Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1023-656/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2S-1023-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07404-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
A. P. K., N. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2S-1023-656/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07404-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 99.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys A. P. K., N. K., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas teismo prašė nutraukti santuoką, nustatyti vaikų E. K., A. K. gyvenamąją vietą su motina, buto esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 100 000 Lt kompensaciją, iš ieškovo vaikų išlaikymui priteisti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nurodęs, kad negali sumokėti žyminio mokesčio dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Ieškovas teigė, kad nuo 2013 01 mėn. nedirba, serga diabetu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkino. Nurodė, kad atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau įstatymas teismui tokios galimybės nenumato. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo V. K. prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį atmetė ir įpareigojo ieškovą sumokėti 3 288 Lt dydžio žyminį mokestį per 14 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas V. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pakeisti – tenkinti ieškovo prašymą atidėti mokėtino 3 288 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Skunde apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d nutartis naikintina, nes teismas nurodė ieškovui apmokėti žyminį mokestį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu, už nurodytus reikalavimus po 144 Lt. Ieškovo nuomone, teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant ginčą dėl santuokos nutraukimo, teismas sprendžia turto padalijimo, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, o pateiktas ieškinys dėl ginčo šeimos santykiuose ir reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra viena iš sudedamųjų šio ginčo dalių. Ieškovas skunde taip pat nurodė, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Ieškovas savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindė tuo, kad nuo 2013 m. nedirba ir neturi galimybės susimokėti 3 288 Lt žyminio mokesčio sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos, taigi ir apeliacijos, prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą, skųsti teismo sprendimą ar nutartį įstatymo nustatyta tvarka. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 84 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis. Taip pat turi būti nustatyta ne tik asmens sunki turtinė padėtis, kaip būtina žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlyga, bet ir nustatyta, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Kartu su prašymu apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą (b. l. 6-7), duomenis iš Valstybės įmonės „Regitra“ (b. l. 9-10), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. pažymą, įrodančią, kad apeliantas laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-01-07 buvo bedarbis (b. l. 11).

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatyta ir įvertinta aplinkybė, ar apeliantų sunki turtinė padėtis, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu, per ilgesnį laikotarpį iš esmės pagerės ir apeliantui atsiras galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 84 str.). Būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, taigi ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, egzistavimą (CPK 12 str., 84 str.). Tiek prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek atskirąjį skundą apeliantas grindė sunkia turtine padėtimi, tačiau nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog jo turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti žyminį mokestį ateityje (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių naujų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie darbovietę ar gaunamas nedarbo socialinio draudimo išmokas, išrašų iš medicininių dokumentų apie sveikatos būklę ir dėlto patiriamas išlaidas. Įstatymas įsakmiai nenurodo, į kokias konkrečias aplinkybes būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau kiekvienu atveju atsižvelgtina į visas aplinkybes (asmens amžių, sveikatos lygį, gaunamų pajamų dydį, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, santaupas ir pan.), kurios yra reikšmingos, nustatant tikrąją asmens turtinę padėtį ir realią galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Tokiais atvejais teismas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisės principais. Vienas iš tokių principų yra įtvirtintas CK 1. 5 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, apelianto turtinė padėtis pagerės ir jis galės sumokėti nustatytą žyminio mokesčio dalį už paduotą ieškinį pirmosios instancijos teismui.

Teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigodamas apeliantą sumokėti žyminį mokestį nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad nutartimis, kuriomis buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą primokėti, buvo apskųstos ir šis terminas dėl atskirojo skundo padavimo pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui V. K. terminą iki 2014 m. birželio 25 d. (įskaitytinai) 3 288 Lt žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Andrius Ignotas