Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2286-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-08-16
Bylos Nr.
1-2286-935/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07465-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2286-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07465-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4., 1.1.7.2.4., 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romas, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams, kuri buvo paskirta už nusikalstamą veiką, kurios padarymu A. S. buvo pripažintas kaltu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. vasario 15 d. 01.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį, sugyventinei A. S., esant pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti, įvykdytas, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, teigdamas, kad sužalos jai veidą arba peiliu smogs į gerklę.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad su nusikalstamos veikos padarymu sutinka, gailisi. Jis teigė, kad 2016 m. vasario 15 d., apie 01.00 val., susibarė su savo sugyventine A. S. dėl vaiko nepriežiūros. Įvykio dieną buvo išgėręs, todėl visko gerai nepamena. Konflikto metu A. S. buvo kambaryje, o jis – virtuvėje, pjaustė mėsą peiliu. Jis sugyventinę išvadino negražiais žodžiais, grasino perpjauti gerklę, sužaloti veidą, kojas, nors to neketino daryti, tačiau sugyventinei galėjo pasirodyti, kad jo grasinimai yra realūs. (b. l. 38, 43, 49)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2016 m. vasario 15 d., apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio A. S.. Ji gulėjo kambaryje ant sofos, o jos sugyventinis, būdamas neblaivus, valgė virtuvėje. Ji pasakė, kad jis išeitų iš šio buto. Sugyventinis supyko ir sėdėdamas virtuvėje, laikydamas rankoje virtuvinį peilį pradėjo garsiu tonu grasinti smurtu. Sugyventinis grasino sužaloti veidą, peiliu duoti per gerklę. A. S. tvirtino, jog matė, kad A. S. rankoje turėjo peilį, todėl labai išsigando, jog grasinimus sugyventinis gali įgyvendinti. A. S. jos nesužalojo, grasino tik žodžiais. Konflikto metu į butą užėjo Z. L., kuri gyvena kartu su ja ir jos sugyventiniu. Z. L. pamatė, kad A. S. sėdėdamas virtuvėje rankoje laiko peilį ir šaukia, ji matė, kad A. S. yra agresyvus ir paprašė jo atiduoti peilį. A. S. peilį atidavė. (b. l. 15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad 2016 m. vasario 15 d., apie 01.57 val., gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėja pranešė, jog jai sugyventinis grasina peiliu. Nuvykus į vietą laiptinės koridoriuje, ties 3 buto durimis, buvo sutiktas A. S.. A. S. pamatęs policijos pareigūnus, puolė rėkauti necenzūrinius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs. A. S. buvo sulaikytas. Liudytoja nurodė, jog ji nuėjo pas nukentėjusiąją A. S. į butą. Nukentėjusioji aiškino, kad sugyventinis ją buvo prispaudęs prie sofos ir grasino peiliu. Kiek pamena, smaugimo žymių ant A. S. kaklo nebuvo. Kraujo dėmių ir žymių bute nebuvo. Z. L., buvusi bute, liudytojai paaiškino, kad ji išgirdusi bute triukšmą atbėgo ir matė A. S. rankose peilį. I. L. iš A. S. paėmė pareiškimą ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Įlipus į tarnybinį automobilį, A. S. aiškino, kad atkeršys savo sugyventinei: nukirps plaukus, nupjaus pirštą. (b. l. 18)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. L. parodė, kad ji, A. S., A. S. bei jų vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. būna agresyvus, kai išgeria. Taip buvo ir 2016 m. vasario 15 d. naktį. Liudytoja teigė, jog ji buvo išėjusi iš buto parūkyti. Grįždama atgal girdėjo koridoriuje triukšmą. Kai užėjo į butą, pamatė virtuvėje sėdintį A. S., kuris rankoje laikė peilį. A. S. buvo kambaryje, gulėjo ant sofos. A. S. plūdosi keiksmažodžiais. Z. L. negalėjo nurodyti, kokius grasinančius žodžius A. S. sakė A. S., bet kai jis išgeria, visada sako, kad A. S. papjaus, sulaužys kojas ir panašiai. A. S. pakilo nuo virtuvės stalo laikydamas rankoje peilį ir norėjo kažkur eiti. Tuomet liudytoja priėjo prie A. S. ir paėmė iš jo peilį. Z. L. galvojo, kad A. S. gali realiai sužaloti A. S., kadangi A. S. veiksmai buvo neprognozuojami. (b. l. 27)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2016 m. vasario 15 d. 01.57 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos sugyventinis grasina peiliu. (b. l. 20)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 15 d., apie 01.57 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjai sugyventinis grasina peiliu. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė A. S.. Policijos pareigūnai nustatė, kad A. S. smurtavo prieš savo sugyventinę A. S.. A. S. savo sugyventinę buvo užspaudęs prie sofos, rankoje laikė peilį, taikėsi su juo į sugyventinę grasindamas sužaloti jai veidą, peiliu durti į gerklę arba sužaloti kojas. A. S. teta Z. L. bandė iš A. S. atimti peilį griebdama jį už ašmenų ir susipjaustė rankos pirštą. Dėl smurto minėtoje šeimoje į policiją yra kreiptasi ne vieną kartą. Pats A. S. buvo nusiteikęs agresyviai, aiškino, kad jo sugyventinė A. S. sulauks čigoniško keršto: jai bus nukirpti plaukai ir nupjautas pirštas. (b. l. 2-3)

Iš A. S. pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 15 d., apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. S., būdamas neblaivus, buvo ją prispaudęs prie sofos, rankoje laikė peilį ir bandė įdurti. A. S. grasino sužaloti veidą, įdurti į gerklę, sužaloti kojas. Tuo metu į kambarį įbėgo kartu gyvenanti teta Z. L. ir bandė iš A. S. atimti peilį. Bebandydama atimti peilį teta susižalojo rankos pirštą. Galiausiai A. S. numetė peilį ant grindų prie pečiaus, o ji su teta išėjo į lauką. (b. l. 4)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuriuo A. S. grasino savo sugyventinei A. S.. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra medine rankena, sidabro spalvos geležte, viso peilio ir geležtės ilgis 25 cm, ant geležtės kraujo dėmių nesimato. (b. l. 9-10)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro. Iš garso įrašo matyti, kad A. S. skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis jai gąsdina peiliu, jos nepaleidžia, gali užmušti. (b. l. 24)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų apie A. S. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, arba kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu. (b. l. 91)

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

A. S. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė leisti baudą sumokėti per šešis mėnesius. (b. l. 94-95)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pats A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios A. S., liudytojų I. L., Z. L. parodymai, policijos registruojamų įvykių registre, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad A. S. 2016 m. vasario 15 d. 01.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį, sugyventinei A. S., esant pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti, įvykdytas, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, teigdamas, jog sužalos jai veidą arba peiliu smogs į gerklę. A. S. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi A. S. veiksmai sudarė nukentėjusiajai A. S. pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti ir sutrikdyti sveikatą yra realus.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia. A. S. nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau jis buvo padaręs nusikalstamą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, yra baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas tris kartus, paskutinį kartą nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, impulsyvaus tipo, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės, priklausomybės sindromo (b. l. 87), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 88), jis nedirba (b. l. 72).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. S. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šio bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 15 d. 01.57 val. iki 2016 m. vasario 16 d. 10.15 val. (viena diena).

Teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo terminas kaltinamajam gali būti nustatytas šešiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 15 d. 01.57 val. iki 2016 m. vasario 16 d. 10.15 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (mokėtina bauda 677,88 Eur).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Peilį, paimtą nusikaltimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti;CD diską įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje.

A. S. išaiškinti, kad:

1) baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ugnius Trumpulis