Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. L. 2008 m. gruodžio 9 d, apie 20.00 val., Kėdainių mieste, šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančioje nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, keramikine žvake išdaužęs, aikštelėje stovinčio, A. Š. priklausančio, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį 120 litų vertės vairuotojo durelių stiklą, įsibrovė į jį ir iš automobilio panelės ištraukęs, pagrobė 200 litų vertės nukentėjusiajam A. Š. priklausančią magnetolą „Alpine“ su skydeliu.

Be to, jis 2009 m. liepos 16 d., apie 02.00 val., tyčia sugadindamas svetimą turtą, tai yra, akmeniu išdaužęs „Gintarinės vaistinės“, esančios (duomenys neskelbtini), 1015,20 litų vertės stiklo paketą, sulaužydamas 500 litų vertės žaliuzes įsibrovė į vaistinės patalpą, iš kurios pagrobė 472,63 litų bendros vertės du kasos aparatų stalčius, su juose buvusiais 1272,15 litais, iš viso pagrobė uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinei vaistinei“ priklausančio turto už 1744,78 litus.

Be to, kaltinamieji L. L. ir N. P. 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 00 val. 35 min., veikdami kartu, N. P. tyčia sugadinus svetimą turtą, tai yra, akmeniu išdaužus uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ filialo „Camelija“, esančio (duomenys neskelbtini), 1054,59 litų vertės lango stiklo paketą, N. P. įsibrovė į vaistinės patalpą ir pagrobė bendros 4403 litų vertės dvi kompiuterines kasos sistemas „Altea“ su fiskaliniais blokais ir juose buvusiais 49 litais, L. L. stovėjo šalia išdaužto lango, saugojo, kad niekas neateitų ir priėmęs iš N. P. pagrobtus daiktus, padėjo N. P. įvykdyti vagystę.

Be to, kaltinamieji L. L. ir N. P. 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 00 val. 50 min., veikdami kartu, N. P. tyčia sugadinus svetimą turtą, tai yra akmeniu išdaužus A. P. priklausančios parduotuvės „Aprangėlė“, esančios (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės vitrininį stiklą, kaltinamieji L. L., N. P. įsibrovė į parduotuvės patalpas, iš kurios pagrobė A. P. priklausančio turto už 4445 litus: bendros 1250 litų vertės 5 vienetus sportinių kostiumų „Nike“, 400 litų vertės sportinį kostiumą „Puma“, 120 litų vertės vieną sportinį kostiumą „Adidas“, bendros 1300 litų vertės 10 vienetų sportinių kelnių „Nike“, bendros 500 litų vertės 5 vienetus sportinių šortų „Nike“, bendros 425 litų vertės 5 vienetus sportinių šortų „Reebok“, bendros 450 litų vertės 3 vienetus sportinių bliuzonų „Nike“.

Be to, kaltinamieji L. L., N. P., A. Š. 2009 m. lapkričio mėn. l d. apie 01.00 val., veikdami kartu, N. P. saugant šalia durų, kad niekas neateitų, A. Š. tyčia sugadinus svetimą turtą, tai yra, akmeniu išdaužus 150 litų vertės durų lango stiklą, įsibrovė į uždarosios akcinės bendrovės „Velafoksa“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė uždarajai akcinei bendrovei „Velafoksa“ priklausantį 2000 litų vertės turtą: nešiojamą kompiuterį „Acer“, A. M. priklausantį 2010 litų vertės turtą: mobilaus ryšio telefonus, Sony Ericsson W660i, kurio vertė 200 litų, Sony Ericsson J132, kurio vertė 80 litų, Nokia 6070, kurio vertė 100 litų, Nokia 6300, kurio vertė 200 litų, Samsung D - 900, kurio vertė 200 litų, Samsung D - 900i, kurio vertė 200 litų, Samsung D - 900, kurio vertė 50 litų, Nokia 1600, kurio vertė 80 litų, Samsung R210, kurio vertė 80 litų, LG T5100, kurio vertė 150 litų, Nokia 351 Oi, kurio vertė 80 litų, trijų telefonų dangtelius: Motorola L6, kurio vertė 20 litų, Sony Ericsson W800, kurio vertė 50 litų, Sony Ericsson W300i, kurio vertė 60 litų, kompiuterio maitinimo bloko testerį „Xilence“, kurio vertė 100 litų, nešiojamą kompiuterį BMS Expert X96S, kurio vertė 500 litų.

