- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- II-70-298/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00070-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau- Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK) 2018 m. sausio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 17075294003) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja M. S. 2018 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
R. B. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. S. 2018 m. sausio 5 d. priimtą nutarimą ir A. D. patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riboženklių pagrobimo ir nelegalaus pasisavinimo, įpareigojant grąžinti riboženklius. Pareiškėja skunde nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. D. prisipažino, kad savavališkai ištraukė riboženklius ir juos pasisavino, tačiau pareigūnai jo atžvilgiui nesiėmė jokių veiksmų.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-asis veiklos skyrius atsiliepime į R. B. skundą prašo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. skundo nagrinėjimo teisme metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad negali nurodyti pagrobtų riboženklių vertės, nori, kad A. D. grąžintų pagrobtus riboženklius.
Motyvuojamoji dalis
R. B. skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje numatyta atsakomybė už riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą.
Teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos M. S. 2018 m. sausio 5 d. priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 8 d. R. B. kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK su pareiškimu dėl geodezinių riboženklių vagystės. Pareiškime R. B. nurodė, kad 2017 m. vasarą matininkas nužymėjo jos ir A. D. sklypo ribas. Buvo tiksliai nustatytos sklypų ribos, į žemį įkalti 6 riboženkliai. 2017 m. lapkričio 4 d. atvykusi į sodybą, esančią Vilniaus r., Buivydiškių sen., Šukiškių k., pastebėjo, kad nėra 6 riboženklių. Pareiškimu R. B. prašė A. D. patraukti atsakomybėn dėl riboženklių vagystės, įpareigojant grąžinti riboženklius į vietas. Prie pareiškimo pridėtos į žemę įkaltų riboženklių nuotraukos.
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2017 m. lapkričio 9 d. buvo pradėta teisena. Aiškinantis R. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, tyrėja M. S. paėmė paaiškinimus iš R. B. ir A. D.. Iš R. B. paaiškinimo matyti, kad ji turi sodybą, esančią adresu Vilniaus r., Buidydiškių sen., Šukiškių k. 7. Dalis namo ir sklypo priklauso jai, o kita dalis A. D.. Jų tarpusavio santykiai konfliktiški. 2017 m. vasarą matininkas minėtoje sodyboje į jai priklausančią žemę įkalė 6 riboženklius. 2017 m. lapkričio 4 d., atvykusi į minėtą sodybą, pastebėjo, kad nėra 6 riboženklių, jie sunaikinti. Nurodė, kad riboženklius galėjo sunaikinti kaimynas A. D., paties riboženklių naikinimo fakto nematė (b. l. 29). A. D. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 14 d. įsigijo dalį žemės sklypo ir namo, esančio Vilniaus r., Buivydiškių sen., Šukiškių k. 7. Kita žemės sklypo ir namo dalis priklauso R. B.. Jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Tikslios datos nepamena, galimai 2017 m. gegužės 23 d. į minėtą žemės sklypą buvo atvykęs kaimynų pakviestas matininkas N. M.. Matininkas nepaaiškino, ką jis matuoja. Matavimai buvo atliekami ant žemės sklypo ribos. Matininkas matavimo metu įkalė 6 kuoliukus, tačiau jų neįformino įstatymo nustatyta tvarka. Dėl neteisėtų matininko veiksmų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurios gavo atsakymą, kad minėti kuoliukai nėra (riboženkliai) nėra teisiškai įforminti, jie nėra riboženkliai. 2017 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į minėtą matininką, įpareigodamas jį per 10 darbo dienų tinkamai įforminti padarytą darbą arba susirinkti paliktus darbo įrankius, priešingu atveju bus priverstas surinkti tuos kuoliukus. Minėto pranešimo kopiją elektroniniu paštu taip pat išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. L.. Kadangi negavo atsakymo iš matininko, dėl to 2017 m. rugsėjo 28 d. matininkui ir minėtai Nacionalinės žemės tarnybos specialistei pakartotinai išsiuntė minėtą pranešimą. Negavęs jokio atsakymo, ištraukė 6 kuoliukus ir laiko juos pas save (b. l. 30).
Nors Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo skyriaus tyrėjos M. S. 2018 m. sausio 5 d. nutarime nurodyta, kad A. D. pateiktame 2017 m. liepos 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad 2017 m. gegužės mėnesį matininkas atliko R. B. sklypo išnykusių riboženklių atstatymo darbus, tačiau iki galo nesutvarkė dokumentų, todėl jo įkalti riboženkliai negali būti pripažintinu riboženkliais kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, tačiau minėtame rašte nurodytos informacijos nėra. Nacionalinės žemė tarnybos 2017 m. liepos 26 d. rašte dėl pranešimo nagrinėjimo Nr. 1SS-1961-(9.5), adresuotame A. D., iš esmės aiškinami teisės aktų reglamentuojančių matininkų veiklą, nuostatos. Minėtame rašte pažymėta, kad nagrinėjant A. D. parnešimą, kreipėsi į matininką N. M. dėl rašytinio paaiškinimo pateikimo. Rašytiniame paaiškinime N. M. nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio viduryje į jį kreipėsi R. B., kurios sklypo kadastrinis Nr. 4112/0100:0011, dėl žemės sklypo ribų nužymėjimo su A. D. sklypu, kurio kadastrinis Nr. 4112/0100:0032, nes jie sunaikino riboženklius, pastatytus 2012-05-04, atliekant geodezinius matavimus. R. B. parašė, kad jis paskambintų A. D., nurodė jo telefono numerius. Žemės sklypų ribų žymėjimas buvo atliekamas 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje. A. D. su žmona dalyvavo žymėjimo metu (b. l. 31-33).
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad A. D. ištraukti kuoliukai nelaikyti riboženkliais. Teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, konstatuoja, kad tyrėja, priėmusi nutarimą, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, nenustatė byloje esančių prieštaravimų ir jų nepašalino.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jis iš esmės grindžiamas A. D. paaiškinimu, nenurodant motyvų, kodėl vienos šalies paaiškinimais tikima, o kitos ne. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad aplinkybę, jog matininko N. M., atlikusio žemės sklypų ribų žymėjimą, į žemę sukalti kuoleliai nelaikytini riboženkliais Nekilnojamo kadastro įstatymo prasme, nurodė tik A. D., remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. liepos 26 d. raštu, tačiau minėtas dokumentas šio teiginio nepatvirtina. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog asmenų parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs jam pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyrius neišsamiai ir nekokybiškai atliko tyrimą byloje, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti R. B. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškime nurodytų aplinkybių, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos.
Teismas atkreipia dėmesį į veikos kvalifikavimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį. Iš R. B. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į policiją dėl riboženklių vagystės. Ta pati aplinkybė nurodyta ir Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2018 m. sausio 5 d. nutarime, tačiau administracinio nusiengimo teisena pradėta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį, numatantį atsakomybę už riboženklių sugadinimą ir sunaikinimą. Iš to, kas pasakyta, seka, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ne pagal tą veiką, dėl kurios į policiją kreipėsi pareiškėja R. B..
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. B. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. sausio 5 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina jį priėmusiai institucijai tyrimui papildyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 5 d. nutarimą (ROIK: 17075294003) panaikinti ir bylą grąžinti jį priėmusiai institucijai tyrimui papildyti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.