- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- A6.-1112-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01242-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. U.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. nuo (duomenys neskelbtini) būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktore ir žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nuo 2021 m. lapkričio 8 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.
A. U. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. spalio 26 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 47 263,70 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2269- 653/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 20 d. Bankroto bylos iniciatorė – VMI.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas už 2020 m. vasario-gruodžio mėnesius, 2021 m. sausio-gruodžio mėnesius, viso 9 643,82 Eur (iš kurių mokestis ir rinkliava 9 515,03 Eur + 128,79 Eur delspinigių) ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 m. spalio-gruodžio mėnesius, 2019 m. sausio-gruodžio mėnesius, 2020 m. sausio-spalio mėnesius, 2021 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesius, viso 37 619,88 Eur (iš kurių mokestis ir rinkliava 36 360,20 Eur + 1 259,68 Eur delspinigių). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo nuo 2021 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. balandžio 8 d. Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“.
Bendrovė nuo 2021 m. lapkričio 8 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 50023,27 Eur. Tai, kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2020 ir 2021 metus, taigi Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai; Bendrovės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2019 metus duomenys rodo skolinių įsipareigojimų esant daugiau nei turto; Bendrovėje nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nėra dirbančių darbuotojų; Bendrovė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. neatsiskaitė su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė neturi nekilnojamojo turto; VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovė turi dvi transporto priemones, kurioms taikytos laikinosios apsaugos priemonės; Priverstinis išieškojimas vykdomas 2 vykdomosiose bylose. A. U. žinojo, kad Bendrovėje nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nedirba nei vienas darbuotojas, be to, vadovaujant A. U. buvo surašyti 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 6 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoka iš banko sąskaitų, 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. vasario 15 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto išrašo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo (duomenys neskelbtini) yra A. U. (b. l. 5).
Dokumentai, susiję su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atspausdinti iš bankroto bylos kortelės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2269-653/2022 (b. l. 5-7).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 26 d. balanso duomenimis, bendrovė buvo skolinga VMI gyventojų pajamų mokesčio 9643,82 Eur, taip pat 37619,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 7-10).
Iš 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos matyti, kad mokesčių mokėtojas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bendra skolos suma 50023,27 Eur (b. l. 11-12).
Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo A. U. nedalyvaujant
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 28 d. 11.15 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama A. U. nedalyvavo.
ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali nuspręsti, kad posėdyje būtinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Jeigu pagal šaukimą šis asmuo vengia atvykti, teismo sprendimu policijos pareigūnas gali jį atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal teismo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdintas, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.
Nagrinėjamu atveju A. U. apie vyksiantį teismo posėdį buvo informuota teismo šaukimu, kuris buvo siųstas jos gyvenamosios vietos adresu. 2022 m. lapkričio 15 d. teismo šaukimas pasirašytinai buvo įteiktas A. U. Iš to darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie posėdį žinojo.
Teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 2 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai.
Šiuo konkrečiu atveju A. U. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. U. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Byloje nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo (duomenys neskelbtini) yra A. U. (b. l. 5).
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2269-653/2022 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (b. l. 5-7). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2269-653/2022 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad VĮ „Registrų centrui“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., 2021 m. nėra pateikusi. Paskutinis ataskaitinis laikotarpis, už kurį Bendrovė yra pateikusi finansinius dokumentus yra 2019 m. Tų metų Bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodyta, kad Bendrovės turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu siekė 18 310 Eur (ilgalaikis turtas – 2 242 Eur, trumpalaikis turtas – 15 995 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 146 Eur. Teismas vertindamas Bendrovė nemokumą atsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai turimą turtą. Viešųjų registrų duomenimis, Bendrovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė 50 023,27 EUR. Pagal viešus draudėjų duomenis Bendrovėje nėra apdraustų darbuotojų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Bendrovės atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Bendrovė šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė veiklos nevykdo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai pagal 2019 m. balansą jau prieš trejus metus viršijo jos turimo turto vertę. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., 2021 m., Bendrovės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, todėl teismo vertinimu Bendrovės turtinė padėtis yra prasta. Nėra jokių duomenų, kad Bendrovė turi realias galimybes atgauti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais. Byloje duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, todėl jai iškėlė bankroto bylą vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi.
Svarbu ir tai, kad A. U. žinojo, kad Bendrovėje nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nedirba nei vienas darbuotojas, be to, vadovaujant A. U. buvo surašyti 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 6 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoka iš banko sąskaitų, 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. vasario 15 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad A. U., kaip buvusiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o A. U. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.
Nors iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. U. jau buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nutarimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d., tačiau ANK 40 straipsnio normos dėl pakartotinumo šiuo atveju netaikytinos, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu A. U. nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. T.y. A. U. bausta už alternatyvią bet ne analogišką ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. U. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. U. asmenybę. Duomenų, jog šiuo metu A. U. dirba, byloje nėra; per paskutiniuosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (kreditorių teisių pažeidimą), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. A. U. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. U. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis – 2000 Eur. Taikyti A. U. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. U. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1112-1057/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.