Kaltinamasis L. L. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 9 d., apie 20.00 val., eidamas į namus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Kėdainių mieste, pamatė stovintį automobilį VW Golf. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad automobilyje yra magnetola, bet be priekinio skydelio. Kilo noras ją pavogti, todėl keramikinės žvakės dalimi išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių priekinį stiklą ir iš automobilio panelės ištraukė magnetolą. Automobilio durelių dėtuvėje jis rado ir magnetolos priekinį dangtelį, kurį taip pat paėmė. Magnetolos pavadinimas buvo „Alpine“. Magnetolą, po kelių dienų Kėdainių mieste šeštadieniniame turguje pardavė nepažįstamam asmeniui už 80 litų.

Be kaltinamojo L. L. pripažinimo, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 18 - 20) paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 9 d., apie 20 val. 30 min., atėjęs prie savo naudojamo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad išdaužtas priekinis vairuotojo durelių stiklas ir iš automobilio pavogta jam priklausanti magnetola „Alpine“. Nors tuo metu automobilis priklausė klubui „A ZET Exstreme“, kuriame jis dirbo, bet realiai šis automobilis priklausė jam ir po vagystės iš karto jį persirašė savo vardu. Magnetolos ,,Alpine“ vertė 200 litų, išdaužto stiklo vertė 120 litų, įdėjimas 80 litų.

Rašytiniais įrodymais.

Valstybinės įmonės Regitros duomenimis (1 tomas, b.l. 22 ) nustatyta, kad vagystės metu automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausė klubui „A ZET Exstreme“.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 13 - 16 ) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Tai, kad kaltinamasis L. L. išdaužęs, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių stiklą, įsibrovė į jį ir iš automobilio pagrobė nukentėjusiajam A. Š. priklausančią magnetolą „Alpine“ su skydeliu patvirtino jis pats nurodęs, kad įvykdė šią vagystę ir būtent nurodomu būdu, nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kad: „pastebėjo, kad išdaužtas priekinis vairuotojo durelių stiklas ir iš automobilio pavogta jam priklausanti magnetola „Alpine“, rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kuriai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas), jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą, todėl, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. L. veikdamas tiesiogine tyčia išdaužė automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) durelių stiklą, įsibrovė į saugyklą, iš kur pagrobė A. Š. priklausantį turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis L. L. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. liepos 16 d., nakties metu, tikslios valandos pasakyti negali, jis sugalvojo apvogti vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini) prekybos centre. Paėmęs akmenį metė jį į šoninį stiklą. Stiklui išdužus, jis įlindo į patalpą ir pagriebęs du kasos aparatų stalčius greitai išbėgo. Stalčius nusinešė už (duomenys neskelbtini) namo, prie Nevėžio upės, ir ten atidaręs kasos aparatų stalčius rado pinigų, kuriuos pasiėmė. Buvo apie 1000 litų. Vieno stalčiaus atidaryti nesugebėjo, todėl paliko. Pinigus išleido savo reikmėm.

Be kaltinamojo L. L. pripažinimo jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 61 - 62) paaiškino, kad ji dirba „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. liepos 15 d. darbą baigė apie 20 val. 45 min. 2009 m. liepos 16 d. ryte atėjusi į darbą rado išdaužtą vaistinės vitrininį stiklą ir pasigedo dviejų kasos aparatų stalčių. Viename jų buvo 1178,88 litai, kitame 100,27 litai.

Rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 46 - 50) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) „Gintarinė vaistinė“.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jei įsibraunant į patalpą ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad patenka į saugomą patalpą sugadindamas svetimą turtą, pagrobia svetimą turtą ir to nori.

