- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1294/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kreditorius
- UAB „REMI real estate“
- Skolininkas
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „REMI real estate“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. (V. G. ) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „REMI real estate“ pareiškimą skolininkui V. G. dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 10 d. kreditoriaus UAB „REMI real estate“ pareiškimo pagrindu priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus naudai iš skolininko V. G. priteisė 190 000 Lt avanso ir baudos, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Išsiaiškinus, kad teismo įsakymas buvo įteiktas skolininko sūnui, ir negavus iš skolininko prieštaravimų, įsakymas įsiteisėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. 2010 m. kovo 10 d. pareiškimu prašė atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, o jį atnaujinus – priimti prieštaravimus, taip pat sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad minėtas teismo įsakymas jam arba jo šeimos nariams įteiktas nebuvo, todėl skolininkas apie jį nežinojo ir negalėjo pareikšti prieštaravimų. Tik pradėjus priverstinį išieškojimą ir areštavus skolininko turtą, buvo sužinota apie teismo įsakymo priėmimą. Prašymo teisiniu pagrindu pareiškėjas nurodė CPK 365 straipsnio 1 dalį ir 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes, jo nuomone, tinkamas nepranešimas apie teismo įsakymo išdavimą yra aplinkybė, kuri skolininkui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi atnaujino terminą prieštaravimams pateikti, juos priėmė ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išduoto teismo įsakymo pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, padarė išvadą, kad prašoma atnaujinti ne bylos procesą, kaip kad nurodė pats pareiškėjas, o terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pareikšti. Prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie teismo įsakymą, kadangi jis nebuvo tinkamai įteiktas (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, terminas prieštaravimams pateikti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis), o prieštaravimai priimtini. Tai taip pat sudaro pagrindą taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas UAB „REMI real estate“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti, yra paremta vien deklaratyviais pareiškėjo teiginiais ir rašytiniams įrodymams prieštaraujančiomis prielaidomis.
2. Teismas peržengė pareiškėjo prašymo ribas ir neleido apeliantui atsikirsti į pareikštą prašymą. Nors pareiškėjas ir prašė atnaujinti procesą ir prašymą grindė konkrečiomis teisės normomis, teismas savo iniciatyva nusprendė netaikyti šios procedūros, neleido apeliantui pareikšti savo nuomonės ir, vadovaudamasis visiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginiais, atnaujino terminą prieštaravimams pareikšti. Tokiu būdu buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos. Aplinkybės, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, privalėjo būti nagrinėjamos sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
3. Teismas nemotyvavo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
V. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde keliami du esminiai klausimai dėl netinkamų pirmosios instancijos teismo veiksmų: pirma, pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nepagrįsto peržengimo atnaujinant terminą prieštaravimams pateikti ir, antra, sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiško nemotyvavimo. Pažymėtina, kad dėl teismo nutarties atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismo padarytas grubus procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą vertinti ir aptariamą nutarties dalį, nes, priešingu atveju, nebūtų įgyvendinta konstitucinė teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tuo labiau, kad pagrindiniai atskirojo skundo argumentai ir jo dalykas susiję būtent su šia skundžiamos nutarties dalimi.
Teisėjų kolegijos sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, nepagrįstai peržengė pareikšto reikalavimo ribas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 265 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). Pareiškime aiškiai suformuluotas prašymas atnaujinti procesą, nurodomos konkrečios proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos, aplinkybės ir įrodymai, grindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, už pateiktą prašymą sumokėtas tokiu atveju įstatymo reikalaujamas žyminis mokestis (b. l. 18) (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Iš tiesų, byloje nėra nei vienos aplinkybės, galinčios pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buvo prašoma atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, o ne procesą byloje, taip pat pateisinti teismo atliktą teisinį prašymo kvalifikavimą. Praleisto procesinio termino atnaujinimas ir proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje yra du skirtingi civilinio proceso institutai, besiskiriantys taikymo pagrindais, tvarka ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis (CPK 78 straipsnis, XVIII skyrius). Sprendžiant prašymą atnaujinti procesą, inter alia, kitai šaliai turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją, pateikti atsikirtimus, tačiau šiuo atveju pareiškėjo prašymas išnagrinėtas net neinformavus kitos šalies, taip pat net netyrus, ar aptariamas prašymas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1-2 dalys). Tokiu būdu liko neįvertinti ir atskirajame skunde dėstomi apelianto argumentai dėl aplinkybių, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie turėtų būti nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ir nuo kurių pagrįstumo galimai priklausytų teismo procesinis sprendimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti grubūs procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti skundžiamos nutarties dalį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kadangi sprendžiant pareiškėjo prašymą turės būti nagrinėjama, ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmojo atskirojo skundo argumento, kuriuo kvestionuojama teismo išvada dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo.
Apeliantas taip pat skundžia teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo įsakymo pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus, nes, jo nuomone, toks sprendimas visiškai nemotyvuotas ir tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas suprantamas kaip visiškas motyvų nebuvimas. Tuo tarpu neišsamūs, netinkami motyvai negali būti laikomi absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo termino prieštaravimams pateikti atnaujinimu ir prieštaravimų priėmimu. Nors toks motyvas nėra išsamus, tačiau bylos aplinkybių kontekste yra akivaizdu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekta išvengti grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nesustabdžius teismo įsakymo pagrindu atliekamų vykdymo veiksmų, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, atitinkančio prieštaravimuose pateiktus reikalavimus sumažinti kreditoriaus priteisti prašomas sumas, vykdymas būtų apsunkintas. Net konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai sprendė pagal procesinių terminų atnaujinimo taisykles, nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprarado savo faktinio pagrindo. CPK 372 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir prieštaravimų priėmimo panaikinti ir šiuos klausimus perduoti nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.