Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2064-923/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1-2064-923/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2064-923/2013Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00405-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.1; 1.2.9.9; 1.1.7.2.5; 2.1.16.1.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001-12-10 nutarimą vengė pareigos mokėti alimentus sūnaus U. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 litų į mėnesį iki jo pilnametystės, laikotarpiais nuo 2001-10-29 iki 2003-02-04, nuo 2003-05-01 iki 2003-11-29, nuo 2004-04-27 iki 2004-11-29, nuo 2005-03-01 iki 2005-04-29, nuo 2005-11-01 iki 2005-12-29, nuo 2006-04-01 iki 2008-06-29, nuo 2008-10-01 iki 2013-04-30 tyčia, žinodamas savo pareigą ir galėdamas ją vykdyti, sąmoningai jos nevykdė, alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors visu šiuo laikotarpiu buvo darbingas, nuo 2001-10-29 iki 2002-12-10, nuo 2004-04-27 iki 2006-03-08, nuo 2006-10-02 iki 2008-09-04 dirbo ir gavo už tai pajamas, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2013-04-30 susidarė 38139,32 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. V. yra jo sūnaus U. mama. Su ja santuokos sudarę nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus U. B.. Sūnus gimė neįgalus, po sūnaus gimimo kartu gyveno dar apie trejus metus. Vaikui gimus, jie pradėjo nesutarti ir vėliau išsiskyrė. Nepilnametis sūnus liko gyventi su mama. Kol gyveno kartu ir jau vėliau, gyvenant atskirai, jis J. V. padėjo išlaikyti sūnų, todėl jam nežinoma, kodėl ji kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo sūnaus išlaikymui. Priteisiant alimentus teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau apie tai, kad yra priteisti alimentai žinojo iš J. V., o po to suprato iš to, kad jam iš gaunamo uždarbio atskaičiuodavo dalį pinigų, žinojo, kad atskaito už alimentus, tačiau kokia tiksliai suma buvo priteista, jis nežinojo ir nesiaiškino. Laikotarpiu nuo 2001-10-09 iki 2002-12-10 jis dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, čia iš jo gaunamo uždarbio alimentų neatskaičiuodavo, kodėl neatskaičiuodavo, jis nežino, nors pats pranešęs apie tai, kad turi mokėti alimentus darbovietėje nebuvo, manė, jog tai yra ne jo pareiga. Po šios darbovietės jis kurį laiką oficialaus darbo neturėjo, pragyveno iš atsitiktinių darbų, be to nuo 2003-02-05 iki 2004-06-01 buvo registruotas darbo biržoje, gavo nedarbo išmoką, tačiau ar iš jos buvo išskaitomi alimentai sūnaus išlaikymui, jis nežino. Po to laikotarpiu nuo 2004-04-27 iki 2004-08-16 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čia iš jo gaunamo darbo užmokesčio alimentai išskaitomi nebuvo, kadangi darbovietėje dėl tų pačių priežasčių nebuvo pranešęs, kad pagal teismo sprendimą privalo mokėti. Po šios darbovietės jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, čia dirbo nuo 2004-09-14 iki 2005-02-21, iš jo gaunamo uždarbio buvo išskaičiuojami alimentai, tačiau kiek tiksliai ir už kokį laikotarpį, jis nepamena. Taip pat nežino kokiu būdu darbovietė sužinojo, kad turi mokėti alimentus vaiko išlaikymui pagal teismo sprendimą, nes pats pranešęs nebuvo. Išskaitymas buvo daromas priklausomai nuo jo gaunamo uždarbio. Vėliau jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo laikotarpiu nuo 2005-02-25 iki 2005-10-03, čia iš jo gaunamo uždarbio irgi buvo išskaičiuojami alimentai, tačiau kiek tiksliai ir už kurį laikotarpį išskaičiavo, jis neprisimena. Darbovietes dažnai teko keisti, kadangi ieškojo vis geriau apmokamo darbo, o didelio pasirinkimo nebuvo. Po šios darbovietės jis laikotarpiu nuo 2005-11-04 iki 2006-03-08 ir nuo 2007-07-09 iki 2007-12-06 buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam dirbant šioje darbovietėje kažkiek irgi buvo išskaičiuota alimentų, tačiau negali tiksliai pasakyti kiek ir už kurį laikotarpį, nes kaip ir ankstesnėse darbovietėse tai darydavo buhalterija, o ne jis pats mokėdavo į rankas. Laikotarpiu nuo 2006-10-02 iki 2006-10-17 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, čia iš jo gaunamo uždarbio alimentai nebuvo išskaičiuojami, kadangi dirbo labai trumpai, nes netrukus susirado darbą pagal specialybę. Išėjus iš šios darbovietės įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo nuo 2006-11-22 iki 2007-06-26, ar šioje įmonėje iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojami alimentai, jis neprisimena, tačiau pats tikrai nemokėjo. Laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-09-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, čia kažkiek iš jo uždarbio buvo išskaityta alimentų sūnaus išlaikymui, tačiau tikslios sumos ir laikotarpių nežino, tačiau pats nemokėjo, išskaitymus vykdė buhalterija. Po šios darbovietės daugiau oficialiai niekur nedirbo, pragyveno iš atsitiktinių uždarbių, darbo biržoje nesiregistravo, kadangi jam jokios naudos iš to nebuvo, pinigų jis užsidirbdavo, tik tiek, kad darbai buvo neoficialūs, iš uždirbtų pinigų kažkiek mokėjo alimentų sūnaus išlaikymui grynaisiais, tačiau kiek tiksliai sumokėjo ir už kokius laikotarpius, jis pasakyti negali, nes to nefiksavo, mokėjo J. V. į rankas, tačiau pripažįsta, kad mokėjo tikrai nereguliariai, paskutinį kartą, kiek pamena, mokėjo 2012 m. vasarą, po to nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Apie tai, kad sūnui išmokas moka valstybė, jis nežinojo, jokio raginimo iš vaikų išlaikymo fondo gavęs nebuvo, niekas kitas jam apie tai nepranešė. Įtarime išvardintais laikotarpiais nemokėjo todėl, kad arba neturėjo iš ko, arba neišskaitydavo darbovietės, nes jis nemanantis, kad tai buvo jo pareiga domėtis, arba duodavo grynais į rankas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali. Visą laikotarpį nuo alimentų priteisimo dienos jis buvo darbingas, įkalinimo įstaigoje nebuvo, be to, beveik visada gavo pajamas (b. l. 61-62).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos vaiko tėvas. Su juo santuokos sudariusi nebuvo, tačiau kurį laiką jie gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus U. B.. Vaikas gimė neįgalus, todėl netrukus po vaiko gimimo, jie pradėjo nesutarti, kadangi V. B. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o jai reikėjo auginti daug priežiūros reikalaujantį sūnų. Su V. B. jie išsiskyrė 1999 m. pabaigoje, nuo to laiko jie pradėjo gyventi atskirai, ji liko gyventi su sūnumi U. B.. Kadangi pradėjus gyventi atskirai vaiko tėvas prie jo išlaikymo neprisidėjo visiškai, tai ji kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo sūnui iš V. B.. Teismas priteisė kas mėnesį mokėti po 300 litų U. B. išlaikymui. Priteisiant vaikui išlaikymą, teisme V. B. nedalyvavo, tačiau apie tai, kad iš jo yra sūnui priteistas išlaikymas žinojo, nors beveik nemokėjo. Po išlaikymo priteisimo sūnui V. B. kažkiek mokėjo, bet tai buvo visiškai maža suma, mokėjo nereguliariai ir ne visą teismo priteistą sumą, tačiau kada tiksliai ir kokią tiksliai sumą jis sumokėjo, ji pasakyti negali, nes neatsimena. Šiuos pinigus jis jai duodavo į rankas, todėl tai patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali. Paskutinį kartą V. B. išlaikymą mokėjo 2008 metų rugsėjo mėnesį, tuo metu jo buvusi darbovietė jai šią pinigų sumą pervedė į jos sąskaitą, o po to daugiau V. B. išlaikymo vaikui nemokėjo nei karto, todėl 2008 m. spalio 30 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos sūnui U. B.. Nuo 2008 m. spalio 30 d. vaikų išlaikymo fondo sprendimu nuspręsta mokėti po 195 Lt dydžio išmoką, tiek ir yra mokama. V. B. po skyrybų su sūnumi nebendrauja visiškai, juo nesidomi, nelanko, nesirūpina jo sveikata, švenčių progomis nesveikina, jokios kitos materialinės paramos neteikia (b.l. 14).