Tai, kad buvo sunaikintas turtas ir vėliau pagrobtas turtas patvirtino pats kaltinamasis L. L., tai patvirtino ir uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė vaistinė“, pateikusi pareiškimą Kėdainių rajono policijai (1 tomas, b.l. 51), dienos finansinę ataskaitą (1 tomas, b.l. 52), kasos operacijų duomenis (1 tomas, b.l. 53, 54, 55, 56), tai patvirtinama Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 46 – 50), liudytojos E. G. paaiškinimu, kad: „rado išdaužtą vaistinės vitrininį stiklą ir pasigedo dviejų kasos aparatų stalčių“.

Kaltinamasis L. L. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 5 dienos vakare, kartu su N. P., nutarė apvogti vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini). Atėjus iki vaistinės pastato, N. P. rastu akmeniu išdaužė lango stiklą ir įsibrovė į vaistinės patalpą. Jis tuo metu buvo lauke, prie išdaužto lango ir priėmė iš N. P. išneštus kasos aparatų stalčius. Nešini kasos aparatų stalčiais, jie nubėgo į mišką, esantį netoli ligoninės ir ten atidarė kasos aparatų stalčius. Stalčiuose buvo įvairūs vaistinės kvitai ir apie 20 litų popieriniais pinigais. Buvo dar centais, tačiau jų neėmė. Stalčius paliko miške.

Kaltinamasis N. P. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d., po vidurnakčio susitiko su L. L., su kuriuo buvo nutarę apvogti vaistinę „Camelia“, esančią prie ligoninės. Atėjus iki vaistinės, jis radęs akmenį, juo išdaužė šoninį vaistinės lango stiklą ir įlindo į vaistinės vidų. Viduje jis nubėgo iki kasos ir pagriebė du kasos aparatų stalčius, kurių vieną išnešęs padavė L. L., o kitą turėjo su savimi. Abu su pagrobtais stalčiais nubėgo iki netoli esančio miškelio, kur stalčius atidarė. Juose rado pinigų, kvitus. Kasos aparatų stalčius paliko miške.

Be kaltinamųjų L. L. ir N. P. pripažinimo, jų kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Liudytoja N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 120 - 121) paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 1 valandą nakties, jai buvo pranešta, kad apvogta vaistinė, kurioje ji dirba, atvykusi į vietą pastebėjo išdaužtą vaistinės šoninį langą, išvartytus kompiuterius, pasigedo dviejų kasos aparatų stalčių. Viename iš jų buvo 36,88 litai, kitame 15,73 litai.

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 122 - 123) paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 7 valandą, vedžiodamas šunį miškelyje, netoli namų, netoli greitosios pagalbos pastato rado du metalinius stalčius, mėtėsi balti centai. Suprato, kad tai gali būti stalčiai pinigams dėti ir pranešė apie tai policijai.

Rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 99 - 105) nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) „Camelia“ vaistinėje.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 106 - 110) ir Daiktų apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 111 - 117) nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. Kėdainių mieste, Babėnų miške, netoli greitosios pagalbos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rastas plastikinis juodos spalvos dėklas monetoms sudėti, du metaliniai kasos aparatų stalčiai, 8 vnt. vaistinės „Camelia“ kvitai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jei įsibraunant į patalpą ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad patenka į saugomą patalpą sugadindamas svetimą turtą, pagrobia svetimą turtą ir to nori.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir N. P. įvykdė svetimo turto pagrobimą. Kaltinamasis N. P. akmeniu išdaužė vaistinės „Camelia“ langą, nes tai patvirtino pats kaltinamasis N. P. nurodęs, kad: „radęs akmenį, juo išdaužė šoninį vaistinės lango stiklą ir įlindo į vaistinės vidų“, tai patvirtino kaltinamasis L. L., nurodęs, kad: „N. P. rastu akmeniu išdaužė lango stiklą“, liudytoja N. Ž. paaiškinusi, kad: „rado išdaužtą vaistinės šoninį langą“, tai patvirtinama Įvykio vietos apžiūros protokolu, įsibrovė į patalpas, nes tai patvirtino pats kaltinamasis N. P. nurodęs, kad: „įlindo į vaistinės vidų“, tai patvirtino kaltinamasis L. L., nurodęs, kad: „N. P. <...> įsibrovė į vaistinės patalpą“, pagrobė svetimą turtą, nes tai patvirtino pats kaltinamasis N. P. nurodęs, kad: „Juose rado pinigų“, tai patvirtino kaltinamasis L. L., nurodęs, kad: „priėmė iš N. P. išneštus kasos aparatų stalčius <...> Stalčiuose buvo įvairūs vaistinės kvitai ir apie 20 litų popieriniais pinigais“, tai patvirtino liudytoja N. Ž. nurodžiusi, kad: „pasigedo dviejų kasos aparatų stalčių. Viename iš jų buvo 36,88 litai, kitame 15,73 litai“, Įvykio vietos apžiūros protokolais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis L. L. iš anksto pažadėjęs padėti, veikdamas tiesiogine tyčia, padėjo kaltinamajam N. P. pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpas, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 178 str. 2 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis N. P., veikdamas tiesiogine tyčia, išdaužė vaistinės šoninį langą įsibrovė į patalpas ir pagrobė svetimą turtą, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,

Kaltinamasis L. L. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d., kartu su N. P. nutarę apvogti (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Aprangėlė“, nakties metu iki jos ir atėjo. N. P. rastu akmeniu išdaužė parduotuvės lango stiklą, abu įlindo į parduotuvę ir nuo kabyklų rinko įvairius drabužius. Rinko sportinius drabužius „Adidas“, „Rebook“, „Nike“. Kiek sugebėjo panešti drabužių, su jais nubėgo iki Nevėžio upės, po to nuėjo pas N. P. į namus ir apžiūrėjo drabužius. Jis pasiėmė sportinį kostiumą „Nike“ pilkos spalvos. Ar ką nors pasiėmė N. P., jis nežino. Likusius drabužius jis pardavė Kauno miesto turguje ir gavo po 500 litų. Kostiumą, kurį jis buvo pavogęs, policijos pareigūnai paėmė.

Kaltinamasis N. P. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, laikotarpyje nuo 24 iki 01 valandos, kartu su L. L. atėjo iki parduotuvės „Aprangėlė“, esančios (duomenys neskelbtini), kurią ketino apvogti. Anksčiau jis toje parduotuvėje yra buvęs ir žinojo kuo joje prekiaujama. Jis akmeniu išdaužė parduotuvės stiklą, ir abu įlindę į parduotuvę ėmė įvairius sportinius drabužius. Pagrobę drabužius, grįžo pas L. L. į butą, kur apžiūrinėjo tai, ką pagrobė. Iš pagrobtų sportinių drabužių L. L. pasiėmė sportinį kostiumą. Kitus drabužius irgi pasiėmė L. L., kuris vėliau jam pasakė, kad pardavė ir jam davė 500 litų. Iš pavogtų daiktų jis sau buvo pasilikęs bliuzoną ir kelnes. Bliuzoną policijos pareigūnai paėmė.

Be kaltinamųjų L. L. ir N. P. pripažinimo, jų kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 9 - 13) paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 00 val. 25 min., jam paskambino apsaugos tarnybos darbuotojai ir pranešė, kad yra išdaužtas jam priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), stiklas. Atvykęs pastebėjo išdaužtą stiklą, kurio vertė 1000 litų, pasigedo įvairių drabužių: bendros 1250 litų vertės 5 vienetų sportinių kostiumų „Nike“, 400 litų vertės sportinio kostiumo „Puma“, 120 litų vertės sportinio kostiumo „Adidas“, bendros 1300 litų vertės 10 vienetų sportinių kelnių „Nike“, bendros 500 litų vertės 5 vienetų sportinių šortų „Nike“, bendros 425 litų vertės 5 vienetų sportinių šortų „Reebok“, bendros 450 litų vertės 3 vienetų sportinių bliuzonų „Nike“. Liudytojas V. J. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. jis sargavo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vaikščiodamas lauke, apie 00 val. 15 min., jis išgirdo stiklo dūžį. Jis girdėjosi nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Pažiūrėjęs į tą pusę jis nieko įtartino nematė, jokių jaunuolių nesimatė, automobilių nebuvo, tik girdėjosi veikianti signalizacija.

Rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (2 tomas, b.l. 3 - 8) nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Aprangėlė“.

Daiktų pateikimo protokolu (2 tomas, b.l. 33) ir Daiktų apžiūros protokolu (2 tomas, b.l. 28 – 30) nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 9 d. L. L. pateikė sportinio „Nike“ kostiumo viršutinę dalį, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (2 tomas, b.l. 34 - 38).

Daiktų pateikimo protokolu (2 tomas, b.l. 34) nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 10 d. N. P. pateikė sportinio „Nike“ kostiumo viršutinę dalį, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (2 tomas, b.l. 35 - 38 ).

Parodymų atpažinti daiktus protokolu (2 tomas, b.l. 39 - 40) nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. atpažino L. L. pateiktą sportinio treningo viršutinę dalį kaip pagrobtą.

Parodymų atpažinti daiktus protokolu (2 tomas, b.l. 41 - 42) nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. atpažino N. P. pateiktą sportinio treningo viršutinę dalį kaip pagrobtą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jei įsibraunant į patalpą ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad patenka į saugomą patalpą sugadindamas svetimą turtą, pagrobia svetimą turtą ir to nori.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. L. ir N. P. susitarę apvogti, nes abu nurodė, kad: „nutarėme apvogti parduotuvę“, t.y. pilnai suvokdami ką darys, įvykdė svetimo turto pagrobimą. Kaltinamasis N. P. akmeniu išdaužė parduotuvės lango stiklą, nes tai patvirtino pats kaltinamasis N. P. nurodęs, kad: „radęs akmenį, juo išdaužiau parduotuvės lango stiklą“, tai patvirtino kaltinamasis L. L., nurodęs, kad: „N. P. rastu akmeniu išdaužė lango stiklą“, nukentėjusysis A. P. paaiškinęs, kad: „Atvykęs pastebėjo išdaužtą stiklą“, tai patvirtinama Įvykio vietos apžiūros protokolu. Kaltinamieji L. L. ir N. P. įsibrovė į patalpas, nes tai patvirtino kaltinamieji L. L. ir N. P. nurodę, kad: „abu įlindo į parduotuvę“, pagrobė svetimą turtą, nes tai patvirtino kaltinamasis N. P. nurodęs, kad: „nuo kabyklų rinko įvairius drabužius <...> kiek sugebėjo panešti drabužių, su jais nubėgo iki Nevėžio upės“, tai patvirtino kaltinamasis L. L., nurodęs, kad: „ėmė įvairius sportinius drabužius“, tai patvirtino nukentėjusysis A. P. nurodęs, kad: „pasigedo įvairių drabužių“, Įvykio vietos apžiūros protokolais.

Kaltinamasis L. L. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. spalio 31 d. būnant kartu su N. P. ir A. Š. nutarė apvogti parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje parduodami kompiuteriai. Iš namų išėjo apie 24 valandą. Eidami link parduotuvės pakelėje rado akmenį, kurį taip pat nešėsi. Akmenį nešėsi turėdami tikslą išdaužti stiklą ir patekti į parduotuvę. Atėjus iki parduotuvės pastebėjo, kad durys užleistos žaliuzėmis, todėl jas atkėlė ir A. Š. metė akmenį į durų stiklą ir jis išdužo. Išdužus stiklui jis su A. Š. įsibrovė į parduotuvės vidų, o N. P. liko laukti lauke ir saugoti, kad niekas neateitų. Jis alkūne išdaužęs virtinos stiklą iš jos pasiėmė mobilaus ryšio telefonus, tačiau kiek jų paėmė, pasakyti negali, A. Š. pagrobė du nešiojamus kompiuterius. Pagrobę minėtus daiktus, jie iš parduotuvės išbėgo. Visus daiktus nunešė pas jį į namus ir paliko. Kitą dieną, pas jį atėjęs A. Š., paėmė tuos du kompiuterius ir du telefonus „Samsung“, kuriuos pagrobė ir išėjo. Iš tų dviejų pavogtų telefonų, du iš jų jis pardavė M. Č., Didžiojoje gatvėje esančiame „Omnitel“ salone. Už telefonus gavo 200 litų. Kitus pavogtus telefonus paliko pas N. P..

