Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-349-553/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
e2-349-553/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Togata“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-349-553/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00520-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Togata“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Togata“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kontmena“ iškelta bankroto byla. Atsakovė UAB „Kontmena“ ir trečiasis asmuo UAB „Togata“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi priėmė atsakovės UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, o trečiajam asmeniui UAB „Togata“ nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti po 43 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties dalį ir nurodė, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 42 Eur bei nustatė trečiajam asmeniui UAB „Togata“ 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti 42 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties ir pateikti Kauno apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Trečiasis asmuo UAB „Togata“ pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo 42 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, o tuo atveju, jeigu teismas šį prašymą atmestų, nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, mokėtino už atskiruosius skundus bylose, kurias inicijuoja asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja BUAB „Laugina“ ir atsakovė UAB „Kontmena“ šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, trečiasis asmuo mano, kad ji taip pat turi būti atleista nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Togata“ prašymą atmetė, jos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Togata“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo UAB „Togata“ sumokėti žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įgijusi res judicata (išspręsto ginčo) galią, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados nebegali būti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 18) straipsnis, CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, UAB „Togata“ pateiktas prašymas netenkinamas.

7. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Togata“ per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Trečiasis asmuo UAB „Togata“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas klaidingai kvalifikavo trečiojo asmens UAB „Togata“ pateiktą prašymą. Šiuo prašymu (jo dalimi dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio) trečiasis asmuo nekvestionavo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, neprašė pakartotinai nustatyti naujų aplinkybių. UAB „Togata“ 2022 m. vasario 3 d. pateiktu prašymu prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio visiškai kitu pagrindu, dėl kurio Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nėra pasisakęs, t. y. dėl to, kad UAB „Togata“ ir UAB „Kontmena“ pateikė vieną (bendrą) skundą, kuris UAB „Kontmena“ atžvilgiu buvo priimtas ir jau yra nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme.

8.2. Skundžiama nutartimi teismas neišsprendė UAB „Togata“ prašymo dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje su tuo susijusių motyvų nėra, todėl tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. UAB „Togata“ nuomone, terminas trūkumams pašalinti turėjo būti pratęstas dėl objektyvių priežasčių – pateikto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“ prašo trečiojo asmens UAB „Togata“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Trečiasis asmuo kartu su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo nepateikė jokių jo prašymą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai prašymą atmetė.

9.2. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad teismas neišsprendė prašymo dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria UAB „Kontmena“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Togata“ kartu su UAB „Kontmena“ padavė bendrą atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovės UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą priėmė, o trečiajam asmeniui UAB „Togata“ nustatė trūkumus ir įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Togata“ atskirąjį skundą, 2022 m. sausio 27 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį iš esmės nepakeistą (patikslino mokėtino žyminio mokesčio dydį ir nustatė naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti).

12. Byloje nėra ginčo, kad per Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nustatytą terminą apeliantė UAB „Togata“ atskirojo skundo trūkumų nepašalino. Apeliantė pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tuo atveju, jeigu teismas šį prašymą atmestų, nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetė, konstatavęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartis yra įgijusi res judicata (išspręsto ginčo) galią, dėl ko joje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados nebegali būti ginčijamos ir pakartotinai nustatinėjamos (CPK 18 straipsnis, CPK 279 straipsnio 4 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo jos pateiktą prašymą, kadangi UAB „Togata“ 2022 m. vasario 3 d. pateiktu prašymu prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio visiškai kitu pagrindu, dėl kurio Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nėra pasisakęs. Iš apeliantės pateikto prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia, jog teismas iš naujo vertintų apeliantės pareigą mokėti žyminį mokestį, tačiau ši pareiga, kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, jau buvo įvertinta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, iš naujo svarstyti klausimą dėl apeliantės pareigos mokėti žyminį mokestį pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 18 straipsnis). Kitokios išvados nesuponuoja ir atskirajame skunde apeliantės akcentuota aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme apeliantė nurodė kitą jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d., turėjo ir galėjo nurodyti visas aplinkybes, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo.

14. Kita vertus, įvertinęs apeliantės prašyme atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Apeliantė prašyme nurodė, kad tiek pareiškėja BUAB „Laugina“, tiek ir atsakovė UAB „Kontmena“ šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, mokėtino už atskiruosius/apeliacinius skundus bylose, kurias inicijuoja asmuo, kuriam iškelta bankroto/restruktūrizavimo byla mokėjimo. Todėl, apeliantės vertinimu, ji taip pat turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

15. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.

16. CPK 83 straipsnyje reglamentuojami atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, išaiškino, kad, esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

18. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą).

19. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti galimai nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria UAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla. Apeliantė į sąrašą asmenų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepatenka (CPK 83 straipsnis), todėl, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, konstatuotina, kad apeliantė už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties turėjo sumokėti 42 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 7 dalis).

21. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, teisingai sprendęs, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išnagrinėjęs minėtą prašymą, nepagrįstai laikė apeliantės atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

22. Remiantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti pasibaigė apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikimo dieną (2022 m. vasario 4 d.). Pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo išsprendė jau pasibaigus minėtam terminui, todėl apeliantė atskirojo skundo trūkumų pašalinti neturėjo galimybės. Įvertinus minėtas aplinkybes, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs jos prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo netenkinęs, turėjo nustatyti naują terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, tačiau negalėjo pripažinti šio procesinio dokumento nepaduotu.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB „Togata“ atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria apeliantės atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, naikinama ir apeliantei nustatomas naujas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o nutarties dalis, kuria netenkintas apeliantės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Togata“ atskirasis skundas, panaikinti.

Nustatyti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Togata“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties ir pateikti Kauno apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Aldona Tilindienė