Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovės I. G. (I. G.) prašymu perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024 nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. birželio 6 d. perduotas išspręsti ieškovės I. G. prašymas perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024 nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Prašyme dėl bylos perdavimo kitam teismui nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas įvykdė ir toliau vykdo nusikalstamą veiką ieškovės atžvilgiu, todėl, ieškovės teigimu, jai yra užkertamas kelias apginti savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovė prašo civilinę bylą pagal ieškovės paduotą ieškinį perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinamas

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės prašymo turinio galima spręsti, kad ieškovė I. G. siekia nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus ir civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024 pagal ieškovės paduotą ieškinį perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Ieškovė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui iš esmės grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme ieškovei yra nesuteikiamos galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus.

8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, ieškovės prašyme dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui išdėstyti teiginiai neįrodo, kad civilinė byla Nr. 2-558-796/2024 Klaipėdos apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai ar ieškovei yra užkertamas kelias ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Pažymėtina, kad ieškovė prašyme dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje ar vertina civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai.

9. Taigi, ieškovė prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024. Dėl šių priežasčių ieškovės I. G. prašymas perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024 nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės I. G. prašymo perduoti kitam teismui Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-558-796/2024 netenkinti.