Kaltinamasis N. P. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. spalio pabaigoje, lapkričio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, būnant pas jį namuose su L. L. ir A. Š., sugalvojo apvogti parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje prekiaujama telefonais ir kompiuteriais. Trise atėjo iki parduotuvės, atkėlė apsaugines durų žaliuzes, A. Š. akmeniu išdaužė parduotuvės durų stiklą ir su L. L. įsibrovė į patalpą, jis saugojo prie durų. A. Š. paėmė du kompiuterius ir padavė jam, L. L. vogė telefonus. Girdėjo, kad dužo virtinos stiklai. Kompiuterius pasiėmė A. Š., L. L. pasiėmė du telefonus. Po kiek laiko, pas jį atėjo A. Š. ir pasakė, kad L. L. policiją suėmė, todėl paėmęs iš jo likusius telefonus nunešė į policiją.

Kaltinamasis A. Š. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 23 val., kartu su L. L. ir N. P., sugalvojo apvogti (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kurioje prekiaujama kompiuteriais ir telefonais. 2009 m. lapkričio 1 d., apie 1 val. visi trys nuėjo iki tos parduotuvės, rankomis atkėlė apsaugines žaliuzes, jis akmeniu išdaužė langą ir kartu su L. L. pateko į parduotuvės vidų. N. P. liko stovėti lauke prie durų. Parduotuvėje L. L. ranka išdaužė vitrininį stiklą ir ėmė telefonus, o jis paėmė du nešiojamus kompiuterius. Pagrobę daiktus, nunešė pas L. L. ir pas jį paliko. Kitą dieną jis pasiėmė tuos du kompiuterius ir nunešė pas pažįstamą M. Č.. Kelis telefonus, kurie neveikė, jis išardė dalimis, o likusius padavė vėliau savo mamai, kuri pristatė juos į policiją.

Be kaltinamųjų L. L., N. P., A. Š. pripažinimo jų kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis O. V. ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b.l. 16 - 17) paaiškino, kad 2009 m. spalio 1, apie 01 val. 13 min., suveikė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), signalizacija. Šios patalpos yra jo, ir dar jose yra įsikūrusi A. M. individuali įmonė. Atvykęs į parduotuvę pastebėjo sugadintas apsaugines žaliuzes, išdaužtą durų stiklą. Parduotuvės viduje pasigedo savo nešiojamo kompiuterio „Acer“, kurio vertė 2000 litų. Durų stiklo paketas kainavo 150 litų. Parduotuvėje patalpas iš jo nuomoja A. M., kurio daiktų taip pat buvo pavogta. Šiuo metu jam visi nuostoliai yra padengti, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b.l. 23 - 24) paaiškino, kad jis nuomoja patalpas iš O. V., (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi jo individuali įmonė. 2009 m. lapkričio 1 d., apie 01 val. 10 min., suveikė parduotuvės signalizacija. Atvykęs apie 2 val. nakties į parduotuvę pastebėjo, kad yra sugadintos žaliuzės, išdaužtas durų stiklas, parduotuvės viduje išdaužtas vitrinos stiklas ir pavogtas jam priklausantis turtas: mobilaus ryšio telefonai, telefonų dangteliai, kompiuterio maitinimo bloko testeris, nešiojamas kompiuteris BMS Expert X96S. Iš viso buvo pagrobta jam priklausančio turto už 2010 litus. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, nes dėl apgadintų daiktų žalą jam atlygino V., visi pavogti telefonai, išskyrus telefoną „Nokia 6300“, jam yra grąžinti.

