso, garsinti ydingus statybų verslo modelius; pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu „Dėl galimai neteisėtos poilsio paskirties pastato statybos (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į prokuratūrą, prašydama atlikti pakartotinį tyrimą, skirti pastato statybos ekspertizę statybos rūšiai nustatyti bei projekto ir statybos leidimo teisėtumui įvertinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatyme. Nurodė, kad reaguodama į visuomenės tarpe kilusį nepasitenkinimą, kai pajūrio juostoje, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas naujas pastatas, pareiškėja atliko vidinį tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjos vertinimu, statybos leidimas pajūrio juostoje buvo išduotas galimai neteisėtai, dėl ko pastatas buvo neteisėtai pastatytas bei 2015 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas ir įregistruotas. Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o konstatavus, jog pareiškėja nei pagal iki 2020 m. liepos 1 d., nei pagal po 2020 m. liepos 1 d. galiojusias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo redakcijų nuostatas neturėjo ir neturi teisės ginti vartotojų viešojo intereso, pareiškėjai 2020 m. spalio 8 d. raštu buvo pateikti tik 2020 m. spalio 7 d. priimto nutarimo motyvai. Rašte nurodyta, jog pareiškėjos pareiškime keliami klausimai buvo išnagrinėti prokuroro 2019 m. atlikto tyrimo metu, kuris buvo įvertintas aukštesniojo prokuroro. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo užbaigtas dar vienas tyrimas dėl pastato teisėtumo, pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) mero 2020 m. liepos 2 d. pareiškimą ir prokuroro nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Statybos leidimas pastato rekonstrukcijai buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes šis poilsio paskirties pastatas nepažeidžia (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu nustatytų sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų, t. y. žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio, statinio aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo, (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano, Pajūrio juostos specialiojo plano sprendinių ir ginčo objektui aktualių teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo (duomenys neskelbtini) miesto botanikos parko teritorijoje ir statybos leidimo išdavimo metu nepateko į kultūros vertybės teritoriją. Statyba pradėta 2007 m. spalio pabaigoje–lapkritį. 2008 m. statyba pripažinta savavališka, dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. 2012 m. teismas sprendimu įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. 2014 m. išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį–lapkritį pradėtus statybos darbus. Statytojas, pradėjęs rekonstrukciją 2007 m., galėjo senas laikančiąsias konstrukcijas (senojo dušinių pastato pamatų konstrukcijas) pakeisti naujomis laikančiomis konstrukcijomis arba dalį jų pašalinti, kas ir buvo padaryta. Skirti pastato statybos ekspertizę statinio rūšiai nustatyti netikslinga, nes statinio statybos rūšis yra statinio rekonstravimas. Pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja pastato atitikimą pajūrio juostos nustatymo tikslams. 2015 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis nenagrinėtina, nes ji sudaryta tarp privačių fizinių asmenų ir nepatenka į viešojo intereso sritį. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, prašydama Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skunde pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės išduotas statybos leidimas yra neteisėtas dėl Pajūrio juostos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pažeidimų; priimant Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nevertinti įsiteisėję Klaipėdos apygardos teismo, Palangos miesto apylinkės teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriuose konstatuota, jog savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), buvo ne rekonstrukcijos, o naujos statybos rezultatas ir kad tokiems darbams statybos leidimą gali išduoti tik Vyriausybės įgaliota institucija, o ne (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė; 2015 m. lapkričio 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti vertinta, nes šiuo sandoriu perleistos nuosavybės teisės į viešajame registre neregistruotą nekilnojamojo turto objektą, kuris patenka į viešojo intereso gynimo sritį. Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti. Kadangi nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas nepažeidžia pareiškėjos teisių, prokuroro sprendime analizuojami duomenys apie kitų asmenų privatų gyvenimą, pareiškėjai 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas nebuvo siunčiamas, o 2020 m. lapkričio 30 d. raštu pateikti sprendimo motyvai. Rašte nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti statybos leidimo ir pastato teisėtumo. Tyrimas dėl pastato statybų Klaipėdos apygardos prokuratūroje inicijuotas 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokuroro 2020 m. vasario 28 d. nutarimu 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas pripažintas teisėtu. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero prašymą. Generalinės prokuratūros 2020 m. spalio 30 d. nutarimu 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimas pripažintas teisėtu. Prokurorai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, valstybės įmonę Registrų centrą, Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, Klaipėdos apylinkės teismą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus, Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymais pateikti duomenis ir specialistų išvadas. Prokurorai įvertino gautus duomenis bei teismų konstatuotus faktus. Nustatyta, jog senasis dušinių pastatas nugriautas iki pamatų ir 2007 m. pradėta statinio – rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, statyba. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 26 d. raštu statytojas įpareigotas likviduoti savavališkos statybos padarinius. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nusprendė, jog yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas nebuvo įpareigotas gauti statybos leidimą naujai statybai. Dušinių pastatas buvo rekonstruotas į poilsio aptarnavimo pastatą, tuo pašalinti savavališkos statybos padariniai ir išduotas leidimas tęsti sustabdytą statybą. Nustačius, kad statinys buvo rekonstruojamas, nepagrįstas argumentas, kad statybos leidimą išdavė netinkama institucija. 2015 m. lapkričio 17 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartis yra susijusi tik su privačių asmenų turtinio pobūdžio interesais.
Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas išreikalavo iš suinteresuotų asmenų Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros į bylą visą nagrinėjamo klausimo tyrimo medžiagą, kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vertina nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nenustačius viešojo intereso pažeidimo prokuroras priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamu atveju teismas tikrina, ar priimant sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, t. y., ar buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jie buvo analizuoti bei vertinti ir ar argumentuota išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kartu pažymėtina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, teismas vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Byloje nustatyta, kad dar 2019 m. paties prokuroro iniciatyva prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl ginčo pastato statybų teisėtumo, prokuratūroje nagrinėtas ir 2020 m. Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos mero, prašymas dėl viešojo intereso gynimo, šių tyrimų metu priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra galiojantys, o pareiškėja prašė atlikti pakartotinį tyrimą, pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra prieštaringos atliktų tyrimų metu nustatytoms aplinkybėms. Matyti, kad prokuratūra, siekdama išsiaiškinti ginčo pastato statybos teisėtumo klausimą, kreipėsi į įvairias institucijas, rinkdama reikalingą medžiagą tyrimui (kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonę Registrų centrą, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, teismus, priėmusius sprendimus, susijusius su ginčo pastatu, policijos komisariatus, juridinius, fizinius asmenis), gautą medžiagą vertino, analizavo, vertino gautus fizinių asmenų paaiškinimus, vertino civilinėse bylose, susijusiose su ginčo pastatu, priimtus sprendimus ir juose konstatuotus faktus, analizavo taikytinų teisės aktų nuostatas ir galiausiai pateikė motyvuotas išvadas. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys apie prokuratūros atliktą neišsamų tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos nuomonė nesutampa su prokuratūros vertinimu nėra pagrindas nutarimo naikinimui. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro ne pareiga, o teisė.
Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjos skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos skundą dėl Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.