Liudytoja I. A., Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vedėja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-01-01 įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriuo valstybė įsipareigojo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. 2008-10-30 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. V. dėl išmokos sūnui U. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Įstatymo 4 str. 2 d. bei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo ir atsižvelgiant į J. V. 2008-11-10 gautą prašymą Nr. 1.33-17020, Fondų administracija 2009-04-09 priėmė sprendimą Nr. 1.35-4298, kuriuo nusprendė U. B. nuo 2008-10-30 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Pareiškėja J. V. nuo kreipimosi į fondo administraciją dienos, tai yra nuo 2008-10-30 nėra pateikusi duomenų apie tai, kad skolininkas V. B. būtų mokėjęs nustatytą išlaikymą sūnui U. (b.l. 17-19).

V. B. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

VSFA prie SADM prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 2-4).

Antstolio pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b.l. 6,7).

Garantinio fondo administracijos sprendimas (b.l. 8).

Sodros pažyma apie kaltinamojo darbovietes (b.l. 20).

Kauno m. apylinkės teismo 2001-12-10 nutarimas išieškoti po 300 Lt iš V. B. iki vaiko pilnametystės (b.l. 23).

Vykdomasis raštas (b.l. 23).

Darbo biržos pažyma apie V. B. registraciją ir išmokas (b.l. 31-32).

Pažymas apie gautas pajamas iš darboviečių (b.l. 35, 37, 39, 41, 43, 45, 47, 49).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str. 1 d.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Jam sutikus, apie tai surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą pasiūlyta tvarka, jam yra suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. V. B. sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 65).

V. B. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. V. B. anksčiau neteistas (b.l. 57), administracine tvarka nebaustas (b.l. 56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b.l.52). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamajam skirtina LR BK 164 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas su įpareigojimais, numatytais LR BK 48 str. 6 d. 3 p.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (LR BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Lesinskienė