Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-19 · Civilinė byla Nr. 2-467/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-19
Bylos Nr.
2-467/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Vytas Milius
Atsakovas
E. L.
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-467/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-295-544/2007 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl 233 271,88 Lt pagal paskolos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. L. ieškiniu prašė teismo iš atsakovo E. L. priteisti 226 000 Lt skolos ir 7271,88 Lt palūkanų (viso - 233 271,88 Lt). Nurodė, kad byloje esantys atsakovo pasirašyti trys paskolos rašteliai įrodo, kad 2006 m. pavasarį jis paskolino atsakovui 226 000 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2006 m. vasaros pabaigos, tačiau šios sutartinės prievolės iki šiol neįvykdė, nors jam buvo pateikta pretenzija raštu. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant reikalavimo sumos. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas nevykdo ir neketina vykdyti prievolinių įsipareigojimų, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, neviršijant 233 271,88 Lt. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė, ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių, kurie atsirado tarp fizinių asmenų, atsakovas vengia vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti šiais motyvais:

Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui.Teismas nepagrįstai neinformavo atsakovo apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Nesuteikdamas galimybės atsakovui pareikšti prieštaravimus dėl šio prašymo pagrįstumo, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).Ieškovo reikalavimas priteisti ieškinyje nurodytą pinigų sumą yra nepagrįstas, nes atsakovo su ieškovu nesieja paskolos teisiniai santykiai. Mano, kad ieškovas galėjo paskolinti pinigų savo sutuoktinei – atsakovo seseriai R. L., tačiau, kiek atsakovui yra žinoma, dar 2003 metais ji grąžino ieškovui pasiskolintą pinigų sumą.2003 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų ieškovo veiksmų, ieškovas neturėjo tokios pinigų sumos, kurią nurodo ieškinio reikalavime, todėl šios pinigų sumos jis negalėjo paskolinti atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. L. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Paaiškina, kad tuo atveju, kai yra pareiškiamas reikalavimas tarp fizinių asmenų dėl didelės pinigų sumos priteisimo, preziumuojama, kad būsimo sprendimo neįvykdymo rizika gali padidėti, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Ieškinio sumos dydis gali būti pripažįstamas kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu reikalaujama priteisti suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera. Tuo atveju, kai nėra duomenų apie atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas kredito įstaigose, ieškinio sumos kriterijus yra ypač reikšmingas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl didesnės kaip 230 000 Lt pinigų sumos priteisimo iš atsakovo. Tokia pinigų suma teismų praktikoje pripažįstama didele net ir tuomet, kai ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys (verslininkai). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp fizinių asmenų, atsakovas neatsakė ieškovui į pareikštą pretenziją dėl paskolos grąžinimo, neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra labai gera, o reikalaujama priteisti pinigų suma yra nedidelė, lyginant ją su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant jam disponuoti šiuo turtu (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, jog ieškinį pareiškė nesąžiningas asmuo, pagrįstumo, nenagrinėja, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, ar pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, kadangi atsakovo tinkamumo klausimas sprendžiamas CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl ieškovo sąžiningumo ir ieškinio pagrįstumo sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo (CPK 45 str., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).

Atsakovo argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra atmestini. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo savo procesinį sprendimą nepranešti atsakovui apie ieškovo prašymo nagrinėjimą, nes iš ieškovo nurodytų aplinkybių padarė išvadą, jog informavus apie tai atsakovą, būtų sudarytos sąlygos atsakovui paslėpti savo turtą ir išvengti galimai pagrįstos sutartinės prievolės įvykdymo b.l. 14-15.). Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad nebūtų ignoruojami nei vienos šalies interesai (CPK 17 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliantui išaiškinama galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu atsirastų bent vienas CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas (CPK 146, 147, 150 str.). Paaiškiname, kad neatsižvelgiant į tai, ar ieškovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusDonatas Šernas