Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-4015-918/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e2-4015-918/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38280-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „Naujininkų ūkis“
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4015-918/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38280-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.20.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 62,81 Eur skolą, 2,46 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2020 m. sausio 11 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorė ir teikė šių objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1917, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, taip pat šiuo metu teikia paslaugas pagal 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-39/19 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas/patalpa – kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. l. 11). Iš teismui pateiktos 1997 m. liepos 14 d. Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutarties Nr. 18 matyti, kad butas/patalpa – kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovui. Tarp ieškovės ir atsakovo 2009 m. sausio 21 d. buvo sudaryta Pastato administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) moka už komunalines paslaugas ir bendrų pastato naudojimo vietų priežiūros administravimo išlaidas (Sutarties 3, 4, 6 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui, tačiau šiuo atveju nėra draudžiama savininkui susitarti su nuomininku, jog tam tikrus (ar visus) mokesčius (administravimo išlaidas, komunalinius mokesčius ir kt.) mokės nuomininkas tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui, t. y. mokės nuomininkas vietoj savininko. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl atsakovo, kaip buto nuomininko ir paslaugų gavėjo pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodo ieškovė, atsakovas mokesčių už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. susidarė 62,81 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina ieškovės teismui pateikta pažyma apie įsiskolinimą (el. b. l. 12). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 62,81 Eur skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. paskaičiavo atsakovui 2,46 Eur dydžio palūkanas, kurių paskaičiavimas pateiktas pažymoje apie įsiskolinimą už pastato administravimą ir komunalines paslaugas iki 2019 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,46 Eur dydžio palūkanas taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 60 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“, juridinio asmens kodas 121458016, naudai 62,81 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 81 ct) skolą, 2,46 Eur (dviejų eurų 46 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aistė Petrevičienė