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b.l. 38) paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 3 d., Smilgos g. sutiko savo draugą A. Š., kuris pasakė, kad turi du nešiojamus kompiuterius. A. Š. jam pasiūlė pirkti vieną. Jis pasiūlė išsirinkti ir nuėjusi iki jo namų, jam padavė juos. Vienas iš jų buvo „Acer“, kitas „BMS Ekspert“. Grįžęs į namus jis juos bandė pajungti. Kompiuteris „Acer“ veikė, o kitas ne. 2009 m. lapkričio 4 d. pas jį atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad pas jį yra vogti kompiuteriai, kuriuos jam davė A. Š.. Policijos pareigūnams jis juos atidavė. Kad kompiuteriai vogti, jis nežinojo.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b.l. 46) paaiškino, kad jis dirba N. B. įmonės „Nesaja“ direktoriumi, pardavinėja mobiliuosius telefonus, kartais juos nuperka, perparduoda. 2009 m. lapkričio 3 d., apie 16 val., pas jį į parduotuvę atėjo L. L., kuris pasiūlė jam pirkti du telefonus. Jis pateikė savo asmens pasą. Jis pasiūlė pirkti du telefonus, tai yra „Nokia 6070“, už kurį jis sumokėjo 70 litų ir „Nokia 6300“, už kurį jis sumokėjo 130 litus. Kad telefonai yra vogti, jis nežinojo. Kitą dieną, telefoną „Nokia 6300“ jis pardavė nepažįstamam asmeniui.

Rašytine medžiaga.

Daiktų pateikimo protokolu (3 tomas, b.l. 39) ir Daiktų apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 40 – 45) nustatyta, kad M. Č. pateikė policijos pareigūnams kompiuterį „Acer“ ir kompiuterį „BMS Ekspert“.

Daiktų atpažinimo protokolu (3 tomas, b.l. 20 – 21, 32 – 33) nustatyta, kad nukentėjusysis O. V. atpažino jam priklausantį kompiuterį „Acer“.

Daiktų atpažinimo protokolu (3 tomas, b.l. 29 – 31, 32 - 33) nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. atpažino jam priklausantį kompiuterį ir maitinimo testerį.

Daiktų pateikimo protokolu (3 tomas, b.l. 47) ir Daiktų apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 50 – 52) nustatyta, kad M. B. policijos pareigūnams pateikė kasos išlaidų orderį ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070“.

Daiktų pateikimo protokolu (3 tomas, b.l. 55) ir Daiktų apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 56 – 57) nustatyta, kad A. V. policijos pareigūnams pateikė šešis mobilaus ryšio telefonus, jų detales, kompiuterio testerį.

Kratos protokolu (3 tomas, b.l. 60 - 61 ) ir Daiktų apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 62 - 64) nustatyta, kad kratos metu pas A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta telefonų „Samsung“ dalys.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 5 - 10) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolu (3 tomas, b.l. 11) nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas akmuo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jei įsibraunant į patalpą ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia – t.y. asmuo supranta, kad patenka į saugomą patalpą sugadindamas svetimą turtą, pagrobia svetimą turtą ir to nori.

Kaltinamajame akte nurodymą, kad iš parduotuvės „Aprangėlė“ buvo pagrobtas N. P. priklausantis turtas, laikyti neesmine rašymo apsirikimo klaida, neturinčia įtakos veikų kvalifikavimui, nes buvo pagrobtas A. P. priklausantis turtas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t.y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis A. Š. veikos padarymo metu, 2009 m. lapkričio 1 d., buvo dar nesulaukęs aštuoniolikos metų, nes gimęs 1992 m. kovo 9 d. (2 tomas, b.l. 132, 4 tomas, b.l. 43), nėra teistas (4 tomas, b.l. 44), nusikaltimas yra nesunkus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.).